- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-26
- Bylos Nr.
- 1-234-482/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57670-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Civilinis ieškovas
- O. P.
- Kaltinamasis
- A. P.
- Advokatai
- Vaidas Paltanavičius
procesinio dokumento kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant prokurorams Jūratei Šilingaitei-Pečkienei, Linai Bingelienei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. P., jos atstovui advokatui Vaidui Paltanavičiui, kaltinamajai A. P., jos gynėjui advokatui R. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turinti vidurinį išsilavinimą, išsiskyrusi, dirba UAB (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 140 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamoji smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2017 m. lapkričio 4 d. apie 22.00 val. namo, esančioje (duomenys neskelbtini), laiptinėje panaudojo fizinį smurtą O. P. atžvilgiu, t.y. tyčia iš asmeninių paskatų sugriebė O. P. už plaukų ir taip laikydama tampė ją po laiptinę, tokiu būdu išraudama jai iš galvos kuokštą plaukų ir sukeldama nukentėjusiajai O. P. fizinį skausmą, po to sugriebė O. P. už rankų ir jas tampė, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai O. P. kraujosruvas abiejuose žastuose, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu
Kaltinamoji A. P. dėl pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2017- 11-04 kartu su A. K. ir drauge O. B. sėdėjo pavėsinėje. Buvo apie 21:30 val., kai jai paskambino dukra ir paklausė, ar ji girta, sakė, kad jai tėtė paskambino ir pasakė, kad ji geria ir rūko. Paklausė dukters, iš kur ji tai ištraukė, dukra atsakė, kad tėtei pasakė jo sesuo O. P.. Ji Oksaną pažįsta apie 17 metų, ir O. P. ją pastoviai apšneka, kai pradėjo bendrauti su jos broliu. Tada ji kartu su A. K. nuėjo pas O. P. išsiaiškinti, kodėl ji taip kalba. Užlipo į trečią aukštą. Ji žinojo, kur O. P. gyvena. Pabeldė į duris ir O. P. atidarė duris. Ji O. P. paklausė, kodėl kalba nesąmones apie ją. O. P. ją pastūmė abiem rankom ir kad O. P. neužsidarytų durų, P. P. atsistūmė ir griebė už durų rankenos. Po kelių sekundžių atėjo O. P. vyras Z. P., jis praėjo pro O. P. ir sugriebė jai už kairės rankos, liko mėlynės, O. P. užsidarė buto duris. Z. P. suplėšė jai striukės kišenę, ją tampė, klausė, ką ji čia veikia, buvo neblaivus, kalbėjo necenzūrinius žodžius. Ji klausė, kodėl ją apkalba jo žmona ir buvęs vyras. Z. P. jai nieko neatsakė. Jie vadinosi necenzūriniais žodžiais. Kaimynės R. P. sugyventinis miegojo laiptinėje, o R. P. išėjo ir jį kėlė, kad eitų namo. R. P. liepė jiems baigti, nes iškvies policiją. R. P. gyvena viena laiptų pakopa aukščiau. Z. P. ją pastūmė ir ji parkrito. Po to A. K. liepė jai eiti namo, o Z. P. liko laiptinėje. Nukentėjusiajai už plaukų neėmė. Ji O. P. pastūmė nuo savęs, O. P. su ja nekalbėjo. Nebuvo paėmusi O. P. už žastų. Ji buvo blaivi. Konfliktas vyko 10-15 min. Nespardė P. buto durų. Med. ekspertas minėjo, kad nuo plaukų slinkimo gali būti žymės. O. P. daug metų lankosi pas gydytojus, nes negali turėti vaikų. Nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefono neturi, jos nebendrauja. Konflikto metu A. K. stovėjo šalia, po to kai Z. išėjo, stovėjo prie lifto. O. P. ją pamatė, atidariusi duris ir nustebo. Dėl klyksmo nieko negali pasakyti. O. P. nesakė, kad ją susiras turguje. Po konflikto buvo lauke, grįžo namo 23:30 val. Jai anksti reikėjo važiuoti rytojaus dieną į darbą. Dukra buvo pas jos tėvus. Policijos lapkričio 4 d. nematė. Į policiją kreipėsi pirmadienį, pagal jos pareiškimą nutraukė ikiteisminį tyrimą. A. K. jai padėjo atsikelti, ji buvo pargriuvusi įvykio vietoje. Triukšmas laiptinėje buvo, nes buvo kalbama pakeltu tonu. S. Č. miegojo girtas laiptinėje. Pas R. P. nebuvo užėjusi. Laiptinėje yra po du butus, tame name, kur gyvena O. P., gyvena jos draugė, ji turi 8-13 m vaikų. Nežino, ar daugiau ten gyvena vaikų. Konflikto tarp jos ir O. P. nebuvo. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.
