Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-06-19 · Administracinė byla Nr. eI2-621-764/2020

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-06-19Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Vienintelė instancijaNutartis · 2022-05-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-19
Bylos Nr.
eI2-621-764/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01978-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Egidija Puzinskaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
P. G., Lietuvos, Lietuvos Advokatūra
Atsakovas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Beata Vilienė
Administracinė byla Nr. eI2-621-764/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01978-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės,

dalyvaujant pareiškėjui P. G., jo atstovei advokatei Beatai Vilienei,atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovui A. S.,atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atstovams E. B. ir R. G.,

atsakovo Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovėms A. G. ir S. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Lietuvos advokatūros, I. V., M. K. ir P. G. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami

1. Panaikinti Lietuvos Respublikos specialiųjų turimų tarnybos (toliau – STT) 2019 m. gegužės 2 d. raštą N r. 4-01-4182 (toliau – STT raštas);

2. Panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – GP) 2019 m. gegužės 2 d. raštą Nr. 17.2-2116 (toliau – GP raštas);

3. Panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2019 m. gegužės 27 d. raštą Nr. 5-S-5066 (toliau – Departamento raštas).

Atitinkamai pareiškėjai pateikė išvestinius reikalavimus:

1. Įpareigoti STT pareiškėjams pateikti informaciją apie tai:

1.1. Ar 2015, 2016, 2017, 2018 ir 2019 m. iki 2019 m. balandžio 15 d. Lietuvos advokatūros atžvilgiu buvo vykdoma kriminalinė žvalgyba, atliekami jos veiksmai, naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir (ar) priemonės, įskaitant ir techninių priemonių panaudojimą, siekiant kontroliuoti susižinojimą;

1.2. Ar 2015, 2016, 2017, 2018 ir 2019 m. iki 2019 m. balandžio 15 d. Lietuvos advokatūros atstovo Advokatų tarybos pirmininko I. V. atžvilgiu buvo vykdomi kriminalinės žvalgybos veiksmai, naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir (ar) priemonės, įskaitant ir techninių priemonių panaudojimą, siekiant kontroliuoti susižinojimą;

1.3. Ar nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. Lietuvos advokatūros atstovo Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojo M. K. atžvilgiu buvo vykdomi kriminalinės žvalgybos veiksmai, naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir (ar) priemonės, įskaitant ir techninių priemonių panaudojimą, siekiant kontroliuoti susižinojimą;

1.4. Ar nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. Lietuvos advokatūros sekretoriaus P. G. atžvilgiu buvo vykdomi kriminalinės žvalgybos veiksmai, naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir (ar) priemonės, įskaitant ir techninių priemonių panaudojimą, siekiant kontroliuoti susižinojimą;

1.5. Jei nurodytais laikotarpiais kurio nors iš pareiškėjų atžvilgiu buvo vykdoma kriminalinė žvalgyba ar buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai arba buvo naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ar priemonės, nurodyti, prieš kuriuos iš pareiškėjų tai buvo daroma bei pateikti kriminalinės žvalgybos metu apie pareiškėjus surinktus duomenis. Jei pastarieji duomenys buvo sunaikinti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, nurodyti ir pateikti informaciją, kuria disponuojama, apie vykdytą kriminalinę žvalgybą, jos veiksmus, taikytus informacijos rinkimo būdus ir priemones pareiškėjų atžvilgiu. Nurodyti, jei kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo veiksmai, būdai ar priemonės nurodytais laikotarpiais pareiškėjų atžvilgiu nebuvo taikomi;

1.6. Ar 2019 m. balandžio 15 d. pareiškėjų atžvilgiu nevykdoma kriminalinė žvalgyba, netaikomi jos veiksmai ar nenaudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir (ar) priemonės, įskaitant ir techninių priemonių panaudojimą, siekiant kontroliuoti susižinojimą;

1.7. Ar 2015, 2016, 2017, 2018 ir 2019 m. iki 2019 m. balandžio 15 d. Lietuvos advokatūros patalpose, esančiose adresais (duomenys neskelbtini) ir (ar) (duomenys neskelbtini), nebuvo įrengtos ir naudojamos techninės priemonės Įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka;

