- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-11
- Bylos Nr.
- 2-24-949/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07376-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Ieškovas
- D. G., M. J., M. Š.
- Atsakovas
- A. P.
- Advokatai
- Andrius Kazakevičius, Doloresa Sitnikienė
dalyvaujant ieškovėms D. G., M. J., atstovaujančiai pagal pavedimą ir ieškovą M. Š., ieškovų atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui,
išvadą byloje teikiančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovei Daliai Andraitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų M. J., D. G. ir M. Š. patikslintą ieškinį atsakovui A. P. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovo A. P. priešieškinį ieškovams M. J., D. G. ir M. Š. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išvadą byloje teikianti institucija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovai A. P., A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. J., M. Š., D. G. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, pradėta civilinė byla Nr. 2-1744-569/2014.
Ieškovai M. J., D. G. ir M. Š. pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovui A. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pradėta civilinė byla Nr. 2-8558-949/2014 (2-24-949/2016).
2014 m. spalio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos Rasos Milvydaitės nutartimi civilinės bylos Nr. 2-1744-569/2014 ir Nr. 2-8558-949/2014 sujungtos.
Žemesnės instancijos teismas
2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi teismas pakeitė mirusią ieškovę A. P. jos teisių ir pareigų perėmėju A. P.
Šalies argumentai
2015-10-28 ieškovas A. P. pateikė patikslintą ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi teismas priėmė ieškovo A. P. pateiktą patikslintą ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nutarė laikyti jį priešieškiniu byloje pagal ieškovų M. J., D. G. ir M. Š. patikslintą ieškinį atsakovui A. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Šalies argumentai
Ieškovai M. J., D. G. ir M. Š. patikslintu ieškiniu atsakovui A. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės prašo atidalinti ieškovams ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei M. J. asmeninės nuosavybės teise priteisiant 1,4859 ha ploto žemės sklypą, plane žymimą indeksu Nr. 1, ieškovei D. G. asmeninės nuosavybės teise priteisiant 1,4761 ha ploto žemės sklypą, plane žymimą indeksu Nr. 2, ieškovui M. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisiant 1,4761 ha ploto žemės sklypą, plane žymimą indeksu Nr. 3, o atsakovui A. P. priteisiant 15,1445 ha ploto žemės sklypą, plane žymimą indeksu Nr. 4; pripažinti ieškovams teisę rengti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą be atsakovo A. P. sutikimo, priteisti iš atsakovo ieškovams bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai taip pat pateikė „Žemės sklypų servituto planą ir patikslintą schemą, kurioje numatytas servitutinis kelias, užtikrinantis patekimą į sklypą žymimą indeksu Nr. 2 (2 t., 19-23 b. l.). Nurodė, kad atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, atidalijamo žemės sklypo plotas sumažėjo nuo 19,900 ha iki 19,5826 ha, atitinkamai sumažėjo ir šalims priklausančių sklypo dalių plotai, todėl ieškinys buvo tikslinamas. Ieškovai palaiko patikslintą ieškinį, nurodė, kad 2001-06-12 pirkimo - pardavimo sutartimi D. Š. pardavė atsakovui A. P. 6,33 ha sklypo, o 2002-03-07 pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovui ir jo šiuo metu mirusiai sutuoktinei A. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 906/1990 dalis sklypo. 2002 metais D. Š. mirė, o jos turtą lygiomis dalimis paveldėjo ieškovai. Iš sudarytų pirkimo – pardavimo sutarčių ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų faktų matyti, kad D. Š. nepardavė atsakovui A. P. konkrečių žemės sklypo dalių. Susitarimas dėl disponavimo bendru turtu tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų nebuvo sudarytas. Tarp sklypo bendrasavininkų yra kilęs ginčas, kuri sklypo dalis turėtų atitekti kiekvienam iš bendrasavininkų. Teigia, kad nuo pat sutarčių sudarymo atsakovas faktiškai disponavo visu sklypu, išskyrus iki 1 ha plotą aplink D. Š. namus. Analogiška situacija buvo ir po to, kai turtą paveldėjo ieškovai, tačiau tarp atsakovo ir D. Š. buvo susiklostę faktiniai žemės panaudos santykiai, tuo tarpu ieškovai su atsakovu buvo sudarę sutartis dėl 4,5 ha žemės ūkio paskirties žemės nuomos. 