Nukentėjusioji O. P. paaiškino, kad kaltinamoji yra buvusi jos brolienė, su ja nebendrauja, piktumų nėra. 2017 m. lapkričio 4 d. ji su vyru jau gulėjo lovoje, ruošėsi miegoti. Vyras jau snaudė, o ji dar žiūrėjo televizorių. Apie 22 val. išgirdo durų skambutį. Ji atsikėlė, priėjo prie durų ir pažiūrėjo per akutę. Laiptinėje buvo tamsu, nieko nematė, tačiau atidarė duris. Pamatė stovintį A. K., o iš už kampo iššoko ir ją užpuolė kaltinamoji, kuri griebė jai už plaukų, parmetė ant grindų ir valkiojo po grindis. Ji jautė skausmą. Kaltinamoji jai grasino, sakė numes nuo laiptų, šaukė, kad ji sena pletkininkė. Kaltinamoji jai išrovė daug plaukų, pajuto ir psichologinį smurtą. Kai kaltinamoji ją tampė po laiptinę, iš skausmo ir išgąsčio ji garsiai rėkė. Tai išgirdęs, atėjo jos vyras, o ji nubėgo ir užsirakino bute. Kaltinamoji spardė duris, grasino, kad ją užmuš, ateis į jos darbą. Po viso šio įvykio jai buvo labai sunku, lankėsi pas psichologą, norėjo pasitraukti iš gyvenimo. Nežino, dėl ko taip atsitiko. Ji kaltinamosios ir dabar bijo. A. K. jokių veiksmų jos atžvilgiu neatliko. Viskas vyko daugiabučio namo laiptinėje, trečio aukšto laiptinės aikštelėje. Visuose aukštuose yra po du butus. Buvo išėję kaimynai iš ketvirto aukšto, ji gyvena trečiame aukšte. Girdėjo, kad kaimynai, išėję į laiptinę, tuo metu, kai ji jau buvo bute. Buvo triukšmas, ji rėkė iš skausmo. Viskas vyko 5-10 min., tikslaus laiko pasakyti negali, nes buvo išsigandusi. Jokių nesutarimų su kaltinamąja neturėjo. Nežino, kodėl taip atsitiko. Jos niekada nekonfliktavo. Kai užsirakino bute, saujomis traukė plaukus, galvoje buvo žaizdos, plaukai buvo išrauti. Kai ji užsirakino buto duris, jos vyras liko laiptinėje, po kiek laiko ji vyrą įsileido. Vyras iškvietė policiją. Tą vakarą pas medikus atsisakė vykti, o sekančią dieną jai iškvietė greitąją pagalbą. Įvykio dieną medikai jai suleido vaistų, dar davė išgerti tabletę. Sakė, kad jei nepagerės, kreiptis į šeimos gydytoją. Į šeimos gydytoją kreipėsi trečiadienį, įvykis buvo šeštadienį. Be to, ji buvo dar po krūties operacijos. Kai ją kaltinamoji tampė po laiptinę, po operacijos buvo praėję trys savaitės. Žaizda buvo dar nesugijusi. Šeimos gydytoja skyrė gydymą, išrašė vaistų nuo nervų ir nuo skausmo, vitaminų. Dabar jau du mėnesius lankosi pas psichologą. Prašo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą sudaro vaistai. Neturtinę žalą sudaro jos sveikata, kuri sugadinta visam gyvenimui. Po įvykio ji bijo žmonių, bijo ir kaltinamosios. Tuo metu dirbo, į darbą ėjo. Atvykusi policija, kaltinamosios jau nerado. Tą dieną policija su ja bendravo, po to dar atvažiavo kitas pareigūnas, kuris ją apklausė. Jai ant rankų buvo „mėlynės“, kaltinamoji buvo suėmusi jai už rankų, jautė fizinį skausmą. Kaltinamoji ją išsitraukė iš buto už rankų. Ji staiga atsirado ant laiptų, o kaltinamoji įsikirto jai į plaukus ir tempė numesti nuo laiptų. Jai buvo išrauta daug plaukų. Kuriuo momentu buvo padarytos kraujosrūvos žastuose, neprisimena. Jų laiptinėje yra 20 butų, kiekvienoje aikštelėje po du butus. Kai kaltinamoji ją tąsė už plaukų, ji garsiai rėkė, nes jautė didelį skausmą. Mano, kad kaimynai riksmą girdėjo. Jos vyras atbėgo, nes išgirdo, kad šaukia. Kaltinamoji įvykio metu buvo neblaivi, nuo jos sklindo alkoholio kvapas. Ji buvo blaivi. Priežasties, kodėl kaltinamoji pas ją atėjo, nežino. Tą vakarą nebendravo nei su broliu, nei su jo dukra, nekalbėjo su jais telefonu. Nėra brolio dukrai sakiusi apie tariamą A. girtavimą. Po įvykio jos galvoje buvo žaizdos. Kodėl specialistas to neužrašė, negali pasakyti. Žaizdų buvo ne viena, jai skaudėjo. Specialistui išsakė nusiskundimus, jis apžiūrėjo jos abi rankas ir galvą. Šeimos gydytojai išsakė visus sužeidimus. Kai buvo pas medicinos ekspertą, šeimos gydytojo išrašų neturėjo.
Ekspertas Vytenis Valiukas duotą byloje išvadą palaikė. O. P. buvo apžiūrėta namuose. Galvoje sužalojimų nebuvo, plaukų išrovimas nėra sužalojimas. Paraudimas taip pat yra nesužalojimas. Jei būtų kraujosruva, tai būtų fiksuota. Gydytojos medicininių išrašų neturėjo, duodamas išvadą. Fiksuotos plaukų rovimo žymės, tačiau tokio sužalojimo nėra. Jei būtų turėję medicininius išrašus, išvada nesikeistų. Nukentėjusiosios galva buvo apžiūrėta, galvoje sužalojimų nebuvo, nerašo to, ko nėra. Nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Sveikatos sutrikdymo mastui reikšmės tai neturi. Nemano, kad nukentėjusiosios turėta operacija turėjo įtakos plaukų slinkimui.