2. Įpareigoti atsakovę GP pateikti informaciją apie tai:

2.1. Ar Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo įgalioti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ar apygardų prokuratūrų prokurorai 2015, 2016, 2017, 2018 ir 2019 m. iki 2019 m. balandžio 15 d. teikė teikimus teismui dėl kriminalinės žvalgybos būdų ir (ar) priemonių (įskaitant ir techninių priemonių panaudojimą, siekiant kontroliuoti susižinojimą) panaudojimo Lietuvos advokatūros atžvilgiu, ir (ar) patys sankcionavo kriminalinės žvalgybos būdų ir (ar) priemonių panaudojimą Lietuvos advokatūros atžvilgiu;

2.2. Ar Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo įgalioti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ar apygardų prokuratūrų prokurorai 2015, 2016, 2017, 2018 ir 2019 m. iki 2019 m. balandžio 15 d. teikė teikimus teismui dėl kriminalinės žvalgybos būdų ir (ar) priemonių (įskaitant ir techninių priemonių panaudojimą, siekiant kontroliuoti susižinojimą) panaudojimo Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko I. V. atžvilgiu, ir (ar) patys sankcionavo kriminalinės žvalgybos būdų ir (ar) priemonių panaudojimą Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko I. V. atžvilgiu;

2.3. Ar Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo įgalioti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ar apygardų prokuratūrų prokurorai nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. teikė teikimus teismui dėl kriminalinės žvalgybos būdų ir (ar) priemonių (įskaitant ir techninių priemonių panaudojimą, siekiant kontroliuoti susižinojimą) panaudojimo Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojo M. K. atžvilgiu, ir (ar) patys sankcionavo kriminalinės žvalgybos būdų ir (ar) priemonių panaudojimą Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojo M. K. atžvilgiu;

2.4. Ar Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo įgalioti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ar apygardų prokuratūrų prokurorai nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. teikė teikimus teismui dėl kriminalinės žvalgybos būdų ir (ar) priemonių (įskaitant ir techninių priemonių panaudojimą, siekiant kontroliuoti susižinojimą) panaudojimo Lietuvos advokatūros sekretoriaus P. G. atžvilgiu, ir (ar) patys sankcionavo kriminalinės žvalgybos būdų ir (ar) priemonių panaudojimą Lietuvos advokatūros sekretoriaus P. G. atžvilgiu;

2.5. Jei nurodytais laikotarpiais nebuvo teikta teikimų teismui dėl kriminalinės žvalgybos būdų ir (ar) priemonių panaudojimo ir/ar pačių prokurorų nebuvo sankcionuotas kriminalinės žvalgybos būdų ir (ar) priemonių panaudojimas pareiškėjų atžvilgiu;

3. Įpareigoti atsakovą Departamentą pateikti informaciją apie tai:

3.1. Ar 2015, 2016, 2017, 2018 ir 2019 m. iki 2019 m. balandžio 15 d. Lietuvos advokatūros atžvilgiu buvo vykdoma kriminalinė žvalgyba, atliekami jos veiksmai, naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir (ar) priemonės, įskaitant ir techninių priemonių panaudojimą, siekiant kontroliuoti susižinojimą;

3.2. Ar 2015, 2016, 2017, 201 8 ir 2019 m. iki 2019 m. balandžio 15 d. Lietuvos advokatūros atstovo Advokatų tarybos pirmininko I. V. atžvilgiu buvo vykdomi kriminalinės žvalgybos veiksmai, naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir (ar) priemonės, įskaitant ir techninių priemonių panaudojimą, siekiant kontroliuoti susižinojimą;

3.3. Ar nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. Lietuvos advokatūros atstovo Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojo M. K. atžvilgiu buvo vykdomi kriminalinės žvalgybos veiksmai, naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir (ar) priemonės, įskaitant ir techninių priemonių panaudojimą, siekiant kontroliuoti susižinojimą;

3.4. Ar nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. Lietuvos advokatūros sekretoriaus P. G. atžvilgiu buvo vykdomi kriminalinės žvalgybos veiksmai, naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir (ar) priemonės, įskaitant ir techninių priemonių panaudojimą, siekiant kontroliuoti susižinojimą;

