Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-587-267/2014

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-10-27
Bylos Nr.: 2A-587-267/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-02945-2013-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Burbulienė, Rasa Bartašienė, Danutė Matiukienė
Ieškovas: V. G., P. G.
Atsakovas: UAB „Akmens meistrai“

Kategorijos

52.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-587-267/2014;Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02945-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 52.2.; 121.21. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Matiukienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. G. ir P. G. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-100-853/2014 pagal ieškovų V. G. ir P. G. ieškinį atsakovei UAB „Akmens meistrai“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai V. G. ir P. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Akmens meistrai“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. V. G. prašė priteisti iš atsakovės 8415 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos, o ieškovas P. G. – 4980 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos už nekokybiškai pagamintus paminklus ir jų pastatymą kapinėse, įpareigoti atsakovę išsivežti iš kapaviečių savo gaminius ir sutvarkyti kapavietes taip, kaip buvo iki atsakovei pradedant darbus. Nurodė, jog 2012 m. ieškovai kreipėsi į atsakovę ir užsakė paminklų pagaminimo bei kapinių tvarkymo darbus, už kuriuos ieškovas V. G. sumokėjo atsakovei 8415 Lt, o ieškovas P. G. 4980 Lt. 2012 m. rugpjūčio mėnesį atsakovė sutartus darbus atliko, suteikė 3 metų garantiją, tačiau jau 2013 m. kovo mėnesį paaiškėjo darbų trūkumai – kapaviečių pamatai iro ir trupėjo, atsiklijavo antkapių borteliai, apdailos detalės. Ieškovai kreipėsi į atsakovę dėl darbų trūkumų ištaisymo, kuriuos atsakovė nesuderinusi su ieškovais bandė taisyti, tačiau iki galo trūkumų nepašalino. Todėl ieškovai kreipėsi į atsakovę su pretenzija, prašydami grąžinti sumokėtus pinigus, o šiai nereaguojant kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Minėta tarnyba išnagrinėjusi ieškovų skundą pasiūlė atsakovei nutraukti sutartis ir grąžinti ieškovams sumokėtus pinigus iki 2013-09-06. Kadangi atsakovė pinigų negrąžino, ieškovai kreipėsi į teismą. Taip pat ieškovai nurodė, jog dėl atsakovės nekokybiškai atliktų darbų, tinkamai nesutvarkytų kapaviečių patyrė neturtinės žalos, kadangi tretieji asmenys artimųjų santykį su mirusiaisiais vertina pagal kapavietės tvarkingumą ir pan., todėl dėl netinkamai sutvarkytų kapaviečių ieškovai jaučiasi pažeminti, pablogėjo jų reputacija.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Akmens meistrai“ atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovų pareikštu ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atliko ieškovų užsakytus darbus, kuriuos ieškovai priėmė, pretenzijų nereiškė. 2013 m. pavasarį ieškovai kreipėsi į atsakovę ir pranešė pastebėję darbų trūkumus, kuriuos atsakovės darbuotojai be papildomo užmokesčio pašalino. Nurodė, jog ieškovų pateiktos nuotraukos yra darytos tuo metu, kai iš po žiemos atsiradę paminklų statymo trūkumai dar nebuvo taisyti, tuo metu buvo nuimtos kai kurios kapaviečių apdailos detalės, o šiuo metu kapavietės yra visiškai sutvarkytos. Nesutiko su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo, kadangi geranoriškai pašalino darbų trūkumus, nevengė atlikti kapų tvarkymo darbų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę UAB „Akmens meistrai“ ištaisyti nekokybiškai atliktų darbų trūkumus ieškovų V. G. ir P. G. artimųjų kapavietėse: per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ištaisyti kapavietės, esančios (duomenys neskelbtini) kapinėse, estetinius trūkumus – tolygiai užapvalinti pamato, esančio priešingoje paminklui juostoje, kampus; vidurinę akmens plokštę sumontuoti viename aukštyje su prie paminklo esančia juosta žvakėms padėti; per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ištaisyti kapavietės, esančios (duomenys neskelbtini) kapinėse, trūkumus – išlieti naują pamatą, nušlifuoti ir iš naujo priklijuoti nukritusias apdailos detales. Nustatė, kad atsakovei UAB „Akmens meistrai“ per teismo nustatytą terminą nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, turi būti skaičiuojama 50 (penkiasdešimties) litų bauda už kiekvieną uždelstą dieną iki teismo nustatytų trūkumų pašalinimo dienos, likusios ieškinio dalies netenkino.

Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo statybos rangos santykiai, kadangi ieškovai – fiziniai asmenys, 2012 m. kreipėsi į atsakovės bendrovę dėl paminklų ieškovų artimiesiems pagaminimo ir kapaviečių sutvarkymo. Taip pat nustatė, kad ieškovai atsakovės atliktus darbus priėmė, jokių pretenzijų nereiškė, už juos sumokėjo, kas reiškė, kad ieškovus atsakovės atliktų darbų rezultatas darbų priėmimo metu tenkino, tačiau atsakovės atliktų darbų trūkumai paaiškėjo po kurio laiko, t. y. 2013 m. pavasarį. Teismas nurodė, kad ieškovai, pamatę atsakovės atliktų darbų trūkumus pirmiausia kreipėsi į atsakovę dėl šių trūkumų pašalinimo, tačiau dėl ieškovo užimtumo atsakovės darbuotojui su juo nepavykdavo susitikti ir iki galo aptarti kokius trūkumus reikia ištaisyti, ieškovas uždraudė atsakovei toliau vykdyti darbus, nustatė, kad būtent todėl visi nekokybiškai atliktų darbų trūkumai nėra pašalinti iki šiol. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad dėl abiejų šalių netinkamo pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis vykdymo, ieškovų pasirinktas pirminis pažeistų teisių gynimo būdas, t. y. reikalavimas ištaisyti darbų trūkumus, nebuvo įgyvendintas ir pažeistos teisės nebuvo atstatytos.

Teismas nurodė, kad sprendžiant ar kitas ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas, t. y. reikalavimas nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus yra proporcingas siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros, būtina nustatyti ar atsakovės atliktų darbų nukrypimai nuo kokybės reikalavimų yra tokie, jog sudaro pagrindą taikyti ieškovų pasirinktą teisių gynimo būdą. Teismas, išanalizavęs šalių nurodytas aplinkybes, byloje esančias fotonuotraukas ir kitus įrodymus apie atsakovės atliktų darbų trūkumus, atsižvelgęs į liudytojo K. K. parodymus, padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) kapinėse esančioje kapavietėje pagrindinis atsakovės darbo trūkumas – nekokybiškai išlietas pamatas, buvo ištaisytas, tačiau liko estetinių trūkumų, kurie netrukdo kapavietės naudoti pagal paskirtį, bet siekiant ieškovų pažeistų teisių atstatymo, turėtų būti ištaisyti, o (duomenys neskelbtini) kapinėse esančios kapavietės trūkumas – nekokybiškas pamatas, turėtų būti ištaisytas išliejant naują pamatą ir priklijuojant nukritusias apdailos detales. Atsižvelgęs į nustatytus atsakovės atliktų darbų trūkumus, į tai, kad su trūkumais atliktų darbų vertė lyginant su bendra atsakovės atliktų darbų verte yra nedidelė (ieškovui V. G. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje detaliai aprašytos atsakovės pagamintos prekės ir suteiktos paslaugos, pamatų liejimo darbai net nėra įtraukti), į ginčo objekto specifiką (paminklai pagaminti konkretiems asmenims iškalant jų vardus akmenyje, pritvirtinant pasirinktas raides, atsižvelgiant į kapaviečių reljefinę padėtį kapinėse ir t. t.) teismas sprendė, jog nustatyti atsakovės atliktų darbų nukrypimai nuo kokybės reikalavimų nėra tokie, kad sudarytų pagrindą taikyti ieškovų pasirinktą teisių gynimo būdą. Todėl, siekdamas atstatyti ieškovų pažeistas teises, o taip pat užtikrinti ieškovų ir atsakovės interesų pusiausvyrą, teismas atsakovę UAB „Akmens meistrai“ įpareigojo ištaisyti kapaviečių trūkumus.