Liudytojas Z. P. paaiškino, kad nukentėjusioji yra jo žmona. 2017 m., mėnesio ir dienos nepamena, prieš 22 val. su žmona jau gulėjo lovoje. Išgirdo durų skambutį. Žmona nuėjo atidaryti durų ir išgirdo žmonos riksmą. Jis atsikėlė, nuėjo prie durų ir pamatė, kaip kaltinamoji tempia žmoną, paėmusi už plaukų. Žmona gulėjo ant grindų laiptinėje, o kaltinamoji ją tempė už plaukų. Pamačius jį, kaltinamoji jo žmoną paleido, žmona nubėgo ir užsirakino bute. Tada kaltinamoji keikė žmoną necenzūriniais žodžiais, daužė į buto duris. Laiptinėje, pabėgus žmonai, liko jis, A. K. ir kaltinamoji. Kaimynė, išėjusi į laiptinę, liepė kaltinamajai su jos draugu eiti namo. A. K. pasakė kaltinamajai „einame namo, A., mes rasime O. turguje ir užmušime“. R. P. yra jo kaimynė, kuri gyvena aukštu aukščiau. Kaltinamoji buvo akivaizdžiai neblaivi. Ji keikė jo žmoną. Jis stovėjo prie buto durų, kaltinamoji daužė duris. Kaltinamoji jam kirto, bet jis smūgius „nusiimdavo“, ji jam pataikė tik į ranką. Viskas truko apie 10 min. Kai kaltinamoji su draugu išėjo, paskambino policijai. Kaimynė R. P. buvo laiptinėje ir kelis kartus liepė kaltinamajai su A. K. išeiti, ji visada buvo laiptinėje. Gal paskambino švogeris iš Anglijos, paklausė mergaitės, ką mama veikia. Konflikto priežasties nežino. Kai įėjo į butą, matė, kaip žmona renkasi išrautus plaukus iš galvos, jai skaudėjo galvą, rankas, ji verkė. Laiptinėje yra du butai, šalia gyvena A. J., jis nebuvo išėjęs į laiptinę. Buvo išėjusi R. P. ir S. Č.. Jis išėjo kiek vėliau. Kaltinamosios neklausė, kas atsitiko. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( b.l. 61) sutinka, jis paklausė kaltinamosios“ ko tu nori“. Kaltinamoji norėjo patekti į butą, ji spardė duris, rėkė :“atidaryk“. Jis į laiptinę išėjo, išgirdęs žmonos riksmą. Jis buvo garsus, jį girdėjo kaimynai. Kaimynai išėjo pažiūrėti, kas darosi. Policija atvyko per 15 min. Kiti policininkai atvyko 2:15 val., išvažiavo apie 4 val. nakties, rimtį jiems sutrukdė. Žmona buvo nukritusi laiptinėje, kaltinamoji ją tempė už plaukų. Jis buvo truputį išgėręs. Tai reikšmės atminčiai ir jo veiksmams neturėjo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2017-11-07 Z. P. kaip liudytojas paaiškino, kad kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo žmona O. P.. A. P. yra žmonos brolio buvusi žmona, jokių santykių su ja nei jis, nei žmona O. nepalaiko, nebendrauja, bet ir nekonfliktuoja. 2017-11-04 apie 22.00 val. būnant namuose su žmona O. išgirdo skambutį į duris. Žmona O. nuėjo prie durų pažiūrėti, kas čia atėjo. Z. P. teigė, jog jis tuo metu gulėjo ant lovos, žiūrėjo televizorių ir išgirdo labai garsų triukšmą, moterišką balsą, šauksmus, spygavimus. Minėtą triukšmą skleidė moteriškas balsas, žodžių per daug nesigirdėjo, tik išgirdo žodį ,,kale užmušiu". Tada greitai bėgo į laiptinę žiūrėti, kas ten vyksta. Išbėgęs į laiptinę, pamatė, kaip A. P. abiem rankomis sugriebusi žmonai O. P. už plaukų, galvos srityje. Taip laikydama ji ją traukė, galima sakyti tęsė link laiptų, taip pat garsiai rėkė, vartojo negražius ir necenzūrinius žodžius žmonos O. atžvilgiu: ,,kūrva, kale, užmušiu, pletkininke". Laiptinėje buvo ir A. P. draugas, pavarde K.. Jis pribėgo prie jų norėdamas apginti žmoną, ir tada A. P. paleido žmonos plaukus iš rankų. Žmona O. greitai bėgo į butą ir jame užsirakino duris, buvo labai išsigandusi, tiesiog pakraupusi dėl to, kas čia įvyko. Paklausus A. ko ji nori, kas jai yra, A. nieko neaiškino, tiesiog rėkė, šaukė ,,kalė, kale, prisilojo, pletkininkė". Akivaizdžiai matėsi, jog neblaivi, svyravo į šalis, rėkavo negražius, necenzūrinius žodžius, skirtus jo žmonai. Rėkdama ji vis bandė patekti pas žmoną į butą, spardė duris, šaukdama ,,kūrva atidaryk", bandė atidaryti duris, tačiau žmona buvo užsirakinus. Toliau Z. P. nurodė, jog jis stovėjo prie buto durų, norėdamas neleisti jai prieiti prie jų, tad Aušra jį kelis kartus pastūmė, taip pat apdraskė, buvo labai agresyvi, vis bandė patekti į butą. Dėl stumdymo ir apdraskymų pretenzijų neturi ir neturės, pareiškimo nerašys. A. draugas K. nesikišo, bet ir A. nedrausmino, stovėjo ir viską stebėjo iš šalies. A. taip rėkavo, šūkavo laiptinėje apie 15 min. Tuo metu išėjo kaimynė R. P., kuri matė, kaip A. jį prie durų stumdė. A. rėkavo, šaukė garsiai, visi kaimynai turėjo ją girdėti, nes buvo jau tamsu, tylu, ramus paros laikas. Tik viena kaimynė P. buvo išėjusi žiūrėti, kas vyksta, ji ramino A., ragino eiti iš čia, tačiau A. visiškai nereagavo, toliau rėkavo ir šūkavo laiptinėje. Po to A. P. kartu su draugu K. pasišalino, pasakydama, jog nuvažiuos ir pas žmoną į darbą, kad dar darbe ją ras, kad čia dar ne viskas. Kai jie pasišalino, jis grįžo į butą ir iškvietė policijos pareigūnus. Žmona buvo labai išsigandusi, verkė net su pasikūkčiojimu, skundėsi, jog jai daug plaukų A. išplėšė, taip pat rankomis paėmusi už galvos išsiėmė kuokštą plaukų. Buvo šoko būsenoje, labai išgąsdinta (b.l. 60–61).
