Tauragės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) prokurorės Stefos Dalios Ramanauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-602-607/2019 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rusijos F., rusė, Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, senatvės pensininkė, nuo 2017-06-08 nustatyti dideli specialieji poreikiai, našlė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. 2019-06-22, 18:32 val., (duomenys neskelbtini), bute, pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjai K. T., kuri turi teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešė apie nebūtą nusikaltimą: nurodė, jog 2019-06-22, apie 09 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute, išgertuvių metu, pažįstamas J. M. kilusio konflikto metu kumščiu sudavė jai smūgį į dešinės pusės galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26213-19.

Be to, ji 2019-06-22, 18:32 val., (duomenys neskelbtini) bute, apklausiama kaip nukentėjusioji, davė melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje 01-1-26213-19: būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, pasirašė ir duodama parodymus kaip nukentėjusi ikiteisminio tyrimo metu, Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjai K. T. tyčia melagingai nurodė, kad 2019-06-22, apie 09 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, išgertuvių metu, pažįstamas J. M. kilusio konflikto metu kumščiu sudavė jai smūgį į dešinės pusės galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

V. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl padarytų nusikaltimų, numatytų BK 235 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai bei parodė, kad 2019 m. birželio 22 d. paskambino į policiją ir melagingai pranešė, kad ją sumušė J. M., nors iš tiesų eidama per kambarį užkliuvo už slenksčio ir trenkėsi į sienos kampą. J. M. netrenkė jai kumščiu į dešinės pusės galvos sritį, nesukėlė jokio fizinio skausmo. Negali paaiškinti, kodėl dėl nebūtų veiksmų apkaltino J. M.. Gailisi dėl tokio savo poelgio (b. l. 99-101).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas jos kaltę taip pat įrodo ir kita bylos medžiaga:

Iš BIRT ataskaitos žiūryklės išrašo matyti, kad 2019-06-22 17.40 val. Skubios pagalbos centre gautas V. M. pranešimas, kuriame nurodoma, kad ją sumušė J. M. (b. l. 19-22).

Iš 2019 m. birželio 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad V. M., pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą nurodė, kad 2019-06-22, apie 9 val., (duomenys neskelbtini), bute, kilusio konflikto metu J. M. kumščiu sudavė smūgį į galvos dešinę pusę ir taip sukėlė fizinį skausmą. (b. l. 3, 29).

Iš 2019 m. birželio 22 d. V. M. apklausos protokolo matyti, kad būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, ji parodė, jog 2019 m. birželio 22 d. buvo savo bute kartu su L. P., tuomet atėjo šios sugyventinis J. M.. Pastarasis jai pradėjo priekaištauti, kad išlaiko L. P., kuriai leidžia gyventi savo namuose. Kai liepė išeiti, J. M. vieną kartą kumščiu trenkė jai į dešinės pusės galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Įvykį matė L. P.. Iš pradžių pagalbos nesikreipė, tačiau po kurio laiko pradėjo svaigti galva, todėl paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, ją apžiūrėjo atvykę medikai, į ligoninę vykti atsisakė. Medikai nustatė dešinės pusės skruosto ir akies sumušimus. J. M. anksčiau nėra prieš ją smurtavęs, su juo bendrauja apie pusę metų, tačiau problemų nebūdavo (b. l. 4-5, 31).

Iš 2019 m. birželio 22 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2019 m. birželio 22 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26213-19 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (b. l. 23).

Iš 2019-07-22 papildomo liudytojo apklausos protokolo matyti, kad V. M. apklausta kaip liudytoja parodė, jog J. M. jai smūgio nesudavė. 2019-06-22, apie 09 val., namuose girtavo kartu su L. P. ir J. M.. Ji, būdama neblaivi ir dėl ligos sunkiai vaikštanti, eidama užkliuvo už slenksčio, pargriuvo ir taip pati susižalojo. Dėl buvusio girtumo jai atrodė, kad J. M. jai sudavė smūgį, kai tuo tarpu šis jos nemušė (b. l. 33, 34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta L. P. parodė, kad 2019-06-22, ryte, ji ir J. M. pas V. M. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu V. M. sukonfliktavo su J. M.. Po kurio laiko J. M. išėjo, o ji ir V. M. liko bute. V. M. buvo gerokai apsvaigusi nuo alkoholio, kėlėsi nuo lovos ir, eidama link tualeto, užkliuvo už slenksčio ir pargriuvo ant grindų. Griūdama susitrenkė akį ir petį. Po kiek laiko atvyko greitoji ir policija. Dėl girtumo ji nepamena, ar tuo metu namuose buvo J. M., bet jos akivaizdoje J. M. nemušė V. M. (b. l. 49-52).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja K. T.- Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėja - parodė, kad 2019-06-22, apie 18 val., pagal gautą pranešimą apie moters sumušimą, nuvyko į butą adresu (duomenys neskelbtini). Ten V. M. pasakė, kad 2019-06-22, apie 9 val., bute sumušė į namus atėjęs J. M., kumščiu suduodamas į galvos sritį. V. M. buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Moteris įspėjimą suprato ir pasirašė. Po to buvo pildomas pareiškimo protokolas ir liudytojo apklausos protokolas - prieš tai V. M. pasirašytinai supažindinus su liudytojo teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už melagingų parodymų davimą. Pagal gautą V. M. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26213-19 (b. l. 55-58).