3.5. Jei nurodytais laikotarpiais kurio nors iš pareiškėjų atžvilgiu buvo vykdoma kriminalinė žvalgyba ar buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai arba buvo naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ar priemonės, nurodyti, prieš kuriuos iš pareiškėjų tai buvo daroma bei pateikti kriminalinės žvalgybos metu apie pareiškėjus surinktus duomenis, Jei pastarieji duomenys buvo sunaikinti Įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, nurodyti ir pateikti informaciją, kuria disponuojama, apie vykdytą kriminalinę žvalgybą, jos veiksmus, taikytus informacijos rinkimo būdus ir priemones pareiškėjų atžvilgiu. Nurodyti, jei kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo veiksmai, būdai ar priemonės nurodytu laikotarpiu pareiškėjų atžvilgiu nebuvo taikomi;

3.6. Pateikti informaciją apie tai, ar 2019 m. balandžio 15 d. pareiškėjų atžvilgiu nevykdoma kriminalinė žvalgyba, netaikomi jos veiksmai ar nenaudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir (ar) priemonės, įskaitant ir techninių priemonių panaudojimą, siekiant kontroliuoti susižinojimą;

3.7. Pateikti informaciją apie tai, ar 2015, 2016, 2017, 2018 ir 2019 m. iki 2019 m. balandžio 15 d. Lietuvos advokatūros patalpose, esančiose adresais (duomenys neskelbtini) ir/ar (duomenys neskelbtini), nebuvo įrengtos ir naudojamos techninės priemonės Įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Pateiktas procesinis prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas žemiau išdėstytais argumentais.

Skundžiami raštai neteisėti, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo (toliau – Teisinės apsaugos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo principų, 12 straipsnyje numatytos duomenų subjekto teisės sužinoti apie asmens duomenų tvarkymo faktą, tikslą ir teisinį pagrindą bei asmens konstitucinės teisės gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį pažeidimais.

Skundžiami raštai nėra pagrįsti konkrečiais duomenimis (faktais), juose cituojamos teisės aktų nuostatos, tačiau vien tai negali būti laikomas tinkamu reikalavimo pagrįsti individualų administracinį aktą teisės aktų normomis įvykdymu. Iš tokio motyvavimo aišku, kad prieš skundžiamus raštus priimant nebuvo atliktas joks faktinių aplinkybių vertinimas, o tai lėmė nevisapusišką ir neobjektyvų skundžiamų raštų priėmimą, kuriais iš esmės paneigta pareiškėjų teisė gauti informaciją apie save.

Prokuroras, kontroliuodamas ir koordinuodamas kriminalinės žvalgybos veiksmus, turi informaciją apie subjektus ir turi galimybę juos jiems pateikti. Todėl GP teiginys, kad ji nėra subjektas, kuris gali pateikti informaciją apie vykdomos kriminalinės žvalgybos faktą ir jos priemonių bei būdų taikymo faktą, pažeidžia vieno langelio principą. Teiginys, kad GP negali pateikti informacijos, nes to nenumato teisės aktai, nėra pagrįstas ir pažeidžia gero viešojo administravimo principą. Tokiais veiksmais negalima užtikrinti realios kriminalinės žvalgybos subjektų kontrolės ir teisės į galimai pažeistų teisių veiksmingą teisminę gynybą.

Kiekvienas asmuo turi teisė gauti informaciją iš institucijos, tvarkančios asmens duomenis nusikalstamų veikų tyrimo ir atskleidimo tikslais, apie tai, ar jo duomenys tvarkomi, ar ne, o jei tvarkomi, tai kokiu tikslu ir teisiniu pagrindu. Skundžiamais raštais atsisakymas suteikti tokią informaciją pareiškėjams yra neteisėtas. Kadangi pareiškėjai nėra susiję su nusikaltimais ir jų duomenų tvarkymas negali padėti atskleisti nusikaltimus, pareiškėjai turi pagrindą daryti pagrįstą prielaidą, kad jų asmens duomenys tvarkomi pažeidžiant Teisinės apsaugos įstatyme įtvirtintus asmens duomenų tvarkymo principus.