Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2015-05-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-59-880/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-05-20
Bylos Nr.
1-59-880/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01253-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Kaltinamasis
V. S.
Nukentėjusysis
J. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-59-880/2015(Proceso Nr. 1-01-1-01253-2015-2)Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.1,; 2.10.2.7. (S)
Širvintų rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 20 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant Bronei Matiukienei,dalyvaujant kaltinamajam V. S., jo gynėjai advokatei I. K.,prokurorui Dainiui Dambrauskui,nukentėjusiajai J. V.,

viešajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Širvintų r., Širvintų sen., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis, teistas: 1) 2012-02-24 Širvintų r. apyl. teismo nuosprendžiu, pritaikius BK 38 str., nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 str. 1 d. atleistas; 2) 2012-07-16 Širvintų r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme; 3) 2013-10-24 Širvintų r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir 155 str. 2 d. – galutinė subendrinta bausmė 45 paros arešto, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

2015 m. sausio 7 d. apie 23 val., būdamas P. Č. namuose, esančiuose Širvintų r., Širvintų sen., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, asmeninio konflikto su savo buvusia sugyventine J. V. metu, tyčia koja spyrė du kartus jai į galvą, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje. Tokiais smurtiniais veiksmais V. S. J. V. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais V. S. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.

K. V. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2015 m. sausio 7 d. apie 20 val. 30 min. jis atėjo pas kaimynę P. Č. į namus. Ten buvo ir jo buvusi sugyventinė J. V.. Dar su jomis buvo K. Č.. V. S. atsisėdo kartu su jais išgerti. Begeriant tarp jo ir jo buvusios sugyventinės kilo žodinis konfliktas dėl jų bendrų vaikų. Kai tarp jų kilo žodinis konfliktas, V. S. pamanė, kad jam su jais būti nebereikia, todėl išeidinėjo. J. V. sėdėjo netoli durų, jis užpykęs ją stūmė nuo suoliuko ir ji greičiausiai nugriuvo. V. S. J. V. nespardė. Dėl to kas įvyko gailisi.

Nukentėjusioji J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015-01-07 apie 23 val. jai būnant Širvintų r., Širvintų sen., (duomenys neskelbtini), pas P. Č. kambaryje, atėjo jos buvęs sugyventinis V. S.. Jie gėrė alkoholinius gėrimus. Gėrė keturiese - ji, P. Č., K. Č. ir V. S.. Išgėrė 1 l. degtinės. Begeriant tarp jos ir V. S. įvyko žodinis konfliktas ir V. S. koja kelis kartus spyrė jai į galvą, taip sukeldamas didelį fizinį skausmą. J. V. išbėgo iš namo į lauką ir iškvietė policiją. V. S., išgirdęs kad J. V. skambina į policiją, pabėgo. J. V. iškvietė ir GMP. J. V. su V. S. prieš įvykį buvo išsiskyrę ir kartu negyveno apie 4 mėnesius.

Liudytojas K. Č. teismo posėdžio parodė, kad 2015 m sausio mėn. tiksliai dienos nepamena, pas jį buvo atėjus J. V.. Jie trise išgėrinėjo - jis, jo mama P. Č. ir Judita. Kai buvo jau gerokai išgėrę, atėjo ir kaimynas V. S.. Tarp V. S. ir J. V. kilo žodinis konfliktas, kadangi jie buvę sugyventiniai ir turi bendrų vaikų. Jis nematė, jog V. S. būtų mušęs J. V., nes tuo metu jau girtas miegojo.

Teismo medicinos specialisto 2015-02-03 išvada Nr. G 258/15(01) nustatyta, kad J. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. (b.l. 24)

2015-01-07 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo fiksuotos įvykio aplinkybės: J. V. paaiškino, kad V. S. 6 kartus spyrė į galvą. ( b.l. 11-12).

GMP kortelėje įrašyta, kad 2015-01-01 23.50 val. apžiūrėjus J. V. nustatytas kaktos sumušimas, fiksuotos poodinės hematomos kaktoje. (b.l. 21-22)

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus ir nuosprendyje išdėstytus įrodymus, bei įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad V. S. mušdamas tyčia sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. Jo kaltė įrodyta paties kaltinamojo daliniu prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, specialisto išvada, GMP išrašu ir kita bylos medžiaga. Veika padaryta tyčia. Nors kaltinimas pareikštas dėl 6 smūgių sudavimo, vertinat nukentėjusiosios parodymus, specialisto išvadą ir kaltinamojo parodymus, visus neaiškumus sprendžiant kaltinamojo naudai, pripažintina, kad jis sudavė ne šešis, o du smūgius.

Šioje byloje kaltinimas buvo pareikštas ne dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje, o dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.

BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, – savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Taigi, BK 140 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais. Ir šis požymis turi būti įrodytas baudžiamojoje byloje, o jo nesant – veika kvalifikuojama pagal BK 140 str. 1 d.

Taigi, nagrinėjamoje byloje nustačius, jog V. S. su nukentėjusiąja nusikaltimo metu nebuvo sugyventiniai, nes jau 4 mėnesius gyveno atskirai, svarbu vertinti, ar buvusių sugyventinių santykiai savo turiniu gali būti priskiriami šeimos narių santykiams, ir atitinkamai, ar prieš nukentėjusąją pavartotas smurtas vertintinas kaip smurtas prieš šeimos narį.

Šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, kuriems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Be to, šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai. Europos Žmogaus T. T. jurisprudencijoje taip pat plėtojama šeimos samprata. Šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (Keegan v. Ireland, no.16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004).

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme apibrėžta smurto artimoje aplinkoje samprata. Artima aplinka įvardijama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti sutuoktiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Be to, BPK 38 str. (Šeimos nariai) nustato, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo tas asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 str., esančiame BK XXXIV skyriuje, kuriame reglamentuojami nusikaltimai teisingumui, ir Lietuvos teismų praktikoje egzistuoja tam tikros sąsajos, aiškinant šeimos nario sąvoką bylose dėl nusikaltimų teisingumui bei bylose dėl nusikaltimų asmeniui, kurie padaromi prieš šeimos narius. BK 248 str. 1 d. įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o antroje šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Šiuo atveju V. S. ir J. V. nelaikytini šeimos nariais, nes nusikaltimo padarymo metu kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, o įstatymai buvusio sugyventinio nevertina kaip šeimos nario, todėl veika perkvalifikuota iš 140 straipsnio 2 dalies į 1 dalį ir nukentėjusiajai atsisakius susitaikyti ir palaikant kaltinimą išnagrinėta teismo posėdyje.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę V. S., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kad padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas yra baigtas; kaltės formą – tiesioginę tyčią; kaltininko asmenybę, kad iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, vienas išlaiko ir rūpinasi nepilnamečiais vaikais, dirba, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad baustas administracine tvarka, teistas, darbe charakterizuojamas teigimai.

BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytos keturios bausmių rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, V. S. skirtinas laisvės apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307 straipsniais,

nusprendė:

V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Linas Zinkevičius