- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-08
- Bylos Nr.
- 1-588-957/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58830-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- I. R.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnį - 16 MGL dydžio bauda;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį – galutine subendrinta vienerių metų laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu M. K. paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į devyniasdešimt parų areštą. Į arešto bausmę įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu įskaitytas trijų dienų laikino sulaikymo laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai;
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų ir BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. K. 2018 m. gruodžio 12 d., apie 22 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tarp jo ir buvusios sugyventinės I. R., jam nesutinkant, jog I. R. išeitų iš buto, vykstant konfliktui kumščiu sudavė I. R. į veido sritį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Be to, M. K. 2018 m. gruodžio 12 d., apie 22 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tarp jo ir buvusios sugyventinės I. R., jam nesutinkant, jog I. R. išeitų iš buto, virtuvėje pagriebęs peilį nukreipė jį į I. R. ir pasakė, kad ją nužudys ir po to nusižudys pats, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis M. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), nuomojo butą. Nukentėjusioji padėjo persikraustyti jam pas bendradarbį į (duomenys neskelbtini). Tą dieną jie iš pradžių su I. R. išgėrinėjo ir (duomenys neskelbtini), o po to dar ir (duomenys neskelbtini) atsigėrė alaus, tada jo bendradarbis ištraukė Starkos butelį, trise jį išgėrė. Bendradarbis užmigo, o jis su nukentėjusiąja nuėjo dar alaus, atsisėdo virtuvėje ir dar gėrė. Atsimena, kaip sudavė nukentėjusiajai į veidą, gali būti apie 22 val., patraukė už šaliko ir sudavė jai ranka. Ji buvo nepatenkinta ir jis nepatenkintas, kad taip pasielgė. Kaltinamojo manymu, konfliktas turbūt įvyko dėl to, jog jis norėjo, kad nukentėjusioji ilgiau su juo pabūtų. Matyt dėl to ir susipyko, nes ji norėjo važiuoti namo. Dėl peilio jis nepamena, gal jį buvo paėmęs užkandai papjaustyti, jei būtų puolęs, tai būtų puolęs. Negali paaiškinti, kodėl nukentėjusioji sakė, kad jis jai grasino peiliu. Dėl peilio tiksliai neprisimena, neigti neneigia, kad galėjo būti toks įvykis, bet pats savimi netiki, kad galėjo taip elgtis. Paskui jis nuėjo į tualetą ir išėjęs I. R. jau neberado, ji pabėgo ir iškvietė pareigūnus. Jis atsigulė, pareigūnai pažadino. Ką pareigūnams pasakė neatsimena, jie jį sulaikė ir išvežė į areštinę. 2018 m. gruodžio 13 d., kai buvo apklaustas, sakė, kad peiliu negrasino, bet grasino žodžiais. Gali būti, kad jie buvo. Gal yra iš pykčio išsprūdo, kad nužudys ją ir nusižudys pats. Buvo išgėręs, neprisimena, ką sakė, galbūt ir sakė. Bute, kuriame įvyko įvykis, gyvena jo bendradarbis, kuris tuo metu girtas miegojo kambaryje.
