- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-28
- Bylos Nr.
- 1A-559-478-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-1-00526-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- A. L.
- Advokatai
- Violeta Naujokienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, nuteistajam A. L., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir jam paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d., prie Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies – 2 metų 12 dienų pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė A. L. paskirta - 3 (treji) metai laisvės atėmimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. už tai, kad jis Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-oje valdyboje, Pravieniškių 2 k., Kaišiadorių r. sav., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, 2012 m. balandžio 12 d. apie 10.05 val. Priežiūros skyriaus tarnybiniame kabinete, pareikalavus stotis prie sienos nevykdė teisėto vyresniojo specialisto L. J. nurodymo, jėga priešinosi ir panaudojo fizinį smurtą – stūmė jį ir vieną kartą smūgiavo dešine ranka, kurioje turėjo metalinę 15 cm ilgio geležtę, nukentėjusiajam L. J., tačiau jis smūgį blokavo savo ranka, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojui.
Nuteistasis A. L. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti, sumažinti paskirtąją bausmę. Skunde nurodoma, kad jis nenaudojo metalinės geležtės kaip šalto ginklo, kaip kad yra konstatuota skundžiamu nuosprendžiu. Iškritus geležtei iš rankovės, jis ją vėl paslėpė atgal. Apeliantą pargriovę pareigūnai geležtę paėmė iš dešinės rankos rankovės, o ne iš rankų. Tuo metu, kai įvyko susistumdymas, jis geležtės neturėjo. Ją slėpė rankovėje, kad nebūtų matyti, kad jis ją nešasi. Visas incidentas įvyko apsaugos ir priežiūros skyriaus kabinete, jame yra vaizdo kamera, kurios pagalba galima matyti, kad jis geležtės nenaudojo. Byla ištirta nepilnai, apylinkės teismas rėmėsi vien tik pareigūnų parodymais, o ne filmuota medžiaga. Apeliantas neketino pulti pareigūno ir to nedarė.
Teismo posėdyje nuteistasis A. L. ir jo gynėja advokatė Violeta Naujokienė prašė tenkinti nuteistojo skundą ir sumažinti paskirtą bausmę, nes savo kaltę nuteistasis visa kaltinimo apimtimi pripažįsta.
Prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai A. L. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str., teisingai paskyrė jam bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų. Teismas teisingai už paminėtą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, vadovaudamasis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. nuostatomis, pagal kurias dalinis bausmių sudėjimo principas taikomas tuomet, kai neatlikęs paskirtos bausmės asmuo padaro naują nusikalstamą veiką.
Nuteistasis skundžia apylinkės teismo nuosprendį, motyvuodamas tuo, kad jis nenaudojo metalinės geležtės kaip šalto ginklo, neketino pulti pareigūno. Šiuo aspektu pažymėtina, kad BK 286 str. A. L. inkriminuotas pagrįstai. Skundžiamu nuosprendžiu nenuginčijamai nustatyta, jog A. L., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pareikalavus nevykdė teisėto pareigūno nurodymo, jėga priešinosi ir panaudojo fizinį smurtą, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojui. Nuteistasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino, tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad jis nesileido būti patikrinamas pareigūno, ir šiam liepus stoti prie sienos, nevykdė reikalavimo, buvo neramus, prie sienos nesistojo, priešinosi, naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, jį pastūmė, smūgiavo, rankoje turėjo metalinę geležtę, kurią buvo užsikišęs už rankovės. Pirmos instancijos teisme jis taip pat parodė, kad geležtę rankoje nešėsi iš darbo zonos, nes jau prieš porą savaičių planavo užpulti pareigūną tam, kad būtų pervežtas į kitą zoną – Alytų. Užpuolęs pareigūną jis tikėjosi būsiąs pervežtas į kitą bausmės atlikimo vietą (b. l. 85). Šie nuteistojo parodymai prieštarauja apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms, kad jis neketino užpulti pareigūno. Tai, kad jis pasipriešino valstybės tarnautojui, patvirtina teisme ištirtų įrodymų visuma, o būtent, be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo L. J., T. B., A. N. parodymai, paties nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolais ir kitais byloje surinktais įrodymais. Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu teisingai nustatyta, kad kaltinamasis A. L. naudojo fizinį smurtą valstybės tarnautojo L. J. atžvilgiu, šiam Priežiūros skyriaus tarnybiniame kabinete pareikalavus stotis prie sienos, nevykdė teisėto vyresniojo specialisto L. J. nurodymo, jėga priešinosi ir panaudojo fizinį smurtą – stūmė jį ir vieną kartą smūgiavo dešine ranka, kurioje turėjo metalinę 15 cm ilgio geležtę, nukentėjusiajam L. J., tačiau jis smūgį blokavo savo ranka, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojui. Visa tai įvertinus nėra pagrindo daryti išvadą, kad apylinkės teismas A. L. bylą ištyrė nepilnai ar šališkai, nuosprendyje padarytos apylinkės teismo išvados skundą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis); visi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nuosprendyje yra išdėstyti, išanalizuoti ir įvertinti (BPK 305 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, neturi teisinio pagrindo.
Apeliantas nepagrįstai prašo už jo įvykdytą nusikaltimą paskirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismo manymu, bausmė A. L. paskirta teisingai, vadovaujantis LR BK 54 str. reglamentuojamais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas, skirdamas bausmę A. L. už jo padarytą BK 286 str. numatytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad A. L. yra teistas keturis kartus, nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kas rodo nuteistojo pavojingumą, į tai, kad pataisos įstaigos administracijos A. L. charakterizuojamas neigiamai: drausminėmis nuobaudomis baustas penkis kartus, nuobaudos galiojančios, skatintas nebuvo, vertybinės nuostatos netvirtos, būdingas manipuliatyvaus pobūdžio elgesys siekiant savo tikslų, bausmę atlieka netinkamai. Visa tai ypač neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, kad jis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro. Apylinkės teismas, visapusiškai įvertinęs visas bylos aplinkybes, tinkamai parinko vieną iš specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytas mažesnis nei vidutinis pagal BK 286 str. sankciją. Pažymėtina, jog vadovaujantis BK 56 str. 1 d. nuostatomis, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. A. L. yra recidyvistas, kadangi jis pakartotinį naują tyčinį nusikaltimą padarė esant neišnykus teistumui už tyčinių nusikaltimų padarymą, todėl neskirti jam laisvės atėmimo bausmės pagrindo nėra.
Kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nusikalstamą veiką ir skirdamas bausmę už ją A. L., įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja, BK 54 str., 56 str., 61 str. reikalavimų, reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, nepažeidė.
Apibendrinant tai, kas pasakyta, A. L. apeliacinis skundas atmetamas, jo kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Įrodymai įvertinti, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Už A. L. įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 str., paskirta adekvati bausmė.
Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį, remiantis A. L. apeliacinio skundo motyvais, įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.