Pasisakydamas dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas konstatavo, kad ieškovai nepateikė visiškai jokių įrodymų neturtinei žalai pagrįsti, byloje nustatyta, jog kapaviečių tvarkymo darbai užtruko ir dėl pačių ieškovų nepakankamo bendradarbiavimo, draudimo atsakovei atlikti taisymo darbus, todėl ieškovų reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo teismas netenkino.

Įvertinęs šalių reikalavimus bei tai, kad ieškovų reikalavimai patenkinti iš dalies, parenkant kitą jų teisių gynimo būdą, su kuriuo sutiko ir atsakovė, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais teismas sprendė, jog patenkintų ieškovų reikalavimų dalis atitinka atmestų ieškinio reikalavimų dalį, todėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė.

III. Apeliacinio skundo esmė

Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2014-03-10 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-100-853/2014 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, nutraukti tarp ieškovų ir atsakovės sudarytą vartojimo rangos sutartį ir priteisti iš atsakovės ieškovams jų sumokėtas lėšas bei priteisti lėšas jiems padarytai neturtinei žalai atlyginti, t. y. priteisti iš atsakovės ieškovo V. G. naudai 8415 Lt turtinės žalos atlyginimą, priteisti iš atsakovės ieškovo V. G. naudai 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, priteisti iš atsakovės ieškovo P. G. naudai 4980 Lt turtinės žalos atlyginimą, priteisti iš atsakovės ieškovo P. G. naudai 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, įpareigoti atsakovę išsivežti savo nekokybiškus gaminius nuo ieškovų artimųjų kapaviečių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kapinėse, visiškai išvalyti ir sutvarkyti kapavietes taip, kaip jos buvo iki darbų pradėjimo, priteisti iš atsakovės ieškovo V. G. naudai abiejų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Apeliantai nurodo, kad iš pirmos instancijos teismo sprendimo akivaizdu, jog ieškovai nebuvo laikomi silpnąja santykių šalimi, priešingai, be jokių įrodymų, tik iš atsakovės žodžių, ieškovai buvo apkaltinti neleidimu atsakovei atlikti trūkumų šalinimo darbus, nebendradarbiavimu, nenustatymu termino trūkumams pašalinti ir pan., nors objektyviai vertinant bylos medžiagą yra akivaizdu, jog buvo priešingai – patys ieškovai, kreipdamiesi į atsakovę 2014-03-06 pirmiausiai pasirinko darbų trūkumų šalinimo būdą, leido atsakovei keletą kartų taisyti, neskubino, tačiau vis nepavykstant darbų broko ištaisyti, ieškovai 2013-06-03 kreipėsi su pretenzijomis į atsakovę. Atsakovei nesistengiant savo darbo trūkumų ištaisyti, ieškovai galiausiai pasirinko kitą savo pažeistų teisių gynimo būdą – 2013-06-11 kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kadangi atsakovė nesiekė ginčo spręsti taikiai ir tik tarnybai priėmus nutarimą, tenkinantį vartotojų (ieškovų) prašymą, o atsakovei nevykdant nutarimo įpareigojimų, ieškovai kreipėsi į teismą. Tai reiškia, kad ieškovai jau iki kreipimosi į teismą išnaudojo visas galimybes ir suteikė tas galimybes atsakovei.Teismas pats savo nuožiūra nustatė kapaviečių trūkumus, nevykdamas į pačias kapavietes, nepasitelkdamas tam ekspertų bei ignoruodamas ieškovų teismui pateiktą UAB „Stogų panorama“ specialisto – statinio statybos techninės priežiūros vadovo K. K. išvadą Nr. 13/11/20-01. Teismo posėdyje liudytojas K. K. be to, kas nurodyta išvadoje, dar paaiškino, kad kapavietė (duomenys neskelbtini) iš viso yra nesaugi, ją norint saugiai eksploatuoti reikia visą statinį perdaryti iš naujo. Dėl kapavietės (duomenys neskelbtini) kapinėse nurodo, kad pagal specialisto išdėstytą nuomonę kaip būtų galima nustatytus defektus šalinti, iš esmės reikia viską perdaryti iš naujo – pamato kampai neužapvalinti, tad norint juos užapvalinti, reikėtų nuo kampų apie metrą nugriauti pamatą ir pilti iš naujo, jau tinkamai užapvalintą, antkapio tvorelės pamatas įrengtas nelygiai, su 18 mm nuolydžiu, tad norint pašalinti šį defektą irgi reikia griauti visą pamato kraštinę ir pilti iš naujo, kitaip pataisytas pamatas nebus saugus. Tai reiškia, kad norint padaryti tokį pamatą, koks turėtų būti ir kokio nori ieškovai, reikėtų viską perdaryti iš naujo – vėl nuo pamato išpylimo.Pirmos instancijos teismas pats, savo nuožiūra, visiškai ignoruodamas ieškovų teiginius, argumentus ir reikalavimus, nusprendė leisti atsakovei dar kartą remontuoti kapavietes. Tačiau ieškovai jau ne kartą atsakovei leido defektus taisyti, būtent tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą pirmiausiai ir pasirinko, ir tik jau nebeapsikęsdami nesibaigiančių taisymų, kaskart nuvykę lankyti kapaviečių atrasdami vis naujus ir naujus defektus, ieškovai pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą – reikalauti nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus. Pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu sumodeliavo nesibaigiantį bylinėjimąsi tarp šalių, kadangi tai, ką teismas nusprendė leisti atsakovei atlikti, ji jau ne kartą atliko – trūkumus taisė ir ieškovams tinkamos kokybės nepajėgė išgauti.Atsakovė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo, kuriuo pasiūlyta UAB „Akmens meistrai“ įvykdyti vartotojų reikalavimą, t. y. nutraukti sutartis ir grąžinti sumokėtus pinigus 8415,00 Lt bei 4980,00 Lt iki 2013-09-06, per nustatytą terminą neginčijo, jo neprašė panaikinti, todėl akivaizdu, kad nutarimas nepakeistas ir galiojantis. Tačiau pirmosios instancijos teismas ne tik ignoravo Tarnybos nutarimą, tačiau be jokio teisinio pagrindo, viršijant savo kompetenciją, jį visiškai pakeitė.Nurodo, kad tai, jog paminklai pagaminti konkretiems asmenims, iškalant jų vardus akmenyje, pritvirtinant pasirinktas raides, jokiu būdu nesumenkina paties akmens vertės kapavietę demontavus – bet kokie esamų kapaviečių akmenų išskirtinumai prieš kitus tos pačios kategorijos akmenis gali būti panaikinti atlikus paprastą akmens šlifavimą, su itin minimaliomis sąnaudomis. Taigi, visos kapaviečių detalės jas išmontavus ir nušlifavus vardinius įrašus, gali būti be jokios žalos panaudotos tolimesnėje atsakovo veikloje. Patenkinus ieškovų prašymą, atsakovės žinioje liktų gaminiai, neturintys jokių specialių, nestandartiniams sprendimams būdingų vartojamųjų charakteristikų.Dėl neturtinės žalos ieškovai nurodo, kad artimųjų kapai jau visi metai yra virtę nuolatinėmis statybvietėmis, kuriose tvyro neigiamos emocijos, metus trunkanti situacija ieškovams sukėlė didžiulius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, ieškovai, gedėdami savo artimų mirusiųjų, į susidariusią situaciją reaguoja labai jautriai. Ieškovas V. G. teismo posėdyje neturtinę žalą grindė tuo, kad kiti mirusiųjų artimieji yra išsakę neigiamų pastabų apie kapavietes, dėl ko jis patyrė didžiulį stresą, pažeminimą, P. G. taip pat išsakė, kad patyrė daug išgyvenimų, nervinosi, jį apkalbėjo aplinkiniai.Teigia, kad visos ieškovų bylinėjimosi išlaidos susidarė tik dėl atsakovės kaltės. Atsakovės kaltė įrodyta, ieškovai į teismą buvo priversti kreiptis tik dėl atsakovės kaltės, todėl ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos.

Atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą teismo nustatytu terminu negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas dėl ginčo esmės atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės ieškovų užsakymu atliktų kapaviečių tvarkymo darbų, t. y. antkapių pagaminimo ir pastatymo. Ieškovai, kreipdamiesi į teismą nurodė, kad atsakovė netinkamai atliko užsakytus darbus, jie buvo su trūkumais, kurių atsakovė nesugebėjo tinkamai pašalinti, todėl prašė priteisti jiems iš atsakovės už antkapius sumokėtas pinigų sumas ir įpareigoti atsakovę išsivežti iš kapaviečių nekokybiškus gaminius, sutvarkyti kapavietes taip, kaip jos buvo iki atsakovės darbų pradėjimo. Atsakovė pirmosios instancijos teisme neneigė, kad jos atlikti darbai buvo su trūkumais, tačiau teigė, kad ieškovai neleido atsakovei tinkamai pašalinti šių trūkumų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nusprendė ieškinį patekinti iš dalies ir įpareigoti atsakovę pašalinti darbų trūkumus. Ieškovai su tokiu pirmosios instancijos sprendimu nesutinka, nurodydami, kad buvo pažeistos jų, kaip vartotojų, teisės, kad atsakovė nėra pajėgi ištaisyti savo darbų trūkumų taip, kad kapavietės atitiktų ieškovų lūkesčius.

Visų pirma, atmestini ieškovų apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas ne tik ignoravo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą, tačiau be jokio teisinio pagrindo, viršijant savo kompetenciją, jį visiškai pakeitė. Pažymėtina, kad nei įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato priverstinio Vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo vykdymo, pagal Vartotojų teisių apsaugos tarnybai suteiktas funkcijas ir kompetenciją bei įstatymo normų, reglamentuojančių iš vartojimo teisinių santykių kylančių ginčų nagrinėjimo tiek ginčų sprendimo neteisminę, tiek teisminę tvarką, pripažįstama, kad toks Vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimas yra tik rekomendacinio pobūdžio, jis nėra privalomas ne tik ginčo šalims, bet ir bendrosios kompetencijos teismui, nagrinėjančiam tarp šalių kilusį ginčą dėl vartotojo teisių gynimo.

Kadangi tarp šalių sudaryta rangos sutartis yra kilusi iš vartojimo teisinių santykių ir kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis (CK 6.672 str. 1 d.), sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK6.672–6.680 str.), kurios laikytinos specialiosiomis bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 str.) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu. Be to, vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350-6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės (CK 6.672 str. 2 d.). CK 6.663 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis.

Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad ieškovai 2012 m. kreipėsi į atsakovę, besiverčiančią dekoratyvinio ir statybinio akmens pjaustymo, tašymo ir apdailinimo, statybos darbais, pastatų ir statinių įrengimu ir kt., dėl paminklų ieškovų artimiesiems pagaminimo ir kapaviečių, esančių (duomenys neskelbtini) kapinėse ir (duomenys neskelbtini) kapinėse sutvarkymo, paminklų, jų apdailos detalių forma, dydis ir t. t. buvo aptarti žodžiu, atsakovė sutartus darbus atliko, ieškovai juos priėmė, pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė. Tačiau 2013 m. pavasarį paaiškėjo atsakovės atliktų darbų trūkumai, atsakovė pažadėjo trūkumus ištaisyti, tačiau atsakovė trūkumus taisė netinkamai, todėl ieškovai 2013-06-03 kreipėsi į atsakovę rašytinėmis pretenzijomis, kuriose reikalauta grąžinti sumokėtus pinigus, sumokėti už pamato griovimo darbus, juodžemį ir smėlį bei pasiimti nekokybišką gaminį. Atsakovei negrąžinant sumokėtų pinigų ieškovai kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri pasiūlė ieškovams ginčą išspręsti taikiai, tačiau atsakovė į ieškovus iki 2013-07-26 dėl taikaus ginčo sprendimo nesikreipė, savavališkai slapta ėmėsi tvarkyti nekokybiškai atliktus darbus, todėl 2013-08-14 Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba priėmė nutarimą, kuriuo pasiūlė atsakovei UAB „Akmens meistrai“ iki 2013-09-06 grąžinti ieškovams šių sumokėtus pinigus, tačiau atsakovė to nepadarė.

Rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas gali pasinaudoti bendraisiais užsakovo teisių gynybos būdais, nustatytais rangos „Bendrosiose nuostatose“, taip pat atskirų pagal dalyką rangos rūšių institutuose nustatytais užsakovo teisių gynimo būdais ir kaip papildomą apsaugą suteikiančiais specialiaisiais vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose. Rangovui neatlikus ar netinkamai atlikus vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas savo teises gali ginti vienu šių būdų: pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų; reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 str. 1 d.); pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis (CK 6.680 str.). Pažymėtina, jog pagal šias teisės normas, jei rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti alternatyvių jo teisių gynimo būdų, o būtent, kad: darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Šie užsakovo teisių gynybos būdai, vadovaujantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, mutatis mutandis turi būti derinami su CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu, nustatančiu pirkėjo (vartotojo) teises, tarp jų ir teisę nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ne tik esant esminiam sutarties pažeidimui, bet ir kitais atvejais, kai toks užsakovo pasirinktas gynybos būdas suderinamas su proporcingumo ir interesų pusiausvyros principais. Šioje byloje ieškovai visų pirma nusprendė savo teises ginti prašant atsakovės pašalinti darbų trūkumus, tačiau atsakovei netinkamai pašalinus trūkumus (duomenys neskelbtini) kapavietėje, ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės sumokėtus pinigus ir įpareigoti atsakovę išsivežti savo nekokybiškus gaminius.

