Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėjas Ovidijus Ramanauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-122-209/2011 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.3.2.; (S).

2011 m. sausio 21 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. R. ir E. P. gynėjos advokatės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo

S. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. 8 MGL dydžio, t. y. 1040 (vieno tūkstančio ir keturiasdešimties) litų pinigine bauda;

E. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. 8 MGL dydžio, t. y. 1040 (vieno tūkstančio ir keturiasdešimties) litų pinigine bauda;

Iš S. R. bei E. P. solidariai priteista 2000 (du tūkstančius) litų D. K. (D. K.) neturtinei žalai atlyginti.

Iš S. R. bei E. P. solidariai priteista 520 (penki šimtai dvidešimt) litų Vilniaus valstybinei garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai už nukentėjusiajam D. K. suteiktą teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. ir E. P. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrai, 2007-08-02 apie 16.00 val. miškelyje esančiame (duomenys neskelbtini), sumušė D. K., padarydami jam muštinę žaizdą pakaušyje su kraujo išsiliejimu po kietuoju dangalu virš kairio pusrutulio, poodines kraujosruvas veide bei krūtinėje, dėl ko pastarajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Skunde atkartojamos CK 6.250 str. 2 d. nuostatos dėl neturtinės žalos, teismas į minėtoje normoje nurodytas aplinkybes neatsižvelgęs ir jų nenagrinėjęs. Manoma, kad kaltintojas jokių įrodymų, pagrindžiančių neturtinę žalą, nepateikė, D. K. paaiškinimai, kad tris mėnesius dėl sužalojimų negalėjo dirbti, skolinosi pinigų, niekuo nepagrįsti. Nukentėjusysis patvirtino, kad gydėsi vaistais, įrodymų apie skirtą gydymą nepateikė, patvirtino, kad pabėgo iš Lazdynų ligoninės, o tai reiškia, kad sveikatos būklė buvo gera, kadangi sugebėjo pats pabėgti iš ligoninės ir savarankiškai gydytis. Jokių įrodymų ar paaiškinimų kaip buvo tyčiojamasi nukentėjusysis nenurodė, tai tik patvirtina, kad jis visas aplinkybes sugalvojo jau po įvykio. S. R. gyvena vienas, (duomenys neskelbtini), kitų šeimos narių šeimoje nėra, dirba UAB „T.“, per mėnesį, atskaičius mokesčius, uždirba po 644,30 Lt., kitų pajamų ir turto neturi, turi sūnų, kuriam teismo sprendimu teikia išlaikymą – po 180 Lt kas mėnesį, buvusi sutuoktinė yra pateikusi ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir prašo priteisti kas mėnesį po 500 litų periodinėmis išmokomis. Be to, S. R. už administracinį teisės pažeidimą yra nubaustas 2500 Lt bauda, baudos mokėjimas yra išdėstytas vienerių metų laikotarpiui, kas mėnesį sumokant po 208,34 Lt. Todėl S. R. neturi galimybių sumokėti nepagrįstai priteistos neturtinės žalos. E. P. šiuo metu jokio turto, išskyrus automobilį, neturi, dirba UAB „S.“, jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, atskaičius mokesčius, sudaro 1400 Lt, jis turi žmoną ir dukrą, vienas išlaiko šeimą, po nelaimingo atsitikimo dukrą ištiko cerebrinė koma ir jis visas gaunamas lėšas skiria dukters gydymui, todėl E. P. neturi galimybių sumokėti nepagrįstai priteistos neturtinės žalos. Teismas pernelyg sureikšmino nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo teisėtus interesus ir padėtį baudžiamajame procese, neteisingai suprato neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos netinkamai pritaikė. Įrodinėjimo našta priklauso kaltinančiajai šaliai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų S. R. ir E. P. gynėja Inga Kučinskaitė prašė apeliacinį skundą patenkinti. Nukentėjusysis D. K. ir jo atstovė advokatė Loreta Guižauskienė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų S. R. ir E. P. gynėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Apylinkės teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 301 str. reikalavimų, ir iš esmės teisingai juos įvertino.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis D. K. parodė, kad S. R. ir E. P. pažinojo, tai buvę kaimynai, iki namo plėšimo santykiai buvo normalūs, kartu su S. R. gerdavo. 2007-08-02 d. neoficialiai dirbo UAB „B.“, į darbo vietą atvažiavo S. R. kartu su E. P. ir R. S.. Jie pasakė, kad reikia pasikalbėti, jis savo noru nuėjo į jų automobilį. E. P. atsisėdo už automobilio vairo, o jis gale tarp E. R. ir R. S.. Jį nuvežė į mišką, ten jie pradėjo kalbėti, kad jį užmuš, užkas. E. P. išsakė pretenzijas dėl automobilio, o S. R. dėl to, kad pavogė jo aparatūrą. Kai jį nuvežė į mišką, E. P. išsiėmė pistoletą, kažkur šovė iš jo, o po to su juo trenkė per galvą, jis nuo smūgio nukrito ant žemės. S. R. stovėjo netoliese ir gėrė alų, o po to pribėgo prie jo gulinčio ir spyrė iš kojos 2 kartus į veidą, tada E. P. atsisėdo ant jo ir pradėjo jį mušti į įvairias kūno dalis - į kaklą, nugarą, sudavė 10-15 kartų. Jie ant jo visą laiką rėkė, o jis tik prašė, kad jo neužmuštų. Jeigu jie jį būtų palikę miške, būtų miręs, nes negalėjo net paeiti. Po to jie jį vėl įsodino į automobilį, pavažiavus išmetė kažkur ant žolės ir iškvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykusiems E. P. pasakė, kad jis yra paieškomas. Iš pradžių jį nuvežė į policijos komisariatą, po to į Lukiškių ligoninę. Po kelių dienų jį atvežė į Lazdynų ligoninę, o iš ten jis pabėgo namo ir ten gydėsi. Taip pat vaikščiojo pas gydytojus į polikliniką. Po sumušimo dar ilgai skausmą jautė. Iki sumušimo visi jį matė sveiką: D. B., sesuo, V. L., nes iki nuėjimo su kaltinamaisiais kartu sėdėjo. Dėl padarytos vagystės atsiradusią žalą S. R. atlygino, kaltę dėl šio nusikaltimo pripažino, buvo teisiamas.