Nukentėjusioji I. R. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji tą vakarą padėjo kaltinamajam iš (duomenys neskelbtini) pervežti drabužius į (duomenys neskelbtini). Tame bute buvo jai iš veido pažįstamas asmuo. Kaltinamojo pažįstamas ištraukė „Starka“ butelį ir jie visi išgėrė po 2-3 stikliukus. Kaltinamojo draugas visą įvykį matė, pastarasis nemiegojo. Ji visą laiką sakė, kad nori važiuoti namo, o kaltinamasis neleido. Tuo metu kaltinamojo draugas prigulė pamiegoti, o ji su kaltinamuoju nuėjo į parduotuvę, kaltinamasis nusipirko alaus, o ji nupirko vaikams maisto. Grįžus į butą, kaltinamojo draugas nebemiegojo, buvo kambaryje, o ji su M. K. nuėjo į virtuvę. Kaltinamasis jai sakė, kad ji gertų alų, ji atsisakė, nes norėjo važiuoti namo. Ji pradėjo verkti. Kaltinamojo draugas paklausė, ar galima tyliau, nes kaimynas viską girdės. Viskas vyko virtuvėje po to, kai grįžo iš parduotuvės. Kaltinamasis liepė gerti alaus, ji atsisakė, o tuomet kaltinamasis paėmė jai už šaliko, timptelėjo ir trinktelėjo į skruostikaulį. Tuo metu virtuvėje kaltinamojo draugo nebuvo. Ji išsigando, verkė ir norėjo važiuoti namo. Tada jis paėmęs peilį iš dešinės pusės prie stalo, pasakė, kad nusižudys pats ir ją nužudys. Kai M. K. nuėjo į tualetą, ji išbėgo iš buto, pastarasis ją vijosi iš paskos, bet ji spėjo nusileisti į 3 ar 4 aukštą ir pasislėpė, tada iškvietė policiją. Pirmiausia ji parašė žinutę dukrai, dar būdama virtuvėje, kad M. K. neleidžia jai išeiti, o dukra paskambino į policiją, bet pareigūnai nesuprato, kur važiuoti. Dukrai rašė jau po smūgio. Žino, kad parašė ne (duomenys neskelbtini), o kažkokią kitą, tada pasitikslino, kokia ten gatvė. Kai M. K. jai sudavė smūgį, ji verkė, jai skaudėjo. Kai jis į ją nukreipė peilį, ji išsigando, kad ją nužudys. Po šio įvykio buvo vėl incidentas su peiliu prie jos buto, kai kaltinamasis jai neleido valandą laiko eiti namo. Iki to įvykio (duomenys neskelbtini) buvo įvykių anskčiau, kai jis smurtavo, bet peiliu nebuvo grasinęs. Nuo smūgio iki grasinimų buvo visai nedaug laiko, gal 7-10 minučių. Visą laiką M. K. buvo agresyvus, buvo labai neblaivus. Jie 8 metus gyveno kartu, todėl žino, kaip kaltinamasis atrodo išgėręs ir kaip – labai girtas. Tuomet prasideda priekabiai ir agresija. Įvykio metu jie buvo tik draugai. Atvykę pareigūnai paėmė peilį. Tai buvo tas pats peilis, kuriuo kaltinamasis jai grasino. Kaltinamasis gailisi dabar, šiandien sakė „atleisk, gailiuosi dėl visko, ką aš padariau“. Jo toks charakteris, vieną kartą atsiprašo, po to vėl „sprogsta“. Kai atvyko pareigūnai, ji jiems iš karto nurodė, kas vyko, pasakė, kad buvo grasinta. Pareigūnai paklausė, kur tas peilis guli. Ji pasakė, kad ant stalo, virtuvėje. Jis jai iš pradžių sudavė, po to grasino. Tą dieną ji buvo nedaug išgėrusi, nesijautė apsvaigusi.
Liudytoja V. F. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją ji yra mačiusi. Gavo išvkeitimą, kad dukra kviečia policiją, nes pastarosios mama laikoma uždaryta bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir jos neišleidžia. Patikrinimo metu užėjusi į laiptinę, tarp 2-3 laiptinės ji sutiko moterį, kuriai reikėjo policijos pagalbos. Atvykus moteris juos pakvietė, pasakė, kad jai reikalinga pagalba. Ji moters paklausė, kas atsitiko. Moteris, nurodžiusi butą, pasakė, kad jos buvęs sugyventinis, grasindamas jai peiliu, neišleido iš buto. Įėjus į butą, ji pastebėjo M. K., kuris jau miegojo. Taip pat bute buvo dar vienas vyras, kuris pasakė, kad nieko nematė, jokios moters nebuvo. Yra vaizdo įrašas, kur moteris parodo, kad M. K. jai sudavė. Jie paėmė peilį, bet ar tai buvo būtent tas peilis, kuriuo vyriškis grasino, negali pasakyti. Paėmė peilį, nes pranešime buvo nurodyta, kad grasino peiliu.