Nagrinėjamu atveju iš esmės nekyla ginčo dėl to, jog atsakovės atlikti rangos darbai buvo su trūkumais, kurie išryškėjo tik po darbų perdavimo ieškovams. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė konkrečius atsakovės atliktų darbų trūkumus, atsakovei neskundžiant pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, vertintina, kad atsakovė trūkumus pripažįsta, todėl byloje nustatyti antkapių kokybės trūkumai laikytini įrodytais (CPK 182 str. 5 p.). Kaip nustatyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pagal į bylą pateiktą UAB „Stogų panorama“ statinio statybos techninės priežiūros vadovo K. K. 2013-11-20 išvadą Nr. 13/11/20-01, kapavietėse atliktų darbų trūkumai buvo šie: kapavietėje (duomenys neskelbtini) kapinėse antkapio tvorelė–pamatas įrengtas nelygiai, kairės pusės (žiūrint į paminklą) akmens juosta įrengta su nuolydžiu, aukščių skirtumas tarp juostos galų apie 18 mm; pamato kampai (priešingoje paminklui juostoje) neužapvalinti, dėl to akmens jungiamoji posūkio detalė netolygiai išsikišusi už pamato; abi akmens jungiamosios posūkio detalės pagamintos kitaip negu akmens juostos, t. y. nevienodas briaunos nuėmimo kampas, jungiamųjų detalių plotis skiriasi nuo juostų pločio iki 6 mm; akmens juostų ir posūkio detalių sujungimo vietose nesilaikyta vienodo siūlių storio, aukščių skirtumas tarp greta esančių detalių sudaro iki 5 mm – dėl to neišsaugotas stiliaus vientisumas; vidurinė akmens plokštė sumontuota nesilaikant horizontalumo, jos aukštis skiriasi nuo akmens juostos, gulinčios ant pamato, apie 15 mm; paminklo pamato pagrindo plokštė iš galinės paminklo pusės nušlifuota ne visu paviršiumi; kapavietėje (duomenys neskelbtini) kapinėse antkapio tvorelė–pamatas įrengtas iš betono, jo sudėtis nevienalytė, akivaizdžiai matosi nesusirišusio su rišamąja medžiaga – cementu, smėlio sluoksniai, tvorelės akmens juosta ir jungiamasis kampas nepritvirtinti prie pamato, nors matomos cementinio skiedinio liekanos, bet akmens detalių sukibimas su pamatu neužtikrintas. Išvadoje nurodyta, kad dėl minėtų defektų antkapio įrengimo konstrukcijos neatitinka esminių statinio reikalavimų – „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (STR2.01.01(l):2005). Pažymėtina, kad atsakovė šios išvados nepaneigė, neprašė skirti nepriklausomos ekspertizės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje išvadoje nurodyti atsakovės darbų trūkumai iš esmės atitinka byloje pagal šalių paaiškinimus nustatytus antkapių ir kitų kapaviečių akmens dalių, pamato ir kt. trūkumus.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytus atsakovės atliktų darbų trūkumus, į tai, kad su trūkumais atliktų darbų vertė lyginant su bendra atsakovės atliktų darbų verte yra nedidelė, į ginčo objekto specifiką (paminklai pagaminti konkretiems asmenims iškalant jų vardus akmenyje, pritvirtinant pasirinktas raides, atsižvelgiant į kapaviečių reljefinę padėtį kapinėse ir t. t.), sprendė, kad nustatyti atsakovės atliktų darbų nukrypimai nuo kokybės reikalavimų nėra tokie, jog sudarytų pagrindą taikyti ieškovų pasirinktą teisių gynimo būdą. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog vartotojas vieną kartą pasinaudojo darbo trūkumų šalinimo galimybe, nepašalina teismo pareigos įvertinti vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo (sutarties nutraukimo) tinkamumą jo proporcingumo aspektu. Jei, vartotojui pareikalavus, kad užsakovas neatlygintinai per protingą laiką pašalintų trūkumus, po trūkumų šalinimo išlieka arba atsiranda naujų pašalinamų trūkumų, vertinant, ar jie sudaro pagrindą vartotojui nutraukti sutartį, atsižvelgtina į likusių trūkumų pobūdį (jų dydį, šalinimo galimybę), taip pat galimus sutarties nutraukimo padarinius kitai šaliai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kapavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įrengtas antkapis, jo pamatas ir atitvarai turi estetinių trūkumų, kas, pasak liudytojo K. K., reiškia, jog dalį antkapio pamato ir prie jo tvirtinamų detalių įrengimo darbų reikėtų atlikti iš naujo, tačiau šie trūkumai yra pašalinami. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal byloje esančius duomenis bei šalių paaiškinimus šios kapavietės antkapio ir jo dalių įrengimo trūkumai jau buvo šalinti, pvz. 2013-07-23 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovės vadybininkė nurodė, kad buvo perlietas pamatas, peršlifuoti ir naujai užklijuoti akmens apvadai, ir nors dalis atliktų darbų neatitinka ieškovų lūkesčių (tarpai tarp detalių, atitvarų nuožulnumas), naujai išlietas pamatas vizualiai trūkumų dėl savo sudėties neturi, kaip nustatyta byloje, yra saugus, akmens detalės ant jo laikosi tvirtai. Taip pat nustatyta, kad kapavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) kapinėse, įrengto antkapio visas pamatas yra įrengtas netinkamai, iš netinkamų medžiagų, antkapio detalės (apvadai) netinkamai pritvirtintos, antkapio konstrukcijos yra nesaugios, todėl antkapio įrengimo darbus reikia atlikti iš naujo, tačiau kaip teisingai pastebėta ir liudytojo K. K., naujo pamato išliejimo ir akmens detalių priklijavimo darbai sudarytų tik nedidelę dalį visų atsakovės jau atliktų darbų vertės (pvz. akmens antkapių gamybos išlaidos). Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu dėl gaminio specifikos, kadangi akmens antkapiai ir jų dalys pagaminti pagal individualų užsakymą (modelis, dydis, akmens išvaizda), jie negalėtų būti lengvai realizuojami kitam užsakovui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ypač svarbi aplinkybė ta, kad ieškovai iš esmės nereiškia jokių pretenzijų dėl pačių akmens antkapių ar jų detalių kokybės, byloje neįrodinėjo, kad atsakovės pagaminti akmens gaminiai neatitinka ieškovų lūkesčių, kad ieškovai užsakė ne tokius gaminius ir pan. Esminis ginčas šioje byloje kyla tik dėl antkapių ir jų dalių įrengimo darbų kokybės kapavietėse, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į šias paminėtas aplinkybes, ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas, siekiant nutraukti vartojimo rangos sutartį ir susigrąžinti visus sumokėtus pinigus už atsakovės atliktus darbus ir gaminius, net ir tuos, kurių ieškovai iš esmės neginčijo ir dėl jų pretenzijų nereiškė, konkrečiu nagrinėjamu atveju negali būti laikomas proporcingu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nesuderinamomis su proporcingumo principu laikytinos situacijos, kai rangovo interesų suvaržymas yra neadekvatus vartotojo interesų pažeidimui, todėl šiuo konkrečiu atveju taikius ieškovų pasirinktą jų teisių gynimo būdą sutarties nutraukimo padariniai atsakovei nebus proporcingi ieškovų, kaip vartotojų, pažeistų teisių gynimui.