Jau 2007-08-06 protokole-pareiškime (t.1, b.l. 2) D. K. nurodė, kad 2007-08-02, apie 16 val., miškelyje jį sumušė iš matymo pažįstami vyriškiai, iš kurių vienas jam gerai pažįstamas – E. P.. Dėl šio įvykio jam padaryti sveikatos sužalojimai. Iš 2007-08-22 įvykio apžiūros protokolo (t.1, b.l. 4) matyti, kad D. K. parodė konkrečią vietą, kur buvo sumuštas (t.1, b.l. 4-6), pievoje mėtėsi tuščias rudas stiklinis butelis 0,5 l talpos, kurio etiketė buvo su užrašu „Kalnapilis“. Minėta aplinkybė iš dalies patvirtina D. K. parodymus, kad vienu metu S. R. stovėjo netoliese ir gėrė alų. Ikiteisminio tyrimo, 2007-08-06 liudytojo apklausos metu, D. K. davė iš esmės analogiškus parodymus, nors parodė (t.1, b.l. 9-10), kad E. P., priėjęs prie jo, paėmė jį už galvos ir apkabinęs pasakė, kad reikia pasikalbėti, tada jie nuėjo prie mašinos, įsodino jį į mašiną ant galinės sėdynės, iš abiejų pusių atsisėdo du vyriškiai. Šioje apimtyje parodymai iš esmės neprieštarauja nukentėjusiojo pirmosios instancijos teismo posėdyje duotiesiems parodymams, kadangi ir apkabintas už galvos žmogus gali eiti savo noru, ypač, jei jis nerodo pasipriešinimo. Aplinkybė, kad minėtos apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad vyriškiai kalbėjo, kad jį sumuš, padarys invalidu, vienareikšmiškai nepaneigia to, kad jie galėjo kalbėti, kad jį užmuš, užkas. Nors nukentėjusysis ir parodė, kad visi trys vyriškiai jį mušė, tačiau tame tarpe parodė ir tai, kad E. P., ištraukęs kažkokį daiktą, panašų į pistoletą, sudavė jam per galvą su juo, E. P. jį mušė kumščiais į pilvą ir krūtinės sritį, Saulius jam spyrė iš kojos į galvos sritį, į kairės pusės veido dalį. Be to, minėtų parodymų nežymų neatitikimą galima paaiškinti tuo, kad šios apklausos metu parodymai buvo duoti lietuvių-rusų kalbomis. D. K. parodymai buvo patikrinti 2007-08-22 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b.l. 12-19), kurioje D. K. davė analogiškus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotiesiems parodymus, tame tarpe parodė, kad jam E. P. sudavė daiktu panašiu į pistoletą į pakaušio sritį, vėliau, bandant atsistoti, vienas, vardu Saulius, spyrė jam į veido sritį, jis turėjo butelį alaus etikete „Kalnapilis“, bandant atsikelti E. P. vėl pradėdavo jį mušti į pilvo sritį, į krūtinės sritį. Šiais D. K. parodymais apimtyje, kad S. R. bei E. P. veikdami bendrai miškelyje (miškelio pievoje) sumušė D. K., padarydami jam sužalojimus, teismas tiki, kadangi juos patvirtina specialisto išvados (Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 4403/07 (01), Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. G 374), iš kurių matyti D. K. padarytų sužalojimų pobūdis, kurių visuma nevertintina kaip galimai padaryta bandant sulaikyti nukentėjusįjį ar padaryta iššokant iš važiuojančio automobilio, liudytojų parodymai. O būtent, V. L. parodymai (jis parodė, kad dirbo UAB „B.“, šioje įmonėje dirbo ir D. K.. Buvo atvažiavę trys vyrai, jie išvežė D. K. su mašina. Prieš išvežimą jis nebuvo sumuštas. Tą dieną D. K. į darbą negrįžo. Po to D. K. matė po savaitės ar dviejų savaičių, jis buvo sumuštas visas), kurių nepaneigia, o net patvirtina, nors pirmosios instancijos teismo posėdyje dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nuo įvykio iš dalies nenuoseklūs liudytojo D. B. parodymai (kuris, pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykio neprisimena, seniai buvo, teismas gali remtis parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kai D. K. atėjo pas seserį, jis buvo nesumuštas. Ikiteisminio tyrimo 2007-08-24 apklausos metu jis parodė (t.1, b.l. 30-31), kad matė, kaip trys vyrukai nusivedė D. K., visi įsėdo į automobilį, prieš išvažiuojant ant D. K. veido jokių sumušimo žymių nebuvo), iš kurių matyti, kad D. K. iš UAB „B.“ teritorijos išvažiavo automobiliu su trimis vyrais be išorinių sužalojimo požymių. D. K. parodymus patvirtina ir liudytojo R. M. parodymai, kad 2007-08-02 gavo pranešimą, kad sulaikytas asmuo. Nukentėjusysis D. K. buvo sulaikytas, trys vyrai sulaikė vieną. K. buvo lygtai apdraskytas. Teisėjui pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad galima vadovautis duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo, 2007-08-20 liudytojo apklausos metu, R. M. parodė, kad (t.1, b.l. 28) gavus pranešimą, kad sulaikytas ieškomas asmuo ir nuvykus nurodytu adresu, šalia kelio, ant pievos sėdintis D. K. buvo kruvinu veidu.