J. M. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis kaltės dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo nepripažino bei parodė, kad 2019-06-22 rytą girtavo V. M. namuose kartu su buto šeimininke ir L. P.. Moterys buvo stipriai apsvaigusios nuo alkoholio. Vienu metu jis susiginčijo su V. M. dėl šios girtavimo su L. P., tada V. M.liepė išeiti - jis ir išėjo. Konflikto metu V. nesudavė smūgio kumščiu, nežino, kodėl ši jį apkalbėjo. Dabar V. M. tvirtina, jog susižalojusi pati, nugriuvusi ir atsitrenkusį į kampą - to įvykio jis nematė (b. l. 68-71).

Iš 2019-07-31 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės Stefos Dalios Ramanauskienės nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26213-19 nutrauktas atskiroje dalyje dėl fizinio skausmo sukėlimo, J. M. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių (b. l. 75-76).

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 235 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų apklausiant asmenį kaip liudytoją davimą. Pažymėtina, kad melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liudytojas nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia liudytojo melagingų parodymų davimu ikiteisminio tyrimo metu arba teisme. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia kaip BK 235 straipsnio numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Parodymai nėra melagingi, jeigu liudytojas, duodamas juos, sąžiningai klydo. Ikiteisminio tyrimo metu padarytas nusikaltimas baigtas, kai liudytojas pasirašo ikiteisminio tyrimo veiksmo, kuriame jis dalyvavo, protokolą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-597/2012).

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas yra baigtas, kai įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Pažymėtina, kad šio nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad informacija, kurią jis pateikia BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, neatitinka tikrovės, be to, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį jis juos informuoja, nėra buvę, kad nusikaltimas neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai melagingą informaciją šios institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-478-746/2015).

Byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai įrodo, kad V. M. 2019-06-22, apie 18:32 val., (duomenys neskelbtini), bute, pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį pranešė apie nebūtą nusikaltimą, t. y. nurodė, jog 2019-06-22, apie 9 val., Šilutės m., Kudirkos g. 25A-2, esančiame bute, išgertuvių metu, pažįstamas J. M. kilusio konflikto metu kumščiu sudavė jai smūgį į dešinės pusės galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26213-19, be to, ji, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, apklausiama kaip liudytoja patvirtino aplinkybes, nurodytas pranešant apie nebūtą nusikaltimą. Tokie kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir BK 236 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

Prokurorė kaltinamajai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, siūlo skirti 12 MGL dydžio baudą, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, - 10 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, prašo paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnę bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę bausmę 12 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, prašo paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 9 MGL dydžio baudą.

V. M. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir su siūloma bausme – bauda, jos dydžiu (b. l. 109-110).

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

V. M. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus; jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad ji pripažino padariusi nusikaltimus ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); yra neįgali, jai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis (b.l. 84-85) (BK 59 str.2d.); jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis); anksčiau neteista (b. l. 88-97), administracine tvarka bausta kartą, paskirtą baudą sumokėjusi (b. l. 86-87) sulaukusi pensinio amžiaus (b. l. 83).

Įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, jos pavojingumą, spręstina, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti V. M. paskyrus prokurorės siūlomos rūšies bei dydžio bausmę: pagal BK 235 straipsnio 1 dalį skirtina 12 MGL dydžio bauda, pagal BK 236 straipsnio 1 dalį – 10 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnę bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirtina 12 MGL dydžio bauda; kadangi yra visos BK 64¹ str. numatytos sąlygos – V. M. savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – 9 MGL dydžio bauda.

Dėl kardomosios priemonės

V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina (b. l. 102-104).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 12 MGL (600 Eur) dydžio baudą.

V. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnę bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti 12 MGL (600 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 MGL (400 Eur) ( keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, nurodant įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtyje: „Bauda“ būtina nurodyti baudžiamosios bylos numerį Nr. 1-602-607/2019. Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai, pateikiant vykdyti antstoliui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos, paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.