Nors, ieškovų teigimu, atsakovės bandymas šalinti trūkumus ir šių trūkumų nepašalinimas rodo, kad atsakovė nebus pajėgi įrengti kapaviečių taip, kad jos atitiktų ieškovų lūkesčius, pažymėtina, kad bendradarbiavimo pareiga yra itin svarbi vykdant rangos sutartį, o sutarties šalių bendradarbiavimo, kooperacijos bei jos vykdymo ekonomiškumo principai (CK 6.200 straipsnis) yra darnios, tarpusavyje koreliuojančios vartotojų teisių apsaugos ir rangos santykių teisinio reguliavimo sistemos sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Ž. v. UAB „Titlis“, bylos Nr. 3K-3-237/2008). Todėl ieškovams ir atsakovei bendradarbiaujant ir ieškant konkrečių ginčo sprendimo būdų, t. y. tiksliai aptariant ieškovų lūkesčius ir atsakovės galimybes, gali būti ištaisyti atsakovės atliktų kapaviečių įrengimo darbų trūkumai. Be to, atkreiptinas ieškovų dėmesys, kad atsakovei ir po teismo sprendimo nepašalinus ar netinkamai pašalinus pirmosios instancijos teismo įpareigotus pašalinti kapaviečių įrengimo darbų trūkumus, ieškovams išlieka teisė pasirinkti, jų manymu, kompetentingą, ieškovų lūkesčius atitiksiantį rangovą, kuris ištaisytų atsakovės darbų trūkumus, ir prašyti atsakovės tokių trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo (CK 6.334 str. 1 d. 3 p.).

Atmetant ieškovų apeliacinio skundo argumentą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą teisiniu požiūriu reiškia reikalavimą taikyti konkrečiam asmeniui civilinę atsakomybę, o tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma, turi būti nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovo veiksmai, neturtinė žala, priežastinis neteisėtų atsakovo veiksmų ir neturtinės žalos ryšys, žalą padariusio asmens kaltė. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, privalo įrodyti tris iš nurodytų sąlygų – neteisėtus atsakovo, kuriam reiškiamas reikalavimas, veiksmus, neturtinės žalos faktą ir priežastinį neteisėtų atsakovo veiksmų bei patirtos neturtinės žalos ryšį. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovai neįrodė savo deklaratyvių teiginių apie atsiradusią neturtinę žalą (CPK 178 str.), todėl jų reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstai netenkinamas.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įstatymais pagristai tik iš dalies tenkino ieškovų ieškinį, parinkdamas kitą vartotojų teisių gynimo būdą, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ginčo esmės apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmesdama apeliacinį skundą dėl ginčo esmės teisėjų kolegija vertina, kad apeliantų argumentai dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų yra iš dalies pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovų reikalavimai patenkinti iš dalies, parenkant kitą jų teisių gynimo būdą, su kuriuo sutiko ir atsakovė, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendė, jog patenkintų ieškovų reikalavimų dalis atitinka atmestų ieškinio reikalavimų dalį, todėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė. Pagal CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, tačiau to paties straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, nepaisant to, jog ieškovų ieškinys patenkintas tik iš dalies, ieškovai kreipėsi į teismą dėl savo, kaip vartotojų, pažeistų teisių gynimo, teisme buvo pripažinta, kad atsakovė netinkamai ir nekokybiškai įvykdė šalių sutartus darbus, todėl konstatuotina, kad būtent atsakovės veiksmai lėmė ieškovų kreipimąsi į teismą, tuo pačiu ir ieškovų bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Atsižvelgus į šias aplinkybes, į tai, kad ieškovų nurodytos išlaidos atitiko ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktą, buvo būtinos ir pagrįstos (CPK 88 str. 1 d. 9 p.) bei į tai, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidų, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), ieškovui V. G., sumokėjusiam ieškovų išlaidas, iš atsakovės priteistina 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, o tenkinus apeliacinio skundo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, skundžiamo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, priteisiant ieškovams teisme patirtas jų bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Akmenės meistrai“, į. k. 300138328, 2100 Lt (du tūkstančius šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

TeisėjaiRasa BartašienėDanutė BurbulienėDanutė Matiukienė