Iš Policijos registruojamų įvykių ataskaitos matyti, kad 2018 m. gruodžio 22.40 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie tai, kad pranešėjai parašė jos mama, kad ją įkaite laiko jos buvęs sugyventinis M. K., mušė, trenkė jai į veidą. Bijo, neišleidžia jos. Patisklino adresą, butas 3 arba 4 aukšte (1 t., b. l . 2).
Iš I. R. 2018 m. gruodžio 13 d., 00:53 val. protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėja nurodė, jog 2018 m. gruodžio 12 d., 20 val. (duomenys neskelbtini), buvęs sugyventinis M. K., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, su kuriuo kartu ji negyvena ir nebendrauja nuo 2018 metų gegužės, grasino ją nužudyti. Laikydamas rankoje peilį juo nukreipęs jį prieš ją pasakė, kad ją nužudys ir po to pats nusižudys. Po to, padėjęs peilį ant stalo, ją sumušė. Sudavė kumščiu vieną kartą į kairės pusės žandą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji patyrė tiek fizinę, tiek moralinę žalą (1 t., b. l. 3).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyr. patrulės V. F. 2018 m. gruodžio 13 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. gruodžio 12 d., apie 22.35 val., buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), nežinomame bute, prievarta laikoma pranešėjos D. K. motina. Atvykus minėtu adresu tarp trečios ir ketvirtos laiptinės sutiko moterį, kuri nurodė, jog buvo užrakinta bute, pavyko pabėgti. I. R. paaiškino, jog buvęs sugyventinis M. K. jai paskambino ir paprašė išvežti daiktus iš buto, kurį jis nuomojo. Su taksi atvežus daiktus į (duomenys neskelbtini) pas buvusio sugyventinio draugą S. P., ji norėjo išeiti iš buto, tačiau M. K. griebė ją už šaliko ir sudavė kumščiu į veidą, paskui paėmė peilį ir grasino susidorojimu. Kai M. K. nuėjo iki tualeto, ji pabėgo iš buto ir slėpėsi 3 aukšto laiptinėje. M. K. buvo sulaikytas. Prie tarnybinio pranešimo pridedamas pareiškimas bei peilis (1 t., b. l. 9).
Iš 2018 m. gruodžio 14 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra peilis. Peilio paskirtis yra buitinė. Rankena juodos spalvos apie 10,5 cm. Geležtė apie 11,5 cm. Viso peilio ilgis yra 11.5 cm. Ant geležtės matosi išgraviruota gamybos pavadinimas „BERGNER“ meister koch užrašyta ant viršaus pavadinimo. Ant rankenos juodos spalvos matosi trys apvalūs rutuliukai, kurie yra padaryti iš geležies. Daugiau jokiu pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 38-42).
Iš 2018 m. gruodžio 19 d. apžiūros protokolo matyti, jog jame fiksuotas telefoninio pranešimo Bendrajam pagalbos centrui turinys. Protokole nurodyta, jog apžiūrimi du įrašai (1 t., b. l. 65-67).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, 2018 m. gruodžio 12 d., 23.26 val., M. K. nustatytas 2,5 prom. girtumas (1 t., b .l. 25).