Liudytojas R. P. paaiškino, kad lapkričio 4 d. apie 22 val. jai paskambino į buto duris. Atidariusi duris, pamatė kaltinamąją ir A. K.. A. paklausė, kur gyvena nukentėjusioji, ji pasakė ir kaltinamoji padėkojusi išėjo. Po kiek laiko išgirdo kažką spiegiant, išgirdo triukšmą. Atėjo arčiau durų ir pažino Z. balsą. Atidarė buto duris ir pamatė juos visus keturis- nukentėjusiąją su vyru ir kaltinamąją su A. K.. Kaltinamoji buvo agresyviai nusiteikusi, Z. prieš save laikė rankas lyg gintųsi. Ji paklausė, kodėl jie triukšmauja, tačiau jie toliau ginčijosi. Ji pastovėjo ir įėjusi į butą uždarė duris. Po kiek laiko vėl atidarė duris, pasakė A. ir A. K., kad jie išeitų, kitaip kvies policiją. Kodėl jie ginčijosi, ji nežinojo. Pagaliau jie liovėsi, Z. nuėjo namo, o kaltinamoji dar buvo prie jos namų durų, po kiek laiko ir jie nuėjo. Paskui Z. jai pasakė, kad išsikvietė policiją, o nukentėjusioji parodė saujoje turimus išrautus plaukus. Pasakė pasižiūrėti, ką kaltinamoji jai padarė, parodė, kad rankų žastai raudoni. Ji pakėlė chalato rankovę ir parodė raudoną ranką. Į laiptinę dar buvo išėjęs S. Č., jis sakė baigti triukšmą, nes kvies policiją. Triukšmas truko apie pusę valandos. Į laiptinę buvo išėjusi du kartus. Laiptinėje daugiausia kalbėjo kaltinamoji ir Z. P., daugiausia buvo keiksmažodžiai. Ji gyvena puse aukšto aukščiau nei nukentėjusioji. Pirmą kartą išėjo, nes pažino Z. P. balsą. Prmiausiai išgirdo klyksmą, išdrįso išeiti į laiptinę, kai išgirdo kaimyno balsą. O. buvo išbalusi ir išsigandusi, ji kalbėjo drebančiu balsu. Ji rodė jai išrautą plaukų kuokštą, rodė vietą, iš kur jie išpešti, bet ji nepamena, iš kurios galvos pusės. Dėl įvykio išsigando. Toks atvejis buvo pirmas, jos rimtį tai sutrikdė. Nežino, ar kaltinamoji buvo išgėrusi, su ja bendravo pusantro metro atstumu. Kaltinamoji buvo apsirengusi atrodo tamsia striuke. A. K. stovėjo kiek toliau nuo kaltinamosios. Jis sakė“ A. baik, užtenka“, ją traukė. Nepastebėjo, kad A. striukė suplėšyta.
Liudytojas S. Č. paaiškino, kad gyvena su P. kaimynystėje vienu aukštu aukščiau. Datos nepamena, vakare apie 22 val. išgirdo kažkokį triukšmą. Išėjo į laiptinę ir pamatė, kaip kaltinamoji barasi su Z. P. koridoriuje. Buvo dar kaltinamosios draugas, jį žino iš matymo. Jis pastovėjo, po to nuėjo į butą, po kiek laiko vėl išėjo į laiptinę parūkyti. Kaimynų lyg daugiau laiptinėje nebuvo. Kaltinamosios draugas vis sakė kaltinamajai, kad“ einame namo“. A. žinojo iš matymo. Ji buvo lyg su paltu ir kapišonu, tik po to sužinojo, kad tai A.. Kai išėjo į laiptinę, ten buvo triukšmas, keiksmažodžiai. Pagrinde keikėsi A.. Viskas truko apie pusę valandos. Tą vakarą vėliau bendravo su Z., kuris jam sakė, kad kaltinamoji nukentėjusiąją griebė už plaukų, lyg įsiveržė į kambarį. Pats to nematė. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( b.l.66–67) sutinka. Būdamas bute, moters spiegimą girdėjo. Jam atrodė, kad kaltinamoji buvo neblaivi, ji agresyviai elgėsi, keikėsi. Jam buvo įdomu, kas darosi laiptinėje. Kaltinamoji keikė kaimyną Z.. Triukšmas jo poilsio nesutrikdė. A. K. žino iš matymo, žino, kur jis gyvena, jis ramino kaltinamąją, ją pasiėmė už parankės ir bandė ją išsivesti. Į laiptinę buvo išėjęs su sugyventine. Laiptinėje anksčiau tokio triukšmo nebūdavo. Įvykio metu buvo neblaivus. Išgertas alkoholis jo atminčiai įtakos neturėjo.
Ikiteisminio tyrimo metu 2017-11-24 apklaustas S. Č. kaip liudytojas paaiškino, kad kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine R. P.. Kaimynus O. ir Z. P. pažįsta kaip kaimynus, artimi ryšiai su jais nesieja, bendrauja kaimyniškai. O. P. buvusios brolienės nepažįsta, jokie ryšiai nesieja, net vardo ir pavardės nežino, sutikęs nepažintų. 2017-11-04 apie 22.00 val. buvo namuose, miegojo. Buvo grįžęs prieš tai į namus neblaivus, ėjo miegoti ir apie 22.00 val. atsikėlė, nes grįžo iš darbo į namus sugyventinė R. P.. Tada abu kartu vakarieniavo. Bevalgant išgirdo didelį moters riksmą, spiegimą, klykimą, sklindantį iš laiptinės. Iš balso neatpažino, kas spiegia. Tada kartu su sugyventine R. atsidarė buto duris tikslu pažiūrėti, kas čia klykia. Trečiame aukšte, prie kaimynų P. buto durų pamatė kaimyną Z. P., moterį ir vyrą. Moters nepažįsta, ji buvo ant galvos užsidėjusi gobtuvą, tamsia striuke. Vaikiną pažinojo iš matymo, žino, kad gyvena tame pačiame kaime, tačiau duomenų nežino. Tik po įvykio sužinojo, jog buvo atėjusi buvusi O. P. brolienė. Pačios kaimynės O. P. laiptinėje nebuvo. Moteris, kurios nepažįsta, plūdo, šaukė, rėkė laiptinėje ant kaimyno Z. P., vis kartojo,,pletkininkai" ir kt. Daugiau ką ji šaukė negalėjo nurodyti S. Č. teigė, jog visko labai gerai neprisimena, nes kaip ir minėjo, buvo atsikėlęs neseniai iš miego. Taip pat moteris mojavo rankomis prieš Z. šaukdama, buvo supykusi. Ar ji buvo neblaivi negali pasakyti. Vyras, kurį iš matymo pažįsta, vis ragino moterį baigti ir eiti iš čia, sakydamas ,,einam, einam, nes čia paskui problemų bus". Z. P. stengėsi vis atsitraukti nuo moters, nes ji nuolat mojavo rankomis, lyg bandydama suduoti Z.. Ar ji pataikė Z. nematė. Pats Z. moteriai nieko nešaukė, elgėsi galima sakyti pakankamai ramiai, tolerantiškai. Kad Z. moterį stumdytų ar muštų nematė, jis tik visad traukdavosi šalin nuo jos, kad ji nepataikytų su rankomis. Pats nematė ir negirdėjo, kad kažkas spardytų Z. ir O. P. buto duris. Laiptinėje pabuvo su sugyventine trumpai, į konfliktą nesikišo, tik prieš einant į savo namus spėjo pasakyti, kad baigtų, nes iškvies policiją, tačiau niekas į tai nereagavo, nes Z. nuolat gynėsi nuo moters, kuri vis mojavo rankomis prieš jį, o moteris nuolat šaukė ant jo. Tada kartu su sugyventine R. nuėjo atgal į savo butą ir netrukus nutilo triukšmas laiptinėje. Po to išėjo abu su R. į laiptinę parūkyti, tačiau konfliktas jau buvo pasibaigęs, asmenų laiptinėje nebuvo. Tada išėjo kaimynas Z. P., kuris papasakojo, kad atėjo į namus žmonos O. buvusi brolienė, kuri užpuolė žmoną, išpešė kuokštą plauką, dėl to jie iškvietė policiją (b.l. 66–67).
