Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Tereseles Kazlauskienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiosios R. J. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2007 10 15 nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir jam paskirta 1 metu laisves apribojimo bausme, ipareigojant ji nuo 23.00 val. iki 6.00 val. buti namuose, (duomenys neskelbtini), Jonavoje.

Iš dalies tenkintas civilinis ieškinys ir iš R. B. priteista 1000 Lt R. J., patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Pilnai tenkintas Vilniaus teritorines ligoniu kasos civilinis ieškinys ir iš R. B. priteista 26,70 Lt patirtai turtinei žalai atlyginti.

R. B. nuteistas už tai, kad 2006 m. vasario menesi, laikotarpiu nuo 26 d. 23.00 val. iki 27 d. apie 2.00 val., name, esanciame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, sudave rankomis ir kojomis smugius nukentejusiajai R. J. i ivairias kuno vietas, smauge ja šuns pavadeliu, taip padarydamas nukentejusiajai kraujosruvas ir nubrozdinimus ivairiose kuno vietose bei sulaužydamas du šonkaulius.

Tokiais veiksmais R. B. nesunkiai sutrikde R. J. sveikata ir padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 138 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nukentejusioji prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendi ir priteisti iš R. B. 75000 Lt nusikaltimu padarytos neturtines žalos atlyginimui.

Skunde nukentejusioji nurodo, kad nuteistasis naudojo smurtinio pobudžio veiksmus ilga laika bei tycia ja žalojo. Nukentejusioji teigia, kad del nuteistojo veiksmu ji patyre ne tik dideli fizini skausma, taciau ir jaute realia gresme savo gyvybei, o del sulaužytu šonkauliu ilga laika jaute didelius skausmus ir patyre kancias ne tik nusikaltimo ivykdymo metu , bet ir ilga laika po ivykio. Taip pat nurodo, jog R. B. naudojo ir psichine prievarta, grasindamas susidoroti.

Nukentejusioji nurodo, kad po ivykio jai atsirado ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, teko kreiptis i psichologa, sumažejo bendravimo ir pilnavercio gyvenimo galimybes. Nukentejusioji mano, kad priteistos atlyginti neturtines žalos dydis aiškiai neproporcingas patirtoms fizinems ir dvasinems kancioms, patirtam skausmui ne tik nusikaltimo metu, bet ir ilga laika po jo ir ilgalaikiams emociniams išgyvenimams.

Teismo posedžio metu nukentejusioji praše apeliacini skunda tenkinti, nuteistojo gynejas praše skunda atmesti, prokurore praše skunda tenkinti iš dalies.

Nukentejusiosios R. J. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis itvirtina nuostata, kad asmeniui padarytos materialines ir moralines žalos atlyginima nustato istatymas. BPK 44 straipsnis, reglamentuojantis asmens teisiu apsauga baudžiamajame procese, patikslina, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentejusiuoju, turi teise reikalauti, kad butu nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstama veika padares asmuo, taip pat gauti del nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginima.

Neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas ir kita, teismo ivertinti pinigais.

Ivertinti šia žala palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje itvirtintais neturtines žalos piniginio ivertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, atsižvelgia i nusikalstamos veikos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sažiningumo principai yra bendrieji teises principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrecioje situacijoje užtikrinti priešingu interesu pusiausvyra, atsižvelgti i konkrecios situacijos ypatumus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentejusiajai R. J. nuteistojo R. B. nusikalstamais veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismas priteise nukentejusiajai dali jos prašytos neturtines žalos atlyginimo. Taciau teismas, spresdamas nukentejusiosios civilini ieškini del neturtines žalos, pilnai neatsižvelge i nukentejusiosios dabartine sveikatos bukle, jos patirtus sužalojimus ir išgyvenimus.

Ivertinus nuteistojo nusikalstamais veiksmais padarytu sužalojimu sukeltas pasekmes, nukentejusiajai R. J. priteistos neturtines žalos dydis yra aiškiai per menkas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentejusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienu. R. J. buvo padaryti kuno sužalojimai, ji buvo smaugiama šuns pavadeliu, kas rodo žiauru kaltininko elgesi su nukentejusiaja. Todel yra atsižvelgtina i nukentejusios patirtus patirtus dvasinius išgyvenimus ir fizines kancias.

Taciau teismai, priteisdami asmeniui padaryta neturtine žala, atsižvelgia ne tik i kreditoriaus, bet ir i skolininko interesus. Siekti teisingumo, reiškia siekti protingos skirtingu interesu pusiausvyros. Šiuo atveju turi buti atsižvelgiama i tai, kad R. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jai padaryti sužalojimai yra laikino pobudžio. Todel, kolegijos nuomone, nukentejusiojo prašomos priteisti neturtines žalos dydis yra per didelis.

Ivertinus nukentejusiosios patirtus sužalojimus ir emocine busena, šiuo konkreciu atveju atlygintinos neturtines žalos dydis, vadovaujantis istatymu ir teismu praktikos patirtimi, padidintinas iki 7 000 Lt.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2007 10 15 nuosprendi pakeisti.

Iš nuteistojo R. B. priteista neturtines žalos atlyginima nukentejusiajai R. J. padidinti iki 7 000 Lt.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.