Motyvuojamoji dalis
M. K. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad M. K. kaltė 2018 m. gruodžio 12 d., apie 22 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tarp jo ir buvusios sugyventinės I. R., kumščiu sudavus pastarajai į veido sritį ir taip sukėlus jai fizinį skausmą, t. y. padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis M. K. šioje kaltinimo dalyje kaltės neneigė ir parodė, kad atsimena, kaip 2018 m. gruodžio 12 d., apie 22 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė nukentėjusiajai į veidą, patraukė už šaliko ir sudavė jai ranka. Konfliktas įvyko dėl to, kad jis norėjo, jog nukentėjusioji ilgiau su juo pabūtų. Kaltinamojo manymu, matyt dėl to ir susipyko, nes nukentėjusioji norėjo važiuoti namo. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios I. R. parodymai, iš kurių taip pat matyti, kad M. K. paėmė už jos šaliko, timptelėjo ir trinktelėjo jai į skruostikaulį, dėl to jai skaudėjo. Pažymėtina, kad teisme apklausta liudytoja policijos pareigūnė V. F. taip pat parodė, kad jai atvykus nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamasis sudavė jai vieną smūgį į veidą. BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme, teismo vidinį įsitkinimą nukentėjusiosios I. R. bei liudytojos V. F. parodymų patikimumu stiprina ir Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, iš kurio girdimas nukentėjusiosios dukros D. K. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro operatore. Šiame garso įraše užfiksuota, jog jau pranešdama apie galimą nusikaltimą D. K. Bendrojo pagalbos centro operatorei nurodė, jog jai motina atsiuntė žinutę apie tai, jog M. K. ją laiko įkaite, o vėliau informavo, kad „... nes ten žinokit jis trenkė jau“ (1 t., b. l. 65-67). Taigi, nukentėjusiosios nurodytų faktinių aplinkybių nuoseklumą, o kartu ir patikimumą proceso eigoje patvrtina ir Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Teismas pažymi, kad nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis jai sudavė kryptingą smūgį į veidą ir jai dėl to skaudėjo. Kaltinamojo veiksmus ji apibūdino kaip mušimą, o tai leidžia spręsti, kad juos nukentėjusioji aiškiai suvokė kaip smurtinius. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis M. K. neneigė, kad smūgius sudavė supykęs, konflikto metu. Paminėti įrodymai ir jais remiantis nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, jog kaltinamasis M. K. ranka suduodamas smūgį nukentėjusiajai I. R., suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad savo veiksmu sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Sprendžiant, ar dėl pirmiau aptartais įrodymais nustatytų M. K. veiksmų (suduoto smūgio) kilo BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padariniai, t. y. ar nukentėjusiajai I. R. buvo sukeltas fizinis skausmas, teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos (pvz., kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014). Nagrinėjamu atveju nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad ji pajuto skausmą, yra pakankamai patikimi. Pažymėtina, kad jau įvykio metu nukentėjusioji išsiuntė trumpąją tekstinę žinutę dukrai, kurioje nurodė, jog ją mušė. Vėliau nukentėjusioji tai nuosekliai patvirtino ir rašydama 2018 m. gruodžio 13 d. protokolą-pareiškimą bei apklausos metu. Tai sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog kaltinamojo veiksmai sukėlė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius. Sugretinus šio įvykio seką, tyčinį smurtinį kaltinamojo veiksmų pobūdį bei pirmiau minėtus nukentėjusiosios I. R. ir liudytojos V. F. parodymus, teismas sprendžia, kad kilo BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas.