Liudytoja L. K. paaiškino, kad gyvena kaimynystėje su O. P., gyvena žemiau nei P.. Lapkričio mėnesį, apie 22 val. išgirdo klykiant O., jos balsą atpažino, nes ji yra jos pusseserė. Po to išgirdo Z. balsą, girdėjo, kaip keikiasi A.. Ji išėjo viena koja iš buto ir pažino balsus, tiek kaimynų, tiek kaltinamosios, O. balso negirdėjo. Girdėjo, kaip A. grasino, kad O. ras turguje. A. K. taip pat keikėsi. Kai išgirdo triukšmą, dar buvo virtuvėje. A. P. pažįsta nuo vaikystės, ji mokėsi kartu su jos dukra. Girdėjo, kaip Z. sakė nesistumdyti. Buvo triukšmas, skambėjo visa laiptinė, kaltinamoji ir jos draugas keikėsi. Tą vakarą su P. nekalbėjo. Rytojaus dieną Z. sakė, kad A. paskambino į jų buto duris, uždėjo pirštą ant akutės. Kai O. atidarė duris, kaltinamoji jai griebė už plaukų, O. jai rodė išrautą kuokštą plaukų. Kodėl kilo konfliktas, nežino. Kiek laiko konfliktas truko, nežino, gal 10 min. Išgirdo O. klyksmą ir Z. balsą, todėl prasivėrė buto duris. Vyras jai liepė nesikišti ir ji nesikišo. Ne visi nori viešai kalbėti, bet kaimynai turėjo girdėti triukšmą. Galvojo, kad reikia kviesti policiją. Suprato, kad kažkas atsitiko, buvo pagrindas kviesti policiją, keiksmų buvo daug. Laiptinėje gyvena nepilnamečių vaikų.
Liudytojas A. J. paaiškino, kad gyvena kaimynystėje su P., durys šalia. Tą dieną buvo grįžęs iš Kauno, užsirakino dvejas buto duris, įsijungė televizorių ir nuėjo į vonią praustis. Jo vonia ir tualetas yra atskirai, tualetas yra arčiau buto durų. Kai atėjo po ilgoko laiko į tualetą, išgirdo, kaip kažkokia moteris kalba su kaimynu Z.. Išgirdo, kaip moters balsas pasakė „patikėk, O., aš ateisiu į turgų“. Per durų akutę nežiūrėjo. Kitą dieną kalbėjo su Z.. Jis sakė, kad kai O. atidarė duris, kaltinamoji griebė ją už plaukų ir išrovė plaukus. O. rytojaus dienos vakare jam buvo atnešusi parodyti išrautus plaukus. O. P. skundėsi bloga sveikata, kad atsirado baimė.
Liudytojas A. K. paaiškino, kad kaltinamoji jo sugyventinė. 2017 lapkričio 4 d. apie 22 val. ėjo pas nukentėjusiąją išsiaiškinti. A. buvęs vyras rašė jos dukrai žinutę, kad A. geria, rūko. Kalbas skleidė nukentėjusioji. Nukentėjusioji atidarė buto duris ir iš karto stūmė A.. Po to iššoko nukentėjusiosios vyras, čiupo Aušrą už striukės ir pradėjo ją keikti, vyko abipusis apsižodžiavimas. Kaip suprato, Z. P. buvo neblaivus. Jis A. norėjo nuraminti, viskas vyko 10-15 min. O. P. pastūmė kaltinamąją ir ji paėjo atgal. Kaltinamoji jokių veiksmų neatliko. Tada išėjo Z. P. ir sugriebė A. už striukės, O. P. tada jau buvo bute, užsidariusi duris. Vyko apsižodžiavimas, konfliktavo Z. P., jis šoko ant A., ją stūmė, bandė kirsti, A. bandė jį nustumti. Jam atrodo, buvo į laiptinę išėjusi moteris, ji nieko nesakė, tiesiog žiūrėjo. Jis A. sakė, kad einame iš čia, nes negalima ramiai su jais pakalbėti. Kaltinamoji gal ir pasakė kokį necenzūrinį žodį, gal ir nusikeikė. Kaltinamoji neatliko jokių smurto veiksmų O. P. atžvilgiu, nes nukentėjusioji pastūmė A. ir užsidarė duris. Jis žinojo, kur gyvena O. P., nereikėjo klausti kaimynų kur ji gyvena. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( b.l.74–75) sutinka. Galbūt kaltinamoji pastūmė O., visko smulkiai nepamena. Kaimynai išėjo pažiūrėti, gal dėl didelio triukšmo laiptinėje. Jis ir kaltinamoji nebuvo gėrę. Laiptinė buvo blankiai apšviesta. Jis viską matė gerai, kas vyksta, stovėjo už poros žingsnių, šalia kaltinamosios. Atidariusi duris, O. P. suspiegė, daugiau nieko nepasakė, nežino, kodėl suspiegė. Pas jokią kaimynę neužėjo. Konfliktą nutraukė jis, pasakė A. daugiau nekonfliktuoti. Kaimynai jokių prašymų jiems neišsakė. Tą dieną nebuvo grįžęs į konflikto vietą. Su O. P. nebendravo po konflikto. Kaltinamoji su nukentėjusiąja visai nebendravo, O. P. atidarė duris, pastūmė A. ir viskas. Jie pabeldė į duris, O. P. duris atidarė po minutės ar dviejų. Laiptinė toje vietoje apšviesta. Kaltinamoji nieko nespėjo pasakyti. O. gal tik žingsnį buvo žengusi į laiptinę. Nematė, kad nukentėjusioji būtų pargriuvusi, kaltinamoji tikrai nebuvo parkritusi. Kaltinamoji buvo apsirengusi juoda striuke. Jokie grasinimai nebuvo išsakyti nukentėjusiajai jų negirdėjo. Visas konfliktas vyko su Z. P., jis sugriebė A. už rankos ir suplėšė striukę, niekas parkritęs nebuvo. Kaimynai negrasino iškviesti policiją. Po to O. P. durų nebuvo atsidariusi, po durų užsidarymo. A. rytojaus dieną reikėjo 8 val eiti į darbą. Ikiteiminio tyrimo metu gal užmiršo pasakyti, kad O. P. suspiegė. Su kaltinamąja nekalbėjo, kokius parodymus duoti, gyvena kartu. Nepamena, ar nukentėjusios buto durys su akute.