2013 metais ieškovams pradėjus reikšti pretenzijas į teisę disponuoti visa jiems nuosavybės teise priklausančia sklypo dalimi, tarp bendrasavininkų prasidėjo derybos ir taikiai išspręsti žemės sklypo atidalijimo natūra klausimą nepavyko. Mano, kad ieškovų pateiktas atidalijimo projektas atitinka visus teisės aktų reikalavimus, ginčo tarp ieškovų dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra. Atsakovas A. P. faktiškai naudojosi visu sklypo plotu, todėl bet kurios sklypo dalies priskyrimas atsakovui neprieštarautų nusistovėjusiai disponavimo turtu tvarkai. Projektu formuojamas įmanomai mažiausias sklypų skaičius, taip užtikrinant maksimalų jų plotų dydį po atidalijimo, sklypas mažiau skaidomas. Be to, ieškovams tenkanti sklypo dalis formuojama prie jų namų valdos, taip leidžiant kur kas lengviau įsisavinti žemės ūkio paskirties žemę ir ją prižiūrėti, nereikėtų prižiūrėti ir remontuoti kelio, akcentuojamo atsakovo pasiūlyme. Pagal ieškovų siūlomą tvarką jiems priklausančios sodybos vertė būtų didesnė. Tuo tarpu atsakovo pozicija grindžiama tik tuo, kad jis pirko konkrečias sklypo dalis, kurias vėliau dirbo. Atsakovo siūlomam projektui ieškovai nepritaria dėl to, kad pagal šį variantą sklypas dalinamas į keturis sklypus, iš kurių du priklausytų ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise, o jiems nusprendus atsidalinti ir bendrosios dalinės nuosavybės, du sklypai būtų išsiskaidyti į šešis. Mano, kad ir atsakovui siūlomas vientisas žemės sklypas galėtų būti kur kas vertingesnis nei du atskiri sklypai (1 t., 186-190).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į priešieškinį (įvardintą atsiliepimu į patikslintą ieškinį) ieškovai prašė priešieškinio reikalavimų netenkinti. Nurodė, kad pateiktos pirkimo – pardavimo sutartys patvirtina, kad atsakovas pirkimo – pardavimo sutartimis iš D. Š. įsigijo atitinkamas žemės sklypo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, neapibrėžiant tikslios įsigytos žemės buvimo vietos sklype. Sudarant pirmąją sutartį reikalavimas dėl sklypo plano kaip sudėtinės pirkimo – pardavimo sutarties dalies nebuvo taikomas, spalvinimai plane atsirado po abiejų sutarčių sudarymo, todėl negali būti vertinamas kaip atspindintis tikrąją sutarčių valią dėl sandorių dalyko. Atsakovas faktiškai naudojosi visu sklypu, todėl faktinio naudojimosi bendra žeme aplinkybės nėra reikšmingos (1 t., 159-161).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės M. J. ir D. G., ieškovų atstovas advokatas Andrius Kazakevičius palaikė pareikštus reikalavimus ir patikslintame ieškinyje išdėstytų aplinkybių pagrindu prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad pagal atsakovo siūlomą atidalijimo variantą, ieškovai į jiems nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį turėtų eiti pakankamai didelį atstumą, padalinus sklypą su prūdu į tris dalis gautųsi labai mažo apie 0,65 ha ploto sklypai. Toks žemės ūkio paskirties žemės sklypų plotas nėra racionalus.
Atsakovas A. P. pateikė priešieškinį (įvardintą patikslintu ieškiniu) dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo prašo atidalinti ieškovams ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti A. P. nuosavybę į žemės sklypo dalis, pažymėtas žyma 82A, 8,9155 ha ir 6,2290 ha ploto, iš viso 15,1445 ha; pripažinti ieškovams nuosavybę vienodomis dalimis po 1/3 dalį į žemės sklypo dalis, pažymėtas žyma 82B – 1,9874 ha ir 2,4507 ha, iš viso 4,4381 ha. Pripažinti atsakovui teisę rengti sklypo projekto procedūras be ieškovų sutikimo, priteisti iš ieškovų atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2001-06-12 nupirko iš D. Š. 6,33 ha nurodyto sklypo, ši dalis buvo pažymėta spalvotai žemės sklypo plane Nr. 82. 2002-03-07 nupirko iš D. Š. 906/1990 dalį sklypo, 9,06 ha, pagal spalvotą žemės sklypo planą, kuriame pažymėta spalvota vieta, kur yra 9,06 ha žemės plotas. Sudarius sandorius, Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja R. R. nuspalvino kaip kas naudojasi žemės sklypais ir kurios dalys yra nupirktos. Tarp nupirktų žemės sklypų yra iškastas prūdas, kurį iškasė mirusioji D. Š. 1992 metais savo vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovas yra ūkininkas, todėl pirko žemės ūkio paskirties žemę, gavęs leidimus, savo lėšomis panaikino medžius, trukdžiusius arti žemę, ir nei prūdas, nei namų valdos žemės sklypas jam nebuvo reikalingi. Su žemę pardavusia D. Š. susitarė, kad atsakovas naudosis ariama žeme, o jai lieka likusi žemė – pievos, ganyklos ir vandens telkinių plotas. Iš byloje pateiktų deklaruojamų pasėlių plotų matosi kokiomis sklypo dalimis atsakovas naudojosi. Prie kiekvienos žemės sklypo dalies yra geras žvyruotas bendro naudojimosi privažiavimas, todėl sklypais galima naudotis be apribojimų. Likusios žemės sklypo dalys, pažymėtos plane Nr. 82 buvo pievos, ganyklos, kurie šiuo metu yra apleisti, nenušienauti, priaugę krūmų su juose neteisėtai iškastu 0,25 ha dydžio prūdu, kuriuos ieškovai siekia palikti atsakovui. 