Pažymėtina, kad liudytojos N. S. parodymai taip pat iš dalies patvirtina nuteistųjų kaltę. Ji pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad E. P. grasino kaimynui D. K.. Ji stovėjo savo kieme, o jis grasino, sakė, kad dar kartą galėsi pasivažinėti su manim į mišką. D. K. galva buvo apibintuota.

Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 4403/07 (01) (t.1, b.l. 80) 2 d. matyti, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. G 374 matyti, kad (t.1, b.l. 82-83) D. K. nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Kadangi sužalojimuose nėra užsifiksavusių individualių žalojusio įrankio savybių, atsakyti, ar sužalojimai buvo padaryti vienu ar keliais įrankiais, negalima. Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 4403/07 (01) (t.1, b.l. 80) 2 d. apžiūros matyti, kad tyrimas buvo pradėtas ir baigtas 2007-08-09, apžiūros metu nustatyta dešinės akies apatiniame voke violetinės spalvos, žalsvais pakraščiais poodinė kraujosruva, kairės akies vokuose analogiškos poodinės kraujosruvos. Krūtinės dešinėje, 6-8-o šonkaulių projekcijoje vidurio pažasties linijoje, 7x8 cm žalsvos spalvos poodinė kraujosruva. Analogiška 12x4 cm poodinė kraujosruva krūtinės kairėje, 6-8-o šonkaulių projekcijoje. Kolegija netiki, kad sužalojimai buvo, kaip teigiama apeliaciniame skunde, padaryti sulaikant nukentėjusįjį ar padaryti iššokant iš važiuojančio automobilio, vertindama sužalojimų pobūdį – kraujosruvos dešinės ir kairės vokuose (kadangi yra sužalojimai abiejuose vokuose, o labai mažai tikėtina jiems atsirasti krentant į plokštumą, pvz. kelio ar žemės, kadangi akių vokai yra veido įdubime, o labiau iškilusių veido vietų sužalojimai konstatuoti nebuvo), tame tarpe ir poodines kraujosruvas krūtinės dešinėje 6-8-o šonkaulių projekcijoje ir 12x4 cm krūtinės kairėje pusėje. Tai patvirtina ir minėta specialisto išvada, kad sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Pažymėtina, kad iškritimas iš važiuojančio automobilio iš dalies savo pobūdžiu primena griuvimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip matyti iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2007-10-16 specialisto išvados Nr. 140-(9533)-IS1-7322 (t.1, b.l. 73-75), tirti pateiktas revolveris „ALFA“ yra pramoninės gamybos (Čekija) 6 mm kalibro revolveris, skirtas šaudyti 6 mm kalibro žiedinio skėlimo trumpaisiais „Flobert“ šoviniais, pagal ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas D kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šiuo tyrimu nebuvo tirti pėdsakai ant minėto ginklo, todėl D. K. DNR pavyzdžių ant revolverio „ALFA“ rasta ir nebuvo, o, be to, jie nesunkiai galėjo būti nuvalyti nuteistųjų, todėl net tokių pavyzdžių neradimas, šiuo atveju, nepaneigtų nuteistųjų kaltės.

Nuteistųjų S. R., E. P. ir liudytojo R. S. (S. R. brolio) paaiškinimais ir parodymais apimtyje, kad jie 2007-08-02 d. automobiliu „Nissan Primera“ atvyko į UAB „B.“, kurioje tuo metu dirbo D. K., nuėjo į D. K. darbo vietą, pasikvietė jį į automobilį, D. K. į automobilį įlipo, jie išvažiavo, o vėliau prie sankryžos sustojo ir iškvietė policijos pareigūnus, atvykę policijos pareigūnai D. K. išsivežė, teismas tiki, tačiau netiki, kad D. K. iššoko iš važiuojančio automobilio ir ėmė bėgti, kad jam sužalojimai buvo padaryti bandant jį sulaikyti, kad nuteistieji D. K. nemušė, kadangi mano, kad nuteistieji S. R., E. P. taip siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, o R. S. taip siekia padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės savo broliui S. R.. Ši versija atmetama todėl, kad ją pilnai paneigia kiti byloje esantys įrodymai, kurių visuma abejoti kolegija neturi pagrindo.

Pažymėtina, kad byloje yra nukentėjusiojo – privataus kaltintojo D. K. pasirašytas skundas, kuriuo ir išreikšta valia pripažinti E. P. ir S. R. kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir įstatymo numatyta tvarka juos nubausti bei pripažinti jį civiliniu ieškovu ir priteisti iš E. P. ir S. R. solidariai neturtinės žalos atlyginimą, o tai ar jis po jo sumušimo turėjo kam nors pretenzijų, šiuo atveju, nėra svarbu.

Atkreiptinas dėmesys, kad nustatytos aplinkybės - S. R. ir E. P., veikdami bendrai, 2007-08-02 apie 16.00 val. miškelyje esančiame Lentvario g., Vilniuje, sumušė D. K., padarydami jam muštinę žaizdą pakaušyje su kraujo išsiliejimu po kietuoju dangalu virš kairio pusrutulio, poodines kraujosruvas veide bei krūtinėje, dėl ko pastarajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, nesant duomenų, kad jis bėgo (sužalojimai nebūdingi kritimui) ar realiai priešinosi (nuteistiesiems nebuvo nustatyta sužalojimų, apie tai jie net neparodė), akivaizdžiai nėra žalos padarymas sulaikant, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo BK 29 str. nuostatos taikymo sąlygų, nenagrinėjo ar buvo viršytos nusikaltėlio sulaikymo ribos ir ar šiuo atveju nustatytina atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 8 d.).