Ikiteisminio tyrimo metu A. K. 2017-11-13 apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). O. P. ir jos vyrą Z. P. pažįsta iš matymo, susitikę pasisveikina, tačiau jokie artimi ryšiai nesieja, nekonfliktuoja. Žino, jog jo sugyventinės A. P. buvusi brolienė yra O. P.. 2017-11-04 apie 21.30 val. buvo pavėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine A. P. ir jos drauge O. B.. Alkoholio nei vienas nevartojo. Sugyventinei paskambino jos dukra ir pasakė, jog O. P. savo broliui, sugyventinės buvusiam vyrui pripasakojusi, kad sugyventinė A. vaikšto po kaimą neblaivi. Dėl to sugyventinė A. labai supyko ir sugalvojo nueiti pas buvusią brolienę O. P. į namus aiškintis dėl apkalbų. Tuo metu atrodė, kad ne vėlus paros metas eiti aiškintis santykių. Nuėjus į daugiabutį namą sustojo prie O. P. buto durų. Nebuvo su A. užėję pas jokią kitą kaimynę paklausti, kur tiksliai gyvena O. P., nes žinojo, kur ji gyvena. Į buto duris pasibeldė A., jis stovėjo šalia ir stebėjo. Buto duris atidarė O. P. ir nieko nesakydama pastūmė A. nuo buto durų. Ar viena, ar dviem rankom pastūmė nematė. Tuo metu A. viena ranka pastūmė O. atgal į butą. Tada iš buto vidaus išėjo O. vyras Z. P. į laiptinę, o O. užsidarė buto duris ir užsirakino. Sugyventinė A. nieko net nespėjo O. paklausti ar pasakyti, negražiais, necenzūriniais žodžiais nekeikė O.. Tada Z., nieko nesakydamas, sugriebė sugyventinei A. už vienos rankos ir taip tampė, klausė ką ji čia daro. Taip pat sugriebęs buvo ir už striukės, tempė ir bandė suduoti smūgį su ranka, tačiau A. jo išvengė. A. vis kartojo, jog nori pasikalbėti su O., kad ji išeitų iš buto. Ji tai kartojo gana garsiai ,,,išeik O. noriu pakalbėti". A. K. teigė, jog negirdėjo, kad sugyventinė šauktų negražius, necenzūrinius žodžius O. atžvilgiu. Taip pat kai Z. stumdė A., ji vis bandė jį atsistumti nuo savęs rankomis, gintis, smūgio jam jokio nesudavė, jokio kito fizinio smurto prieš jį nenaudojo. Buto durų A. nespardė, patekti į butą nebandė, nesiveržė. Pats stovėjo nuošaliau ir nesikišo į konfliktą, tik po to, kai Z. bandė suduoti smūgį A., žodžiu ragino baigti konfliktą, taip pat Z. atstūmė nuo A. toliau. Konflikto metu tiek Z., tiek A. šaukė vienas ant kito negražius, necenzūrinius žodžius, gana garsiai. Vienu metu buvo išėjusi iš buto kažkokia moteris, kurios duomenų nežino. Ar ji kažką sakė, ar drausmino negirdėjo, prie jų priėjusi nebuvo, kiek kartų buvo išėjusi nežino. Taip pat lyg kažkoks vyriškis buvo išėjęs iš buto, tačiau jo duomenų nežino ir nepažįsta, nežino nei kuriuo metu jį matė, tačiau atrodo, jog konflikto pabaigoje. Konfliktas su Z. truko maždaug apie 5-10 min., po kurio pasakė sugyventinei A., kad eitų iš čia ir abu išėjo. Ką darė Z. nematė, o O. po to taip ir nebuvo išėjusi iš buto. Sugyventinė A. buvusiai brolienei O. nebuvo sugriebusi už plaukų ir netempė į šalis. Taip pat nebuvo sugriebusi O. už rankų (b.l. 74–75 ).
2017-11-05 O. P.protokole - pareiškime nurodė, kad 2017-11-04 apie 22.15 val. Ji, būdama namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo durų skambutį. Jai atidarius buto duris, buvusi brolienė A. P. sugriebė jai už plaukų ir išsitempė į laiptinę, taip sukeldama fizinį skausmą. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 1–2).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 759/2017(9) nurodoma, kad O. P. konstatuota kraujosruvos abiejuose žastuose, kurios buvo padarytos kietais bukais daiktais ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ne ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiui. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2017-11-04, galimai penkiais poveikiais (b.l. 42).
