Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir praleisto įstatymu nustatyto terminų atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Turto bankas, A. J., R. Č., O. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose gautas pareiškėjos R. L. patikslintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir praleisto įstatymu nustatyto terminų atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Turto bankas, A. J., R. Č., O. T..

2006 m. kovo 27 d. E. J. mirė. Testamento ji nepaliko. Jos įpėdinis pagal įstatymą buvo tik ją pergyvenęs sutuoktinis J. J., kuris nesant pirmos eilės įpėdinių, turėjo teisę paveldėti visą turtą. J. J. liko gyventi sutuoktinės namuose ir juose gyveno, juos tvarkė ir prižiūrėjo iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini).

Taip pat pareiškėja nurodo, jog mirus brolio Jeronimo sutuoktinei E. J., brolis J. ne tik liko gyventi sutuoktinės vardu registruotame name, tačiau ir jį prižiūrėjo, tvarkė, taip pat namų valdoje sodino daržus, pjovė žolę, mokėjo mokesčius (už elektrą ir kt.). Po sutuoktinės mirties praėjus keliems metams, brolio J. sveikata labai suprastėjo, paskutinius dešimt metų brolis J. nevaikščiojo, turėjo sveikatos problemų, todėl tiek buityje, tiek ūkio darbuose jam padėjo pareiškėja. Pastaroji organizavo ir brolio laidotuves.

J. J. testamento nesudarė, tačiau turėjo pirmos eilės įpėdinį – sūnų A. J., kuris gimęs su kita moterimi. Su sūnumi J. J. visiškai nebendravo, apie sūnaus gyvenamąją vietą pareiškėjai tapo žinoma tik pradėjus rengti dokumentus į teismą ir gavus išrašą iš registrų centro. Per įstatymų nustatytą terminą pirmos eilės įpėdinis – A. J. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. O pareiškėja, būdama ketvirtos eilės įpėdinė laiku kreipėsi į notarą, tačiau notarei nurodžius, jog reikia palaukti ar neatsiras pirmesnės eilės įpėdinių, pareiškimo palikimui priimti taip ir nepadavė. Po trijų mėnesių nuvykusi pas notarą pakartotinai, sužinojo, jog praleido terminą palikimui priimti ir dabar turi kreiptis į teismą dėl jo atstatymo.

Prašo teismo atnaujinti pareiškėjai R. L. praleistą trijų mėnesių terminą jos brolio J. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, kadangi jį praleido dėl objektyvių priežasčių. Taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. J. mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamas valdyti priėmė jos sutuoktinis J. J., miręs (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo A. J., gavęs pareiškimą, jo priedus ir teismo pranešimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atsiliepimo teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą. Pagal LR CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

Pareiškėjos prašymo pagrįstumą įrodo byloje esantys dokumentai: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) valsčiaus gimimo įraše Nr. 87 užfiksuota, jog R. J., gimusiosios (duomenys neskelbtini) tėvai yra B. J. ir P. J.. Remiantis 2021 m. gruodžio 20 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. (P1-8630)P2-14981, (duomenys neskelbtini) B. J. ir P. J. šeimoje gimė sūnus J. J..

Remiantis (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimu (duomenys neskelbtini) R. J. sudarė santuoka su G. J. L. ir po santuokos įregistravimo jai suteikta pavardė „L.“. 2022 m. vasario 21 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus santuokos sudarymo išraše užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) susituokė J. J., gimęs (duomenys neskelbtini) ir E. J., gimusi (duomenys neskelbtini) (Įrašo Nr. 212).

Remiantis Ignalinos rajono savivaldybės Ignalinos CBAĮ mirties liudijimo išrašu (įrašo Nr. 18) E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o remiantis (duomenys neskelbtini) medicininio mirties išrašo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Remiantis valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašais nei J. J., nei E. J. nebuvo sudarę testamento, dėl po jų mirties atsiradusio palikimo priėmimo pareiškimai nebuvo pateikti.

Valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. vasario 2 d. pažymoje Nr. GR.3A-1003 apie asmens duomenis užfiksuota, jog J. J., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) būdamas našliu. Šeimos sudėtis: sutuoktinė E. J., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), vaikai- sūnus A. J., gimęs (duomenys neskelbtini).

Valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. vasario 2 d. pažymoje Nr. GR.3A-1005 apie asmens duomenis užfiksuota, jog E. J., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje. Šeimyninė padėtis: vyras J. J., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), duomenų apie vaikus nėra.

Remiantis valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. sausio 10 d. pažyma ir 2022 m. sausio 13 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais E. J. nuosavybės teisės Apskrities viršininko sprendimu atkurtos į nekilnojamuosius daiktus- žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau E. J. nuosavybės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

Remiantis Ignalinos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno 2022 m. sausio 17 d. pažymose Nr. PG-1 ir Nr. PG-2 ir (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinės knygos išraše užfiksuotais duomenimis, E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), vardu adresu (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) kaimo ūkines knygas, yra įregistruoti gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, kuriuos po E. J. mirties valdė ir jais naudojosi jos vyras J. J., gimęs (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)).

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas negali kitokia tvarka, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai). Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tik tada kai yra išvardintų aplinkybių visuma.

28Pagal CPK 176 str. 1d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, nes jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.).

Teismas, vadovaudamasis pareiškėjos pareiškime ir pirminiame pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir jos teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, suinteresuotų asmenų atsiliepimais, kitais į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, pareiškėja negali kitokia tvarka, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamus juridinę reikšmę turinčius faktus, sprendžia, kad paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu pareiškėjos prašymas dėl minėto juridinio fakto nustatymo yra tenkinamas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių. Ginčo santykius reglamentuojantys aktai nenustato, kokios aplinkybės laikytinos svarbiomis, todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-553/2010, 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1425/2011, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2404/2012).

Iš teismui pateiktų dokumentų, pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad pareiškėja, būdama ketvirtos eilės įpėdinė, laiku kreipėsi į notarą dėl galimo palikimo priėmimo, tačiau pareiškimo nepateikė dėl notarės nurodytų aplinkybių, jog yra aukštesnės eilės įpėdinių ir manydama, jog turi kreiptis tik praėjus trijų mėnesių terminui ir aukštesnės eilės įpėdiniams nepareiškus noro paveldėti. Tai yra terminas praleistas dėl pareiškėjos amžiaus ir teisinio neišprusimo. Ištyrus byloje esančius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 259, 268, 270 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 444 – 448, 576 - 578, 582 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui pagal įstatymą, atsiradusiam po brolio J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priimti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamas valdyti priėmė jos sutuoktinis J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tam, kad galėtų būti pateikti E. J. palikimo priėmimo faktą patvirtinantys įrodymai.

Sprendimas dalyje dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.

Kitoje dalyje sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.