Lietuvos Respublikos BK 24 str. nustatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių minėto kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Veikti kartu gali būti susitariama konkliudentiniais veiksmais. Šiuo atveju, kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, jis buvo mušamas pakaitomis, abiejų nuteistųjų, kurie abu negalėjo nesuvokti, kad veikia – nukentėjusįjį muša kartu, jų veiksmai buvo nukreipti į vieną tikslą mušti nukentėjusįjį, todėl nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje.

Apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti paskirtą bausmę ir tai motyvuojama tuo, kad, šiuo atveju, nustatytina atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 8 d.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems S. R. ir E. P. bausmes pagrįstai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, S. R. ir E. P. asmenybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau paskyrė sankcijoje nenumatytos rūšies bausmę, todėl neteisingai paskyrė bausmę.

Nuteistieji S. R. ir E. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 140 str. 1 d., 11 str. 3 d.). Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

S. R. 2010-05-04 duomenimis buvo baustas už administracinį teisės pažeidimą, nes 2009-05-22 vairavo transporto priemonę be artimųjų šviesų (t.2, b.l. 34), į narkologinę įskaitą neįrašytas (t.2, b.l. 41)), neteistas (b.l. 50) (duomenys apie 2007-08-06 patraukimą baudžiamojon atsakomybėn perkelti į registro archyvą). Apeliacinio skundo duomenimis dirba.

E. P. 2010-05-04 duomenimis buvo ne kartą baustas administracine tvarka pagal 177(2) str., kartą baustas pagal 163 (2) str. 3 d. (t.2, b.l. 35), į narkologinę įskaitą neįrašytas (t.2, b.l. 37), neteistas (t.2, b.l. 43-47), tačiau registro archyvo duomenimis anksčiau buvo teistas 2002-03-22 nuosprendžiu bausmės vykdymą atidedant 2 m. 6 mėn. (t.2, b.l. 30). E. P. pagal pažymą už 2009-04-01 – 2010-04-30 laikotarpį, dirbo Maxima Lt, UAB kaip darbuotojas nuo 2008-11-10 iki 2010-03-21, apeliacinio skundo duomenimis dirba.

Įvertinusi šias aplinkybes ir tai, kad nuteistiesiems S. R. ir E. P. paskirtos sankcijoje nenumatytos rūšies bausmės, kolegija daro išvadą, kad nuteistiesiems S. R. ir E. P., atsižvelgus į nusikalstamos veikos pavojingumą ir mastą (D. K. buvo nustatyta muštinė žaizdą pakaušyje su kraujo išsiliejimu po kietuoju dangalu virš kairio pusrutulio, kiti sužalojimai) ir kitas aplinkybes, skirtina viešųjų darbų bausmė 4 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį dirbti po 10 valandų visuomenės labui, kuri yra mažesnė nei BK 46 str. numatyto viešųjų darbų atlikimo laiko bei darbo valandų skaičiaus vidurkis ir švelnesnė nei skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (BK 65 str.).