2017-12-01 akistatos protokole fiksuojama, kad į akistatą buvo suvestos įtariamoji A. P. ir nukentėjusioji O. P., kurios kiekviena pasiliko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b.l.108–111).
2017-12-01 akistatos protokole fiksuojama, kad į akistatą buvo suvesti įtariamoji A. P. ir liudytojas Z. P., kurie kiekvienas pasiliko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b.l.113–116).
2017-11-08 savanoriškas daiktų pateikimo protokole fiksuojama, kad nukentėjusioji O. P. tyrėjai I. M. savanoriškai pateikė savo plaukų kuokštą (b.l.76–77).
2017-11-05 apžiūros protokole fiksuojama įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini)., laiptinėje, apžiūra. Namas yra daugiabutis, įvykio vieta randasi pirmoje namo laiptinėje, antrajame aukšte, kur randasi butas Nr. 11 (b.l. 24–28).
2017-11-08 daiktų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėtas 2017-11-08 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios O. P. savanoriškai pateiktas plaukų kuokštas. Plaukų kuokšto ilgis - 6,5 cm, plotis -1,5 cm (b.l. 78–81).
PRĮR išrašo duomenys, kuriame nurodyta, kad 2017-11-04 22.15 val. pranešėjas pranešė, kad jo žmoną užpuolė jos brolio buvusi žmona, išplėšė saują plaukų, grasino (b. l. 14–17).
Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, laikytini įrodymais, kadangi patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ( BPK 20 straipsnis).
Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. A. P. atiduota į teisiamąjį posėdį pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Surinkti rašytiniai įrodymai bei apklausti kaltinamoji, nukentėjusioji, liudytojai leidžia susidaryti tokias įvykio aplinkybes :
Kaltinamoji A. P. kartu su liudytoju A. K. atėjo pas nukentėjusiąją O. P. į namus. Buto duris atidarė nukentėjusioji O. P., kuri tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu detaliai nurodė kaltinamosios smurto veiksmus :
kaltinamoji sugriebė O. P. už plaukų ir taip laikydama tampė ją po laiptinę, tokiu būdu išraudama jai iš galvos kuokštą plaukų ir sukeldama nukentėjusiajai O. P. fizinį skausmą, po to sugriebė O. P. už rankų ir jas tampė, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokius smurto veiksmus O. P. nurodė ne tik apklausų metu, bet tai yra užfiksuota medicinos dokumentų išrašuose/siuntime, specialisto išvadoje.
Liudytoja R. P. paaiškino, kad nukentėjusioji parodė saujoje turimus išrautus plaukus, pasakė pasižiūrėti, ką kaltinamoji jai padarė, parodė, kad rankų žastai raudoni. Ji pakėlė chalato rankovę ir parodė raudoną ranką.
Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamajai sugriebus ją už plaukų, rankų, ji rėkė.
Liudytojai L. K., R. P. patvirtino šią aplinkybę, nurodydamos, kad girdėjusios laiptinėje moters spiegimą, L. K. atpažino O. P. balsą. Liudytojas Z. P., išgirdęs O. P. riksmus, išėjo iš buto į laiptinę.
Liudytojai A. J., L. K. girdėjo grasinimus susirasti nukentėjusiąją turguje.
Liudytojas Z. P. nurodė, kad atėjusi kaltinamoji buvo agresyviai nusiteikusi, veržėsi į butą, mėgino jam suduoti, keikėsi.
Kaltinamoji nurodė, kad konflikto metu buvo parkritusi ant žemės ir jai padėjo atsikelti A. K..
Motyvuojamoji dalis
Tačiau liudytojas A. K., nors ir visą laiką buvo greta kaltinamosios įvykio metu, šios aplinkybės nepatvirtino. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nurodęs, kad girdėjo moters spiegimą, šią aplinkybę nurodė tik teisiamojo posėdžio metu. Liudytojas A. K. gyvena kartu su kaltinamaja, buvo apklausiamas paskutiniame teisiamajame posėdyje po kitų liudytojų apklausų, yra suinteresuotas bylos baigtimi, savo parodymais nori padėti kaltinamąjai. Teismas nesivadovauja liudytojo A. K. parodymais.
Vertinant nukentėjusiosios parodymus, pažymėtina, kad prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys ikiteisminio tyrimo metu įrodomosios reikšmės, priimant nuosprendį, teismui neturi. Prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikus apklausą gauti duomenys gali būti reikšmingi teismui, tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir kitus įrodymus. Todėl teismas nukentėjusiosios parodymus vertina, lygindamas juos su kitais teisiamojo posėdžio metu patikrintais ir surinktais įrodymais.
Be to, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusioji viso proceso metu vienodai ir nuosekliai teigė, kad kaltinamoji ją sugriebė už plaukų ir taip laikydama tampė ją po laiptinę, išrovė jai iš galvos kuokštą plaukų, sukėlė fizinį skausmą, po to sugriebė ją už rankų ir jas tampė, tokiais veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji dėl išgąsčio negalėjo nurodyti prieš ją atliktų smurto veiksmų sekos, tačiau visose apklausose smurto veiksmų pobūdis, lokalizacija nesikeitė. Nukentėjusiosios parodymus apie jai padarytą sužalojimą jos nurodytomis aplinkybėmis patvirtina ir anksčiau išanalizuoti liudytojų Z. P., R. P., S. Č., L. K., A. J. parodymai, specialisto išvada bei eksperto duoti paaiškinimai. Todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti O. P. parodymais.
Vertinant liudytojų Z. P. ir S. Č. parodymus dėl jų neblaivumo įvykio metu, tai apklausti minėti liudytojai nurodė, kad jų išgertas alkoholis atminčiai įtakos neturėjo. Jų parodymai neprieštarauja teisiamojo posėdžio metu surinktiems įrodymams, todėl vien tik neblaivumo fakto nustatymas negali būti pagrindu nesivadovauti liudytojų parodymais.