2004-04-15 su ieškovais sudarė nuomos sutartis, pagal kurias trejiems metams atsakovas išsinuomavo 1,5 ha ir 4,51 ha žemės plotus trejiems metams, šiuos plotus atsakovas pats dirbo ir prižiūrėjo. Nuo 2007 metų pagal panaudos sutartį žeme naudojosi Z. B. ir A. B. Jie taip pat naudojosi ir ieškovams priklausančia žemės sklypo dalimi pagal žodinį susitarimą. Nuo 2013 metų ieškovai prie jų namų valdos esančią 1,5 ha žemės sklypo dalį apleido, ja nesinaudoja. Mano, kad jo siūlomas atidalijimo būdas nedaro žalos žemės sklypams dėl jų paskirties ir naudojimo, yra procedūriškai ir techniškai priimtinas, nepažeidžia ieškovų interesų (1 t., 144-146 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 1,07 ha žemės sklypo dalis buvo areštuota, todėl žemės dalies, esančios prie upės, D. Š. parduoti negalėjo, o dbar ieškovai nori, kad ši dalis atitektų atsakovui. Nurodo, kad žemę nuomojo iš ieškovų tik 2004-2007 metais, kol D. Š. buvo gyva, naudojo tik tik savo žemę. Ieškovai bando primesti atsakovui naudotis pieva ir prūdu, kurį D. Š. iškasė ieškovams, kad galėtų maudytis. Ieškovų siūlymas pažeidžia jo teisėtus interesus, yra nesąžiningas, nes jis yra ūkininkas ir pirko ariamą žemę (2 t., 1-3 b. l.).
Šalies argumentai
Atsakovas A. P. ir jo atstovė Doloresa Sitnikienė teismo posėdžio palaikė priešieškiniu pareikštus reikalavimus ir išdėstytų aplinkybių pagrindu prašė priešieškinį tenkinti, patikslintą ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad A. P. pirko ariamos žemės sklypo dalį pagal žodinį susitarimą su D. Š. Jam liepė atsimatuoti žemės sklypo dalį nuo upės kranto. Palei sodybą tuo metu buvo ganykla. Vėliau prie sodybos esančią žemę atsakovas išsinuomavo ir įdirbo. Prie prūdo esančioje žemėje D. Š. ganydavo karves, pati naudojosi šia žeme, liepė prūdo neliesti. Po antrojo sandorio sudarymo pastebėjo, kad jam trūksta žemės ploto ir kad gautųsi įsigytos ariamos žemės sklypo plotas, kurį nusipirko, atsakovui teko iškirsti medžius. Įsigydamas žemę, galvojo, kad sklypo dalies su medžiais jis neperka. Nuomavosi iš ieškovų sklypą su prūdu, kad galėtų deklaruoti pasėlius. Mano, kad ieškovai jam turėtų pasiūlyti kompensaciją už vertingesnę žemės dalį, kurią ieškovai nori pasiimti.
Institucija, teikianti išvadą byloje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad dalijamas žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, todėl jis turės būti naudojamas pagal paskirtį, t.y. žemės ūkio veiklai vykdyti, todėl po atidalijimo sklypai turi būti racionalių ribų, artimos stačiakampiui formos ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą, taip pat numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu, besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą arba siūlomi servitutai. Pažymėjo, kad abiejų pusių projektiniuose pasiūlymuose nurodytu būdu yra galimybė parengti Žemės sklypo formavimo – pertvarkymo projektą ir jo sprendiniais suformuoti projektiniuose pasiūlymuose nurodyto ploto žemės sklypų skaičių. Abiejų šalių projektiniai pasiūlymai yra parengti nustatyta tvarka patvirtinto Žemės sklypo plano pagrindu, kuriame Žemės sklypo ribų riboženklių posūkio taškų koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl laikoma, kad išorinės Žemės sklypo ribos yra tikslios. Išvadoje pažymėta, kad pagal ieškovų pateiktą planą projekte nurodyti žemės sklypai yra taisyklingos formos, sudėjus nurodytų žemės sklypų plotus gaunamas bendras žemės sklypo plotas, nurodytas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Žemės sklypas, pažymėtas indeksu 2 neturi privažiavimo kelio nuo bendro kelio iki sklypo ribos, todėl turėtų būti projektuojamas kelio servitutas, siekiant užtikrinti patekimą į žemės sklypą Nr. 2. Pagal šį projektą gali būti suformuojami keturi žemės sklypai, tinkami naudoti pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą. Ieškovai yra inicijavę žemės sklypo formavimo projekto rengimą. Dėl atsakovo pateikto projekto nurodė, kad pagal pateiktą schemą žemės sklypas būtų dalijamas į keturis žemės sklypus, tinkamus naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą. Visi schemoje nurodyti žemės sklypai turi privažiavimo kelią, yra taisyklingos formos, sudėjus sklypo plotus, gaunamas bendras žemės sklypo plotas. Atsakovui A. P. yra išduotas 2013-10-13 leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. (2 t., 9-12 b. l.).
Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė Dalia Andraitienė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą, papildomai paaiškino, kad dėl atsakovo A. P. teismo posėdžio metu pateikto UAB „Šiaulių hidroprojektas“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto institucijos išvada nesikeičia. Ieškovai pateikė teismui servituto nustatymo schemą, todėl patekimo klausimas į ieškovų plane nurodytą indeksu Nr. 2 pažymėtą žemės sklypą yra išspręstas. Pagal A. P. pateiktą schemą žemės sklypą, esantį prie upelio ir prūdo būtų sudėtinga padalinti į tris dalis, tačiau tai yra įmanoma. Šioje dalyje ūkininko sodyba neplanuojama, todėl reikalavimas dėl minimalaus sklypų ploto netaikomas. Žemės sklypo planas, parengtas 2000 metais, buvo sprendimo atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą dalis, pagal šį planą buvo nustatomos žemės ūkio naudmenos sklype.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2001-06-12 tarp pardavėjos D. Š. ir pirkėjo A. P. buvo sudaryta 6,33 ha žemės sklypo, kurio bendras plotas 19,9 ha, iš jo žemės ūkio naudmenos 19,0 ha, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis. Pagal šios sutarties 1 punktą D. Š. priklauso 13,57 ha žemės sklypo. Šios sutarties 5 punkte numatyta, kad pirkėjas A. P. žemės sklypo dalį naudosis bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatyti neprašo (1 t., 32 - 33 b. l.). Pagal 2002-03-07 pirkimo – pardavimo sutartį D. Š. pardavė A. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise žemės sklypo 906/1990 dalį, kurios bendras plotas 19,9 ha, iš jo žemės ūkio naudmenos 19,0 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) Sutartyje nurodyta, kad 633/1990 dalis žemės sklypo priklauso A. P., 451/1990 dalis žemės sklypo priklauso D. Š. Pagal sutarties 3 punktą pardavėja pareiškė, kad parduodama žemės sklypo dalis niekam kitam neparduota, neįkeista, 1,07 ha žemės sklypo areštuota (pagrindas teismo antstolių kontoros prie Šiaulių rajono apylinkės teismo 2002-03-07 pažyma Nr. 1-209). Pagal šios sutarties 12 punktą prie sutarties pridedamas sklypo planas su gretimybėmis (1 t., 34-35 b. l.).
Bylos nagrinėjimo metu atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistravus nekilnojamojo turto registre, pagal šio registro duomenis matyti, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise šiuo metu valdo 19,5826 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 148 - 149). Ieškovams D. G. ir M. Š. tenkanti žemės sklypo dalis sudaro po 14761/195826 sklypo ieškovei M. J. – 14859/195826 ir A. P. – 151445/195826 dalys. Ieškovai patikslintu ieškiniu, atsakovas priešieškiniu prašo atidalinti žemės sklypą pagal ieškovų ir atsakovo pateiktus matininkų parengtus žemės sklypo atidalijimo planus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos CK 4.80 str. 1 d. nurodyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šios normos turinį ir analizuodamas jos taikymo sąlygas bei pagrindus laikosi pozicijos, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra prioritetinis bendraturčio teisių gynimo būdas, nes jis leidžia visiškai (kai atidalijamos visos bendrosios dalinės nuosavybės dalys) ar iš dalies (kai po atidalijimo bendrosios nuosavybės teisė išlieka neatsidalijusiems bendraturčiams) nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip išvengti įvairių konfliktų ar suvaržymų, kylančių ar galinčių kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).
Byloje tiek ieškovas, tiek atsakovas sutinka, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas būtų atidalytas, tačiau nepasiektas bendras sutarimas dėl atidalijimo būdo. Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindamas, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nei vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo tvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turi užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčą būtina siekti bendraturčių interesų ir nuosavybės teisės apsaugos pusiausvyros, galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje, vadovautis proporcingumo principu, o kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo atidalijimo būtina atsižvelgti į konkrečias galimybes sklypus naudoti pagal paskirtį, į kitas aplinkybes, leidžiančias racionaliai valdyti ir naudotis sklypu, laikantis planuojamų sklypų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003).