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiojo – privataus kaltintojo D. K. pasirašytame skunde nurodyta, kad dėl paminėtų E. P. ir S. R. smūgių jis patyrė didelę moralinę žalą, jam buvo siuvama žaizda pakaušyje, dėl ko išgyveno fizinį skausmą, dėl patirtų sužalojimų gydėsi ambulatoriškai, dėl agresyvaus elgesio jo atžvilgiu patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, stresą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje D. K. parodė, kad neturtinę žalą sudarą 5000 Lt., nes jis tris mėnesius dėl sužalojimo negalėjo dirbti, skolinosi pinigų, jautėsi pažemintas, iš jo buvo tyčiojamasi. Nuo šio įvykio kaltinamieji ir toliau jį gąsdina. Po sumušimo dar ilgai skausmą jautė. Liudytojas G. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad D. K. jo brolis. 2007-08-02 d. dingo brolis, jie jo pradėjo ieškoti. Po kelių dienų brolis sugrįžo, pastarojo veidas buvo sutinęs, visas subintuotas, vos atpažino jį. Brolis po sumušimo negalėjo vaikščioti, pajudėti, veidas jo buvo ištinęs, akys pasruvusios, sunkiai net į tualetą nueidavo. Kokią savaitę tikrai labai prastai atrodė. Po to žaizdos pradėjo gyti. Brolis dirbti negalėjo, nes apskritai vos paeiti galėjo. Liudytojas V. L. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad po to, kai vyrai išvežė D. K. su mašina, D. K. matė po savaitės ar dviejų savaičių. Jis buvo sumuštas visas. Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 4403/07 (01) (t.1, b.l. 80) 2 d. matyti, kad iš pateikto VGPUL paciento, patyrusio galvos traumą, apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusysis 08-02 d. turėjo traumą, iš karto po traumos buvo atlikta KT - rastas nedidelis kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu. 08-05 d. teigiama dinamika, kraujosruvos nematyti, diagnozė: galvos sumušimas. Iš minėtos specialisto išvados taip pat matyti, kad 2007-08-09, apžiūros metu nustatyta dešinės akies apatiniame voke violetinės spalvos, žalsvais pakraščiais poodinė kraujosruva, kairės akies vokuose analogiškos poodinės kraujosruvos. Krūtinės dešinėje, 6-8-o šonkaulių projekcijoje vidurio pažasties linijoje, 7x8 cm žalsvos spalvos poodinė kraujosruva. Analogiška 12x4 cm poodinė kraujosruva krūtinės kairėje, 6-8-o šonkaulių projekcijoje. Iš išdėstyto matyti, kad D. K. buvo netgi nedidelis kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu, bent du kartus atlikta KT, matytos gana didelės poodinės kraujosruvos. Apeliacinės instancijos teismas vertina nukentėjusiojo D. K. patirtų sužalojimų pobūdį ir pasekmes (jų nukentėjusysis nenurodė, nors parodė, kad ilgą laiką jautė skausmą), nemalonų ir skausmingą sumušimo gijimą ir tai sukėlusius nepatogumus, fizinį skausmą, D. K. savijautą įvykio metu – dvasinį sukrėtimą - pažeminimą (baimę), tai, kad jam neturtinė žala buvo padaryta tyčiniu nusikaltimu kaltais veiksmais, į nuteistųjų turtinę padėtį, kuri nėra beviltiška – jie dirba (apeliaciniame skunde nurodyta, kad S. R. uždirba po 644,30 Lt., E. P. uždirba 1400 Lt, turi turto – automobilį), yra jauni, todėl manytina, kad galės atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. K. naudai iš S. R. bei E. P. solidariai priteisė 2000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Apeliacinio skundo argumentas, kad D. K. aktyviais veiksmais priešinosi, kadangi iššoko iš važiuojančio automobilio ir puolė bėgti, nepagrįstas, kadangi ši aplinkybė nenustatyta bylos duomenimis, be to, bėgimas ir vijimasis nepateisintų jėgos panaudojimą mušant D. K.. Kolegija, įvertinusi aplinkybių visumą, nedaro išvados, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl S. R. ir E. P. kaltės padarė neišsamiai ištyręs nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nemotyvuotas. Pažymėtina, kad D. K. sveikatos būklė, kokia ji buvo, vertinta iš byloje esančių Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadų, ir į jas atsižvelgus ir iš byloje apklaustų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų. Tyčiojimasis gali būti suprantamas ir kaip tokio intensyvumo betikslis mušimas.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nuosprendis keistinas neteisingai paskyrus bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., BPK 328 str. 2 p.,

nusprendė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nuosprendį pakeisti.

S. R. ir E. P. paskirtas bausmes 8 MGL (1040 Lt) dydžio baudas panaikinti.

S. R. nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. paskirti 40 valandų viešųjų darbų 4 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį dirbti po 10 valandų visuomenės labui.

E. P. nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. paskirti 40 valandų viešųjų darbų 4 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį dirbti po 10 valandų visuomenės labui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis galutinis ir kasacine tvarka neskundžiamas.