Vertinant kaltinamosios parodymus, kaltinamoji A. P. neigė smurtavusi nukentėjusiosios atžvilgiu, neigė bet kokį konfliktą su O. P., negrasino, kad ją susiras turguje, tačiau kaltinamosios parodymų nepatvirtina anksčiau išanalizuoti liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, o taip pat netgi nepatvirtina greta buvęs liudytojas A. K., todėl teismas kaltinamosios parodymus, kad ji smurto veiksmų neatliko, vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.
BK 140 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už tyčinį nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą. Nusikalstama veika pasireiškė tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamoji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo. Kaltinamoji tyčia sužalojo nukentėjusiąją. Kadangi kaltinamoji kėsinosi į nukentėjusiosios sveikatą, tyčia ją sužalojo, jos veika kvalifikuota teisingai. Ikiteisminiam tyrimui pradėti yra gautas nukentėjusiosios pareiškimas.
Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors liudytojai Z. P., R. P., S. Č. nurodė, kad A. P. buvo neblaivi, tačiau to nepakanka konstatuoti, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis).
Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Kaltinamoji padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamoji anksčiau neteista, jos atžvilgiu nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų ( b.l.93), nebausta administracine tvarka, nuobauda negalioja ( b.l.94), dirba ( b.l.95), Marijampolės AVPK veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas G. Š. 2017-11-21 tarnybiniame pranešime dėl A. P. charakteristikos nurodė, kad Marijampolės AVPK Veiklos skyriuje A. P. atžvilgiu raštiškų ir žodinių nusiskundimų negauta, kitos prevencinio poveikio priemonės jos atžvilgiu netaikytos ( b.l.100), yra mažametės dukters motina ( b.l.89).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajai ir jos padarytai veikai įvertinti tinkamiausia laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis parinktinas artimas numatytos bausmės vidurkiui, skiriant teismo įpareigojimus ir draudimus. Sankcijoje esanti švelniausia bausmės sūšis-viešieji darbai, kaip dirbančiam asmeniui, neskirtina.
Kaltinamajai A. P. 2017-11-13 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b.l.117–118, BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Nukentėjusioji O. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį 3036,70 euro sumai, iš kurio 36,70 euro turtinės žalos atlyginimui, 3000 euro neturtinės žalos atlyginimui, taip pat išreiškė prašymą priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b.l.43–45).
2017-11-14 medicinos dokumentų išraše/siuntime gydytoja nurodė, kad 2017-11-08 kreipėsi ligonė, kad 2017-11-04 apie 22 val. namuose užpuolė buvusi brolio žmona ( išgėrusi), įsitraukė į laiptinę, rovė plaukus, tampė už rankų, ligonė patyrė didelį psichologinį stresą, objektyviai : ant galvos plaukuotos dalies yra plaukų rovimo žymės, ant abiejų rankų mėlynės ( b.l.168), 2018-11-14 medicinos dokumentų išraše/siuntime gydytoja nurodė, kad skiriami vaistai ( b.l.169).
2017-11-28 medicinos dokumentų išraše/siuntime gydytoja nurodė, kad skauda dešinę krūtį po operacijos, pablogėjo po bendro kūno sumušimo ir patirto psichologinio streso ( 2017-11-04). Objektyviai : skausminga deš.krūtis, sukietėjusi, patinusi, skausmingos rankos, likę mėlynės, galvos plaukuotoje dalyje yra žymės plaukų rovimo ( b.l.167).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. P. prie ieškinio pateikė turtinei žalai atlyginti čekius ( b.l.49). Kadangi iš medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matosi, kad O. P. buvo skirtas gydymas, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant iš kaltinamosios 36,70 euro turtinei žalai atlyginti.
Dėl neturtinės žalos : O. P. ieškinyje nurodo, kad jai įvykio pasekmės yra skaudžios, jaučiamos iki šiol ir bus jaučiamos dar ilgą laiką. O. P. ir šiuo metu bijo susitikti A. P., tapo jautri, dėl išsakytų įvykio metu grasinimų bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Labai išgyvena, kas sukėlė nepilnavertiškumo kompleksą, patirti emociniai išgyvenimai visiškai sutrikdė jos dvasinę pusiausvyrą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibūdina, kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais.
To paties straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas, spręsdamas neturtinės žalos priteisimo pagrįstumą, atsižvelgia į sužalojimo pobūdį ir aplinkybes, kad sužalojimo metu nukentėjusioji jautė ne tik fizinį skausmą, bet jai buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Todėl nekyla abejonių, kad fizinis smurtas sukelia ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, nukentėjusiosios blogą savijautą patvirtino liudytojai L. K., R. P., A. J., Z. P., su kuriais nukentėjusioji bendravo iš karto po įvykio.
Atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, vadovaudamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys), į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-540/2014, 2K-99-507/2015, 2K-153-696/2015), teismas mano, jog O. P. prašymas priteisti 3000 Eur neturtinę žalą yra nepagrįstas, todėl mažintinas iki 400 Eur. Šiuo konkrečiu atveju piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltės laipsnį, nukentėjusiosios patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus.
Nukentėjusioji naudosi advokato paslaugomis, už kurias sumokėjo 450 euro ( b.l.50,166). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti ( BPK 106 straipsnio 2 dalis). Todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamosios priteistina 450 euro nukentėjusiosios naudai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, plaukų kuokštas, pateiktas 2017-11-08 savanorišku daiktų pateikimo protokolu nukentėjusiosios O. P. - priduotas saugoti į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą, kvito Nr. 0005502 (b.l. 82, 83, 84), sunaikintinas kaip menkavertis turtas ( BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti ją 1 (vieneriems) metams ir 1 mėnesiui laisvės apribojimo bausme, skiriant bausmės atlikimo laikotarpiu draudimus ir įpareigojimus : uždrausti bendrauti su O. P., įpareigoti per du mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą 36,70 euro.
Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. P. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamosios A. P. 36,70 euro turtinei žalai, 400 euro neturtinei žalai atlyginti, 450 euro proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, plaukų kuokštą, saugomą į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą, kvito Nr. 0005502, sunaikinti kaip menkavertį turtą ( BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.