Kaip jau minėta, tiek ieškovai, tiek atsakovas byloje pateikė matininkų parengtus planus, pagal kuriuos prašo atidalyti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius, pateikė byloje išvadą, kad abiejų pusių projektiniuose pasiūlymuose nurodytu būdu yra galimybė parengti Žemės sklypo formavimo – pertvarkymo projektą ir jo sprendiniais suformuoti projektiniuose pasiūlymuose nurodyto ploto žemės sklypų skaičių. Abiejų šalių projektiniai pasiūlymai yra parengti nustatyta tvarka patvirtinto Žemės sklypo plano pagrindu, kuriame Žemės sklypo ribų riboženklių posūkio taškų koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl laikoma, kad išorinės Žemės sklypo ribos yra tikslios. Išvadoje taip pat pažymėta, kad pagal ieškovų pateiktą planą projekte nurodyti žemės sklypai yra taisyklingos formos, sudėjus nurodytų žemės sklypų plotus gaunamas bendras žemės sklypo plotas, nurodytas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Į žemės sklypą, pažymėtą indeksu 2 neturi privažiavimo kelio nuo bendro kelio iki sklypo ribos, todėl yra projektuojamas kelio servitutas, siekiant užtikrinti patekimą į žemės sklypą Nr. 2. Pagal šį projektą gali būti suformuojami keturi žemės sklypai, tinkami naudoti pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą. Ieškovai yra inicijavę žemės sklypo formavimo projekto rengimą. Dėl atsakovo pateikto projekto nurodė, kad pagal pateiktą schemą žemės sklypas būtų dalijamas į keturis žemės sklypus, tinkamus naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą. Visi schemoje nurodyti žemės sklypai turi privažiavimo kelią, yra taisyklingos formos, sudėjus sklypo plotus, gaunamas bendras žemės sklypo plotas. Pateikta išvada patvirtina, kad abu byloje pateikti planai iš esmės atitinka 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių III skyriuje įtvirtintus esminius sklypų formavimo ir pertvarkymo principus.
Ieškovai, teikdami savo planą, teigia, kad pagal jį atidalijus šalims priklausantį žemės sklypą, būtų suderinti šalių interesai, tuo tarpu atsakovo siūlomas planas neužtikrina šalių interesų pusiausvyros, nes trims ieškovams yra formuojami du žemės sklypai, kuriuos jiems ateityje reikėtų dalintis į tris dalis. Atsakovas savo siūlomo plano pagrįstumą įrodinėja tuo, kad iš mirusios žemės sklypo pardavėjos D. Š. įsigijo konkrečias žemės sklypo dalis, kurias ir prašo jam priteisti asmeninės nuosavybės teise. Su šiuo atsakovo argumentu ieškovai kategoriškai nesutinka, nurodydami, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog yra įsigijęs konkrečias sklypo dalis.
Dėl šio atsakovo argumento teismas pažymi, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad sudarydamas pirkimo – pardavimo sutartį ir įsigydamas tam tikrą turto dalį, bendraturtis automatiškai neįgyja konkrečios turto dalies. Dėl to turtą valdant bendrosios dalinės nuosavybės teise svarbi yra naudojimosi turtu tvarka, nustatoma bendraturčių tarpusavio susitarimu (CK 4.81 straipsnio 1 dalis), nustatoma arba iškart sudarant pirkimo – pardavimo sutartį arba vėliau po sutarties sudarymo. Tik notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre bendraturčių susitarimas yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (CK 4.81 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus pateiktame procesiniame dokumente (1 t., 119 b. l.) pažymima, kad D. Š. 19,9000 ha ploto žemės sklypas buvo grąžintas natūra pagal Žemės sklypo planą, parengtą 2000 m. kovo 2 d. Valstybės įmonės valstybinio žemėtvarkos instituto Šiaulių žemės reformos skyriaus. Žemės sklypo žemės naudmenų sudėtis (forma Nr. 12) buvo nustatyta 2000 m. liepos 3 d.. Šie duomenys atitinka Žemės sklypo Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo registro Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1. papunktyje nurodytus duomenis apie žemės naudmenas. Pastebėjo, kad iš 2000 m. kovo 2 d. parengto Žemės sklypo plano (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1744-569/2014,1 t., 112 b. l.) matyti, kad 2001 m. birželio 12 d. sutartimi Nr. 3157 parduoto Žemės sklypo dalies plotas (6,33 ha) atitiko ariamos žemės plotą (6,33 ha), pažymėtą vienoje Švedės upės (plane pažymėta G-8 (9)) pusėje, t.y. esantį tarp šios upės ir žemės sklypo dalies, kurioje pažymėtos natūralios ganyklos, o 2002 m, kovo 7 d. sutartimi Nr. 1286 parduotas 9,06 ha žemės plotas atitiko ariamos žemės plotą (9,06 ha), esantį kitoje upės pusėje tarp 1,07 ha ploto žemės sklypo dalies, kurioje pažymėta pieva, ir kelio (riboženkliai Nr. 4 ir Nr. 5). 2002 m. kovo 7 d. sutarties Nr. 1286 3 punkte nurodyta, kad 1,07 ha Žemės sklypo (šis plotas atitinka plane pažymėtos pievos plotą, esantį prie upės) sutarties sudarymo metu buvo areštuota.
Įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad buvo sudaryti du žemės įsigijimo sandoriai, kuriais buvo parduotas ne visas žemės sklypas, o tik tam tikros jo dalys, viena iš sudarytų sandorių šalių, pardavėja D. Š., yra mirusi, ir nustatyti koks buvo šių sandorių šalių žodinis susitarimas galima remiantis tik vienos iš sandorio šalių nurodytomis aplinkybėmis, kurių kita šalis negali nei patvirtinti, nei paneigti, teismas sprendžia, kad tikėtina, jog sudarant pirkimo – pardavimo sutartį pirkėjas su pardavėja tarėsi dėl to, kokiomis konkrečiomis žemės sklypo dalimis faktiškai naudosis A. P. ir D. Š. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad po pirmojo 2001-06-12 sandorio sudarymo buvo įregistruotas D. Š. priklausančios 1,07 ha sklypo dalies areštas, dėl kurio D. Š. nurodyto ploto sklypo dalies laisva valia perleisti negalėjo, taigi šio sandorio sudarymo aplinkybės priklausė ne tik nuo šalių valios, bet ir nuo kitų objektyvių aplinkybių. Iš žemės sklypo plano, kuris yra sudėtinė 2002-03-07 pirkimo - pardavimo sutarties dalis, matyti, kad yra išskirtos 6,33 ha ploto dalys vienoje Švedės upės pusėje ir 1,07 ha ploto bei 9,06 ha ploto sklypo dalys kitoje upės pusėje. Įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad dalis žemės sklypo negalėjo būti perleista dėl taikomo arešto, o žemės sklypą natūraliai dalija upė ir įsigyti visą A. P. šiuo metu priklausančią žemės sklypo dalį vienoje upės pusėje nebuvo realios galimybės, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, jog D. Š. su A. P. buvo sudarę žodinį susitarimą dėl to kokiomis konkrečiomis sklypo dalimis jie faktiškai naudosis po abiejų sandorių sudarymo. Tačiau šios aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad sandorių sudarymo metu atsakovas A. P. įsigijo konkrečias žemės sklypo dalis visame žemės sklype. Nors prie sutarčių yra pateikta schema, kurioje yra atlikti spalvinimai ir atsakovas teigia, kad spalvoti plotai atitinka jo įsigytos žemės plotus, tačiau atsakovas taip pat paaiškino, kad spalvinimus atliko žemėtvarkos skyriaus darbuotoja jau po sutarčių sudarymo. Jis taip pat nurodė, kad nei prūdas, nei ganyklos, nei namų valdos žemė jam tuo metu nebuvo reikalingi. Šie duomenys patvirtina, kad A. P. su D. Š. tarėsi dėl jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarkos, o ne dėl konkrečių žemės sklypo dalių įsigijimo. Tokią išvadą teismas daro taip pat remdamasis ir nustatytomis aplinkybėmis, kad nei 2001-06-12, nei 2002-03-07 pirkimo – pardavimo sutartyje nėra aptartos sąlygos, pagal kurias būtų galima nustatyti konkrečią A. P. įsigytos žemės sklypo dalies išsidėstymą visame žemės sklype, 2002-03-07 pirkimo – pardavimo sutartyje pažymima tik dėl 1,07 ha sklypo dalies arešto, nei vienoje iš sutarčių nenurodoma kokia konkreti žemės sklypo dalis lieka D. Š. Nors atsakovas A. P. nurodė, kad jis pirko ariamą žemę, tačiau iš sutarčių turinio matyti, kad buvo įsigyjama žemės ūkio paskirties žemė, neišskiriant konkrečių žemės naudmenų, kurias atsakovas siekė įsigyti. Be to, 2001-06-12 sutartyje pažymima, kad A. P. žemės sklypo dalį naudosis bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatyti neprašo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad rašytinis susitarimas dėl naudojimosi sklypu tvarkos nei tarp D. Š., nei tarp ieškovų šioje byloje su A. P. nebuvo sudarytas, naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka nebuvo notariškai patvirtinta ir nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl D. Š. ir A. P. susitarimas dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo nėra privalomas ieškovams, paveldėjusiems po D. Š. mirties sklypo dalis. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad jis su žmona pagal panaudos sutartį su A. P. dirbo žemę, kuri priklauso Šontoms ir A. P., dirbo žemę iki prūdo ir už prūdo, A. P. jam nurodė kur ir kokią žemę dirbti. Su Šontomis buvo sudarę žodinę sutartį, jie nenurodė, kur konkrečiai yra jiems priklausanti žemė. Žemės nuo prūdo iki upelio nei jie su žmona, nei A. P. nedirbo. Šie liudytojo parodymai, įvertinus juos kartu su šalių paaiškinimais ir byloje pateikta medžiaga – privačios žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartimis, pagal kurias A. P. iš ieškovų trejų metų laikotarpiui išsinuomavo 1,5 ha ginčo sklypo dalį (1 t., 112-114 b. l.), deklaruodavo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus (1 t., 127-129 b. l., civilinė byla Nr. 2-1744-569/2014, 15-26, 33-63 b. l.) patvirtina, kad atsakovui A. P. faktiškai buvo reikalinga ir jis naudojosi ne tik jo įsigyta ginčo žemės sklypo dalimi, bet ir ieškovams priklausančia sklypo dalimi. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad žemės sklypo naudojimo tvarka nebuvo pastovi, per laikotarpį nuo žemės sklypo dalių perleidimo atsakovui iki bylos nagrinėjimo teisme ji kito keletą kartų, žemės perleidimas naudotis Z. B. ir A. B. panaudos pagrindais patvirtina, kad pačiam atsakovui tam tikru laikotarpiu ginčo žemės sklypas nebuvo reikalingas. Nesant tarp šalių nusistovėjusios konkrečios žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tokia tvarka negali būti grindžiamas ir ginčo žemės sklypo atidalijimas. Atsakovo argumentai, kad sudarydamas pirkimo – pardavimo sutartis, jis įsigijo konkrečias žemės sklypo dalis, atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad visas dalijamas žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, beveik visą jo plotą užima žemės naudmenos, teismas sprendžia, kad atsakovo siekis, kad jam atitektų būtent ariamos žemės plotai, negali būti vertinamas kai esminis jo interesas, kuris turėtų būti ginamas nepaisant kitų bylos šalių teisėtų interesų.
