Kauno apygardos teismo nutartis

2018-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-472-383/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-21
Bylos Nr.
1S-472-383/2018
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00106-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
O. J.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-472-383/2018
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00106-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo, Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo O. J. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 11 d. nutarimą taikyti nuteistajam O. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

O. J., nuteistas 2013 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 9 metams 3 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2012 m. liepos 25 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 25 d.Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 6 mėn. 14 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. balandžio 11 d.).Komisijos 2018 m. balandžio 11 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam O. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalį, tačiau Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė padarydamas išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai nėra akivaizdi ir leidžianti pagrįstai manyti, kad nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis O. J. prašo, panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtini paleidimą. Skunde nuteistasis nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo skundą pafdarė grubius BPK pažeidimus, pažeidė nuteistojo teisę į teisingą ir nešališką teismą, kas įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir kituose tarptautiniuose teisės aktuose. Teismas surašydamas skundžiamą nutartį, nesilaikė procesinio sprendimo aiškumo, motyvavimo racionalumo reikalavimų. Taip pat buvo pažeista teisė į nešališką bylos išnagrinėjimą. Nuteistojo teigimu, skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai įrašyta, jog O. J. buvo 10 kartų baustas pataisos namuose, kadangi BVK 143 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog jeigu nuteistasis per vienerius metus nepadaro nusižengimo, jis laikomas nebaustu. Atsižvelgiant minėto straipsnio nuostatas, bei į tai, kad nuteistasis daugiau kaip vienerius metus pataisos namuose nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, darytina išvada, kad O. J. nėra baustas. Nuteistojo įsitikinimu, negaliojančios nuobaudos, negali būti priežastis netaikyti lygtinio paleidimo. Skunde nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra atlikęs ½ dalį paskirtos bausmės, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pataisos namuose mokėsi ir baigė 12 klasių, taip pat mokėsi ir įgijo siuvėjo specialybę, su artimaisiais socialinius ryšius palaiko, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema - 15 balų. Be to, yra gautas iš Kalaipėdos probacijos skyriaus raštas, kad yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą nuteistojo nurodytoje gyvenamojoje vietoje. Komisija įvertinusi nurodytas aplinkybes pagrįstai sprendė, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Skunde nesutinkama su skundžiama nutartimi, netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, todėl, kad dar likusi didelė neatliktos bausmės dalis, kadangi BVK 157 straipsnio nuostatose nustatyta, kad su tokio dydžio neatliktos bausmės dalimi, nuteistasis gali būti paleidžiamas lygtinai. Nuteistojo įsitikinimu, iš bylos medžiagos matyti, kad jis atitinka visus BVK 157 straipsnyje numatytus galimo lygtinio paleidimo kriterijus. Nuteistojo O. J. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis O. J. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, taip pat dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, sporto renginiuose, bausmės atlikimo metu mokėsi, baigė 12 klasių, įgijo siuvėjo specialybę, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą, tinkamą intensyviai priežiūrai, turi pristatęs pažymą, kad išėjęs anksčiau laiko iš pataisos namų, būtų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinio pareigose. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir už nepriekaištingą elgesį šešis kartus buvo paskatintas, tačiau jis per bausmės atlikimo laiką taip pat ir 10 kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, už ką buvo baustas drausmine tvarka. Ir nors šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau nurodytos aplinkybės, priešingai nei teigiama apeliaciniame nuteistojo skunde, patvirtina, kad nuteistasis O. J. pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai.Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, jog nuteistojo O. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 15 balų iš kurių kintami yra net 13 balų, kuriuos, kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu gali pakeisti. Sutiktina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo atžvilgiu pažanga nuo ankstesnio vertinimo pakito (sumažėjo) 8 balais, tačiau vertinant pačią pažangą ir jos pokytį svarbu vertinti ne tik nuteistojo elgesio modelį bausmės atlikimo metu, bet ir jo asmenybę. Nors nuteistasis O. J. nesutinka, kad teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į dar likusios neatliktos bausmės dydį, tačiau nurodytina, kad tiek neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis - 3 metai 6 mėnesiai 14 dienų), tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis (nuteistasis bausmę atlieka už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, viena iš jų yra sunkus nusikaltimas) negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Aukštesniojo teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.Atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantis nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika – stabilaus pajamų šaltinio neturėjimas; specialybės neturėjimas; netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas gyvenant laisvėje. Pastebėtina ir tai, jog kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis iki suėmimo nėra dirbęs, jis pragyveno iš tėvų atlyginimo, pataisos namuose viso bausmės atlikimo metu taip pat nedirbo, į pataisos namų administraciją su prašymu įsidarbinti nesikreipė, administracijai pasiūlius siuvėjo darbą, nuteistasis pasiūlyto darbo atsisakė. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Ir nors nuteistasis pateikė pažymą dėl įsidarbinimo laisvėje, tačiau tokia pažyma nepatvirtina, kad ją surašiusi įmonė tikrai įdarbins nuteistąjį. Aukštesniojo teismo vertinimu, vis dėlto O. J. požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laikotarpį, verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.Taigi, pritariant Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo O. J. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sąlygas, be to ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl priešingai nei nurodyta skunde, teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė priešingą išvadą, kurią motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino. Tai, kad teismo padaryta išvada, kuri aukštesniojo teismo nuomone yra teisinga ir pagrįsta, neduoda pagrindo tvirtinti, jog Komisija nėra kompetentinga ir neteisingai atliekanti savo funkcijas institucija. Skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, nepažeidžiantis Teisėjų etikos kodekso nuostatų bei neprieštaraujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms. Pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepadarė. Kaip jau minėta, vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taigi, Komisijos galutinė išvada suformuota nepakankamai įvertinus materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir aukštesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo O. J. skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo O. J. skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas