- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-26
- Bylos Nr.
- 2S-1559-125/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Savinijus Katauskas, Eugenija Morkūnienė
- Skolininkas
- A. P.
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2S-1559-125/2009
NUTARTIS
2009 m. lapkričio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Eugenijos Morkūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininkės A. P. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarties byloje Nr. 396-1N/2009 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kreditorės AB SEB banko įgaliota UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad pagal 2007-02-26 būsto kredito sutartį Nr. 0450718010969-38 AB SEB bankas suteikė skolininkei A. P. 203 000 Lt kreditą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui ir remontui. Kredito grąžinimą skolininkė apdraudė UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir įkeitė bankui jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Kadangi skolininkė nustatytais terminais nevykdė nustatytų įsipareigojimų, bankas 2009-04-03 vienašališkai nutraukė sutartį ir kreipėsi į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos. Bendrovė 2009-04-24 priėmė sprendimą dėl 204 770,59 Lt draudimo išmokos išmokėjimo pagal draudimo išmokos mokėjimo dalimis grafiką. Kadangi skolininkė pažeidė kreditavimo sutartį ir iki šiol negrąžino įsiskolinimo, pareiškėja UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-09-07 nutartimi prašymą tenkino, areštavo įkeistą daiktą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausantį A. P.. Įspėjo skolininkę ir įkeisto daikto savininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė ir įkeisto daikto savininkė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-07 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: pripažinti kredito sutarties Nr. 04507818010969-38 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu bei įpareigoti banką tinkamai vykdyti laidavimo sutartį Nr. 04/070079. Nurodo, kad 2007-03-14 tarp AB SEB banko ir A. P. buvo sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurią laiduotojas A. P. laidavo už kredito gavėją A. P.. Pagal laidavimo sutartį skolininkė ir laiduotojas bankui atsako solidariai, bet teismo nutartyje, laiduotojo kaip solidaraus skolininko, prievolė įvykdyti teismo įsipareigojimą – kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių, – nėra nurodoma. Tai reiškia, kad yra pažeidžiamos skolininkės ir laiduotojo teisės, todėl nutartis yra nepagrįsta bei neteisėta. Apeliantė nurodo, kad bankas vienašališkai nepagrįstai bei neteisėtai nutraukė kredito sutartį, kadangi bankas neišnaudojo visų sutartyje nustatytų galimybių kredito sutarties tolimesniam vykdymui, t. y. nebuvo pateiktas reikalavimas laiduotojui dėl sutarties vykdymo. Taip pat apeliantė pažymi, kad pareiškėjos pateiktas pareiškimas neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, kadangi nepateikti įrodymai, patvirtinantys pareiškime išdėstytas aplinkybes, nenurodyti nei pareiškėjos, nei banko visi rekvizitai – juridinio asmens kodas, tačiau teismas šių trūkumų neįpareigojo pašalinti, todėl nutartis turi būti naikinama.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2007-02-26 būsto kredito sutartį Nr. 0450718010969-38 AB SEB bankas suteikė skolininkei A. P. 203 000 Lt kreditą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui ir remontui. Prievolės įvykdymui užtikrinti hipotekos lakštu įkeistas A. P. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). 2007-03-13 skolininkė kredito grąžinimą bankui apdraudė UAB „Būsto paskolų draudimas“. 2007-03-14 laidavimo sutartimi Nr. 04/07079 A. S. P. laidavo už kredito gavėją. 2009-01-27, 2009-03-02 skolininkas buvo įspėtas dėl prievolės nevykdymo ir informuotas, jog nustatytais terminais neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų, sutartis bus nutraukta ir skolos išieškojimas bus vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi skolininkė per nustatytus terminus neįvykdė įsipareigojimų, kreditorė 2009-04-03 vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos. Skolininkės įsiskolinimą pagal kredito sutartį sudaro 204 770,59 Lt skola ir 4 079,09 Lt netesybų.
LR CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal LR CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Bylos duomenimis, skolininkė A. P. kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną buvo skolinga 208 849,68 Lt. Byloje nėra duomenų, kad prisiimti įsipareigojimai bankui būtų įvykdyti, kad Hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.).
LR CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t. y. taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu.
Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tuo, kad kredito sutartis nepagrįstai vienašališkai nutraukta, kad neišnaudota galimybė laiduotojui, kaip solidariam skolininkui, vykdyti sutartį. Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis LR CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. LR CPK 565 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta skolininko teisė raštu reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jei yra LR CK nurodyti pagrindai.
Dėl apeliantės motyvų, kad pareiškėjos pareiškimas neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, todėl nutartis turi būti naikinama, kolegija nepasisako, nes nagrinėjamam ginčui šie motyvai neturi teisinės reikšmės.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-09-07 nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.