Dėl atsakovo argumentų, kad tarp ieškovų nėra ginčo dėl žemės sklypo naudojimo ir žemės sklypas jiems faktiškai nereikalingas, yra nenaudojamas, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl sklypo atidalijimo tarp ieškovų ir nustatyti servitutą, teismas pažymi, kad byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ginčo žemės sklypo dalys priklauso ne vienam, o trims ieškovams ir atsakovui. Dalį ginčo žemės sklypo ieškovai paveldėjo po savo motinos D. Š. mirties 2002 metais, taigi jie šio žemės sklypo bendraturčiais yra jau daugiau kaip 10 metų. Ieškovai D. G. ir M. Š. yra išdavę įgaliojimą ieškovei M. J. tvarkyti visus su žemės valdymu ir naudojimu susijusius reikalus, tačiau tai nereiškia, kad jie nesiekia įgyvendinti savo kaip žemės sklypo savininkų teisių ir pareigų. Taigi atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir siekdamas, kad būtų tinkamai įgyvendinamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, teismas privalo atsižvelgti į visų sklypo bendrasavininkų interesus ir siekti jų suderinimo. Iš byloje pateiktų planų matyti, kad ieškovai teikia patikslintą planą, kuriame yra atidalijami ne tik sklypai tarp ieškovų kartu ir atsakovo, bet ir tarp ieškovų tarpusavyje, pagal šį planą sklypas yra visiškai atidalijamas ir nebelieka bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos sklypo dalies. Tuo tarpu pagal atsakovo siūlomą planą ieškovai iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra atidalijami ir dėl to ateityje gali iškilti poreikis spręsti ieškovams priklausančios sklypo dalies atidalijimo natūra klausimą.
Kaip jau minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčą būtina siekti bendraturčių interesų ir nuosavybės teisės apsaugos pusiausvyros, galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje, vadovautis proporcingumo principu, būtina atsižvelgti į konkrečias galimybes sklypus naudoti pagal paskirtį, į kitas aplinkybes, leidžiančias racionaliai valdyti ir naudotis sklypu, laikantis planuojamų sklypų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Taigi pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką prioritetas nagrinėjamu atveju turėtų būti teikiamas ieškovų siūlomam atidalijimo variantui, pagal kurį visas sklypas po atidalijimo būtų valdomas asmeninės nuosavybės teise ir neliktų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų sklypo dalių. Tokią teismo išvadą sustiprina ir tai, kad trims ieškovams pagal atsakovo siūlomą variantą atitenka tik du žemės sklypai, todėl siekiant jiems atsidalinti natūra, arba abu sklypai turėtų būti dalijami į tris dalis pagal jiems nuosavybės teise priklausančias dalis, tokia būdu visą sklypą išskaidant į aštuonias dalis, arba vienam iš bendrasavininkų turėtų atitekti sklypo dalys, esančios skirtingose sklypo vietose, be to, vienas iš bendrasavininkų pagal tokį atidalijimo būdą įgytų nuosavybės teise tik tokį sklypo plotą, kuris yra ne prie namų valdos, tokiu būdu atsidurtų ženkliai blogesnėje padėtyje nei kiti du ieškovai. Atsižvelgiant į bendrą visiems ieškovams priklausančią sklypo dalį, kuri yra gerokai mažesnė už atsakovui priklausančią sklypo dalį, įvertinus tai, kad žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, teismas sprendžia, kad toks atsakovo siūlomas variantas yra neracionalus ir negali būti vertinamas kaip užtikrinantis šalių interesų pusiausvyrą. Pažymėtina ir tai, kad vienas iš ieškovams atitenkančių plotų (1,9874 ha), būtų faktiškai įsiterpęs tarp atsakovui atitenkančių sklypo dalių. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso ne tik žemė, bet ir suformuota namų valda, prie kurios pagal ieškovų siūlomą variantą yra formuojamas ir visas ieškovams priklausantis žemės plotas. Pagal atsakovo siūlomą variantą jam atitenkanti žemės sklypo dalis būtų arčiau ieškovų namų valdos, tuo tarpu ieškovams tenkantis plotas būtų nuo jos nutolęs. Nors ieškovų patekimas į šią jiems atitenkančią sklypo dalį būtų užtikrintas privažiuojant prie jo keliu, tačiau galimybės įsisavinti šį plotą, jį racionaliai panaudoti pagal tikslinę žemės ūkio paskirtį gerokai sumažėtų. Teismas pažymi ir tai, kad pagal bylos duomenis, nors upė Švedė faktiškai ir dalija sklypus, tačiau pagal bylos duomenis upė šiuo metu yra privatizuota ir pagal ieškovų siūlomą variantą abu žemės sklypai, esantys priešinguose upės krantuose atitektų atsakovui, tuo tarpu pagal atsakovo siūlomą variantą, viename upės krante būtų įsiterpęs ieškovams nuosavybės teise priklausantis sklypas, galintis sumažinti ne tik ieškovams, bet ir atsakovui atitenkančių sklypų vertingumą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovai pagal savo variantą turėtų pasiūlyti atsakovui kompensaciją, tačiau nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nenurodė už ką konkrečiai jam turėtų būti mokama kompensacija, šių savo argumentų nepagrindė jokia byloje pateikta medžiaga, tokio reikalavimo nereiškė, todėl teismas detaliau dėl šio atsakovo argumento nepasisako.
Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovų pateiktas žemės sklypo atidalijimo variantas labiau atitinka visų sklypo bendrasavininkų interesus, užkerta kelią kilti ginčams tarp sklypo bendraturčių ateityje, yra parengtas laikantis pagrindinių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principų, suformuotas atskiras namų valdos sklypas, kuris nedalijamas (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 44 punktas), ieškovų tarpusavio susitarimu siūloma nustatyti servitutą, kuris neriboja atsakovo nuosavybės teisės į jam atitenkantį sklypą įgyvendinimo (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 4.5 punktas), todėl ieškovų patikslintas ieškinys kaip pagrįstas ir įrodytas tenkintinas, atsakovo priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl ieškovų reikalavimo pripažinti ieškovams teisę rengti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą be atsakovo A. P. sutikimo teismas pažymi, kad pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles atidalijamo žemės sklypo bendraturčių sutikimas rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nėra reikalingas. Šiuo atveju tarp sklypo bendraturčių kyla ginčas dėl to pagal kokį projektą turėtų būti vykdomas Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas, todėl teismas patikslina, kad ieškovams leidžiama vykdyti ginčo žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą be atsakovo A. P. raštiško pritarimo (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 66 punktas). Šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo atidalinti žemės sklypą, todėl patenkinus ieškinį, tenkintinas kaip pagrįstas kartu su ieškinio reikalavimu dėl žemės sklypo atidalijimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovai pateikė prašymą priteisti iš atsakovo A. P. bylinėjimosi išlaidas ir pateikė byloje duomenis, patvirtinančius, kad sumokėjo 83,99 Eur (290,00 Lt) žyminį mokestį ir 1846,26 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Patenkinus ieškinį visiškai ir atmetus atsakovo priešieškinį, ieškovams atlygintinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidų, tuo tarpu atsakavo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, sudėtingumą, bylos apimtį, parengtų procesinių dokumentų ir teismo posėdžių skaičių ir trukmę, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti ieškovams iš atsakovų visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas - 83,99 Eur žyminį mokestį ir 1846,26 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1930,25 Eur.
Byloje susidarė 12,71 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Patenkinus ieškinį ir atmestus priešieškinį šios procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš atsakovo A. P. valstybei (CPK 96 str., LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 269, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.
Padalinti natūra bendrąja dalinės nuosavybės teise valdomą 19,5826 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geodezijos Linija“ 2015-11-18 parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo schemą bei žemės sklypų servitutų planą ieškovei M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisiant 1,4859 ha ploto žemės sklypą, plane žymimą indeksu Nr. 1, ieškovei D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisiant 1,4761 ha ploto žemės sklypą, plane žymimą indeksu Nr. 2, ieškovui M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisiant 1,4761 ha ploto žemės sklypą, plane žymimą indeksu Nr. 3, o atsakovui A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisiant 15,1445 ha ploto žemės sklypą, plane žymimą indeksu Nr. 4.
Nustatyti 6 m pločio 240 kv. m ploto kelio servitutą suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis per ieškovui M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenkantį žemės sklypą Nr. 3, užtikrinantį patekimą į ieškovei D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenkantį žemės sklypą Nr. 2 pagal UAB „Geodezijos Linija“ 2015-11-18 parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo schemą bei žemės sklypų servitutų planą.
Pripažinti ieškovams M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę vykdyti 19,5826 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal UAB „Geodezijos Linija“ 2015-11-18 parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo schemą bei žemės sklypų servitutų planą be atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) raštiško pritarimo.
Priteisti ieškovams M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1930,25 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt eurų 25 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 12,71 Eur (dvylika eurų 71 centą) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.