Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja E. Pauliukienė Procesinio sprendimo kategorija 35.5; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2010 m. vasario 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, Antanui Leikui, viešame teismo posėdyje dalyvaujant S. G., žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo M. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui M. G. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad šalys yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai ir solidarūs bendraskoliai pagal 2003-09-18 paskolos sutartimi su AB banku ,,NORD/LB Lietuva‘‘ sudarytą kredito sutartį. Bylos medžiaga įrodo, kad ieškovė bankui už laikotarpį nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2008 m. lapkričio mėnesio yra sumokėjusi 35 452,27 Lt, o už laikotarpį nuo 2005-12-07(santuokos nutraukimo datos) iki 2008 m. rugsėjo mėn. mokesčių už butą ir komunalines paslaugas yra sumokėjusi 14 147,76 Lt. Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija įrodinėtinų aplinkybių dėl CK 4.76 str. ir 6.111 str., 6.114 str. taikymo, todėl įvertinus atsakovo poziciją ir bylos medžiagą darytina išvada, jog atsakovas yra buto, už naudojimąsi kuriuo ieškovė sumokėjo mokesčius, bendraturtis ir jis yra solidarusis banko skolininkas kartu su ieškove. Taip pat byloje nėra įrodymų, jog jis savo prievolės dalį bankui bei mokesčius už komunalines paslaugas bei kitus naudojimosi butu mokesčius sumokėjo savarankiškai butų ūkio eksploatavimo įmonei bei komunalinių paslaugų teikimo įmonėms. Apeliaciniame skunde atsakovas tik įrodinėja, jog jis kiekvieną mėnesį perdavinėjo per pažįstamus asmenis ieškovei po 600 Lt.

CK 4.76 straipsnio nuostatos reglamentuoja bendraturčių teises ir pareigas naudojantis ir išlaikant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Tai yra daiktinės teisės norma, reglamentuojanti santykius, susijusius su nuosavybės teisės į daiktą įgyvendinimu. Šioje normoje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, o jeigu vienas iš jų nevykdo savo pareigos, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, šioje civilinėje byloje svarbu nustatyti, kurios ieškinyje nurodytos išlaidos buvo skirtos turtui išlaikyti ir išsaugoti. Akivaizdu, kad tai yra išlaidos buto šildymui (už gamtines dujas), tačiau prie šių išlaidų negalima priskirti įmokų už sunaudotą vandenį, elektrą, taip pat telekomunikacijų paslaugas. Pastarosios įmokos yra susijusios ne su buto išlaikymu ir išsaugojimu, o su asmenų, gyvenančių tame name, poreikių tenkinimu. Tai yra paslaugų vartojimo santykiai, kuriuos reglamentuoja ne daiktinės (CK ketvirtoji knyga), o prievolių teisės normos. Dėl to teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų dėl išlaidų už vandenį, elektrą ir telekomunikacijų paslaugas pagrįstumo klausimą, turi vadovautis ne CK 4.76 straipsniu, o 6.111 ir 6.114 straipsniais, kuriuose nustatytos reikalavimo perėjimo regreso tvarka sąlygos. Šiomis nuostatomis rėmėsi ieškovė, nurodydama, kad ji įvykdė atsakovo prievoles kreditorei - bankui, todėl jai regreso tvarka turėjo pereiti kreditiniai reikalavimai. Sprendžiant šių išlaidų atlyginimo klausimą, reikšminga aplinkybė yra atsakovo naudojimasis suteiktomis paslaugomis. Šios aplinkybės atsakovas neginčijo, priešingai, įrodinėdamas aplinkybę, jog dalį jam priklausančios mokėti pinigų sumos perdavė ieškovei žodine forma, šį faktą pripažįsta.

Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra. Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos. Šioje byloje atsakovas nurodo, jog 600 Lt jis kiekvieną mėnesį perduodavo ieškovei paskolai dengti ir buto išlaikymo išlaidoms bei komunaliniams mokesčiams mokėti. Nurodo, jog tai gali paliudyti neįvardyti apeliaciniame skunde pažįstami asmenys, rašytinių įrodymų byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas sudarė galimybę atsakovui teikti įrodymus atidėdamas bylos nagrinėjimą, tačiau jis jokių įrodymų nepateikė. Todėl darytina išvada, kad sutartis dėl atsakovo įrodinėjamo pinigų perdavimo buvo sudaryta žodine forma, todėl šių aplinkybių įrodinėjimas apsunkinamas. CK 1.72 str., 1.73 str. 1d. 1p. numato sudarytų tarp fizinių asmenų sandorių, kurių suma neviršija 5000 Lt, žodinę formą, tačiau byloje turi būti įrodymų šioms aplinkybėms įrodyti. Ieškovė neigia pinigų perdavimo faktą, byloje nėra net jokių netiesioginių atsakovo įrodymų jo įrodinėjamiems mokėjimams pagrįsti, todėl tik atsakovo paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas jo nurodomai aplinkybei įrodyti (CPK 177 str.).

Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė materialines teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d.1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325?330 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.