Teismas konstatuoja, jog, remiantis pirmiau aptartomis, teismo nustatytomis aplinkybėmis, kaltinamojo M. K. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį klausimą, būtina nustatyti, kad grasinimas buvo realus. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo M. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Pirmiausia pažymėtina, kad pats kaltinamasis M. K. apklausiamas teisme šios veikos aplinkybių neneigė, tačiau jų negalėjo nurodyti ir detalizuoti tvirtindamas, kad to neprisimena, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, mano, kad negalėjo grasinti peiliu, nors, pasak kaltinamojo, gal ir sakė, kad ją nužudys. Vis tik šios veikos aplinkybes detalizuoja nukentėjusiosios I. R. gana nuoseklūs parodymai, taip pat liudytojos V. F. parodymai bei kiti įrodymai, kurie vienas kitą papildo ir detalizuoja. Antai, nukentėjusioji I. R. apklausiama teisme parodė, kad M. K. paėmė jai už šaliko, timptelėjo ir trinktelėjo jai į skruostikaulį. Ji išsigando, verkė ir norėjo namo važiuoti. Tada kaltinamasis, paėmęs peilį iš dešinės pusės prie stalo, pasakė, kad nusižudys pats ir ją nužudys. Pažymėtina, kad nukentėjusioji 2018 m. gruodžio 13 d. protokole-pareiškime taip pat nurodė ne tik tai, kad patyrė smurtą, tačiau ir tai, kad kaltinamasis M. K. grasino ją nužudyti laikydamas rankoje peilį, nukreipęs jį prieš ją pasakė, kad ją nužudys ir po to pats nusižudys (1 t., b. l. 3). Tokius nukentėjusiosios parodymus iš esmės apklausiama teisme patvirtino ir liudytoja policijos pareigūnė V. F., kuri parodė, kad jai atvykus nukentėjusioji pasakė, kad jos buvęs sugyventinis grasindamas jai peiliu neišleido iš buto. Liudytojos teigimu, atvykusi pagal iškvietimą ji paėmė peilį, nes pranešime buvo nurodyta, kad grasino peiliu. Be to, iš policijos patrulės V. F. 2018 m. gruodžio 13 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. gruodžio 12 d., apie 22.35 val., buvo gautas pranešimas apie tai, jog (duomenys neskelbtini), nežinomame bute, prievarta laikoma pranešėjos D. K. motina. Atvykus minėtu adresu tarp trečios ir ketvirtos laiptinės sutiko moterį, kuri nurodė, jog buvo užrakinta bute, pavyko pabėgti. I. R., be kita ko, paaiškino, jog buvęs sugyventinis M. K. jai griebė ją už šaliko ir sudavė kumščiu į veidą, paskui paėmė peilį ir grasino susidorojimu (1 t., b. l. 9). Taigi, nukentėjusioji I. R. jau įvykio vietoje atvykusiems pareigūnams įvardino, kad kaltinamasis jai grasino peiliu, o tai ir nulėmė, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje paėmė peilį, kuris vėliau buvo apžiūrėtas (1 t., b. l. 38-42). Remdamasis šiais įrodymais ir jų sistemine analize teismas neturi pagrindo abejoti, kad M. K. nukentėjusiajai išsakė grasinimą nužudyti ją laikydamas į ją nukreiptą peilį.
Sprendžiant dėl grasinimo realumo, t. y. ar nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog M. K. grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis išsakė aiškų žodį – „užmušiu“, kurio lingvistinė reikšmė nekelia abejonių. Sakydamas šį žodį, M. K. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 2,5 promilės girtumas (1 t., b. l. 25), laikė rankoje peilį, kurio geležtė yra metalinė, apie 11,5 cm ilgio, aštriu smaigaliu, ir buvo nukreipta į nukentėjusiąją. Tai matyti iš nukentėjusiosios parodymų, daiktų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 38-42). Pažymėtina, kad paminėtosios peilio savybės objektyviai rodo jo tinkamumą žmogui nužudyti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek pats kaltinamasis M. K., tiek nukentėjusioji I. R. parodė, kad visi šie kaltinamojo veiksmai buvo alikti konflikto metu, pastarajam įpykus, o tai atitinkamai nukentėjusiajai sudarė pagrindą manyti, jog jis nusiteikęs rimtai ir išties gali ją nužudyti. Apie tai, kad nukentėjusioji buvo įbauginta tokio M. K. grasinimo, leidžia spręsti Bendrojo pagalbos centro garso įrašo turinys (1 t., b. l. 65-67). Taigi, minėti įrodymai leidžia spręsti, jog, nepriklausomai nuo to, ar M. K. iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, nukentėjusioji susiklosčiusioje situacjoje pagal kaltinamojo būseną, jo išsakytus žodžius ir laikomą į ją nukreiptą peilį turėjo pakankamą pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o M. K. norėjo sukelti būtent tokią nukentėjusiosios būseną.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis M. K. 2018 m. gruodžio 12 d., apie 22 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tarp jo ir buvusios sugyventinės I. R., jam nesutinkant, jog I. R. išeitų iš buto, virtuvėje pagriebęs peilį nukreipė jį į I. R. ir pasakė, kad ją nužudys ir po to nusižudys pats, dėl to nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad M. K. išsakytas grasinimas gali būti įvykdytas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad kaltinamojo M. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Dėl M. K. skirtinos bausmės
Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.
Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (1 punktas), kaltės formą ir rūšį (2 punktas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (3 punktas), nusikalstamos veikos stadiją (4 punktas), kaltininko asmenybę (5 punktas), asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (6 punktas), atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (7 punktas), nusikalstama veika padarytą žalą (8 punktas). BK 55 straipsnio pagrindu asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tuo tarpu BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Teismas, kaltinamajam M. K. skirdamas bausmę, pirmiausia įvertina nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą – kaltinamasis padarė du baigtus nesunkius smurtinio pobūdžio nusikaltimus žmogaus sveikatai, kuri visuomeninėje vertybių sistemoje užima vieną iš aukščiausių vietų. Viena veika nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, kita veika – psichologinė baimė, be jokios pagrįstos priežasties. Veikos padarytos tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius M. K. asmenybę apibūdinančius duomenis – yra sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nevedęs, pradinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas (b. l. 84-86), administracine tvarka baustas iki šio nusikaltimo padarymo, turi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 88-92). Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir M. K. apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šios smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos negali būti pripažintos nuosekliu kaltinamojo gyvenimo būdo padariniu, vis tik, pažymėtina, kad iš dviejų jo ankstesnių teistumų, viena veika yra smurtinė, o tai rodo kaltinamojo gyvenimo pokytį neigiama linkme. Įvertinama ir tai, kad nustatyta viena M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, t. y. tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad veikos padaryta recidyvisto (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visa tai rodo, kad šiuo atveju nėra pagrindo M. K. skirti BK 140 straipsnio 1 dalies ir BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas švelniausias bausmės rūšis, o BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta jam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatytinas artimesnis minimaliam. Teismas sprendžia, kad arešto bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, M. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, kadangi padarytos veikiant realiąją sutaptimi, veikas skiria ne mažesnis kaip 7 minutės skirtumą, ką patvirtino nukentėjusioji, kaltinimas taip pat formuotas kaip atskiros veikos.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė neatlikęs bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendį, jam šioje byloje pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu ir vėliau pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi į 90 parų arešto bausmę, į kurią minėta nutartimi įskaitytos 3 sulaikyme išbūtos dienos. Atsižvelgiant į tai, kad BK 49 straipsnio 3 dalis numato galimą maksimalią 90 parų arešto bausmę, M. K. prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir šio nuosprendžio priėmimo metu neatliktos 87 parų arešto bausmės (nutartimi įskaičius 3 laikinajame sulaikyme išbūtas paras), pridėtina dalis šioje byloje priimamu nuosprendžiu skiriamos bausmės ir skirtina galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė. Bausmę nustatytina atlikti areštinėje.
Į arešto bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d., 22.45 val. iki 2018 m. gruodžio 13 d., 12.35 val. (1 para), šią laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Dėl kardomosios priemonės, daiktinių įrodymų
Kaltinamajam M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 35), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis voke, Kvitu B, serija BBB Nr. 2PK003366 perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį paskirtas arešto bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirti subendrintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su neatlikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir vėliau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi pakeistos bausmės dalimi, prie neatliktos 87 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmės pridedant dalį šiuo nuosprndžiu paskirtos bausmės ir skirti M. K. galutinę 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Bausmę skirti atlikti areštinėje.
Bausmės preadžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti M. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d., 22.45 val. iki 2018 m. gruodžio 13 d., 12.35 val. (1 para), šią laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį voke, Kvitu B serija BBB Nr. 2PK003366, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.