Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2011-09-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-183-673/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-09-16
Bylos Nr.
1-183-673/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Kaltinamasis
M. M.
Advokatai
Ignas Meškauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-183-673/2011Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00189-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.26.2.1.; 1.2.29.3.; 2.1.10.1.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3..; 2.1.16.1.8.; 2.3.4.3., 2.3.6.4.5. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 16 d.Didžioji g. 64, Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Voverienei,dalyvaujant prokurorei Ingai Dovidavičienei,kaltinamojo gynėjui advokatui Ignui Meškauskui,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, jo žodžiais (duomenys neskelbtini) I kurso moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., teistas: 2010-12-30 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. – 12 mėn. laisvės apribojimas, 2011-03-29 laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų, 90 parų areštą realiai atlikęs, paleistas 2011-07-22, teistumas neišnykęs;

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimu) ir 302 str. 1 d. (svetimo dokumento pagrobimu), padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. kovo 12 d. apie 21.15 val., M. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje A. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo ketvirto aukšto koridoriuje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sudavė kumščiu ne mažiau keturių kartų J. T. į galvą, suėmęs rankomis už kojų išvilko jį iš A. A. buto į koridorių, kur įspyrė jam tris kartus į galvą ir du kartus į pečius, taip padarė nukentėjusiajam J. T. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011 m. kovo 12 d. apie 21.15 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, koridoriuje, nuo grindų pagrobė J. T. priklausantį dokumentą – J. T. vardu 2005-05-09 Šakių migracijos poskyryje (91) išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis M. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad būdamas išgėręs degtinės, 2011 m. kovo 12 d. apie 21 val., nuėjo pas A. A. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, nes norėjo pakalbėti su J. T., kuris yra buvęs jo tetos sutuoktinis, nes pastarasis buvo jam skolingas 200 Lt. Įėjus į butą J. T. jį pavadino necenzūriniais žodžiais, todėl jis sudavė, galimai, kumščiu, apie 4 kartus J. T. į galvos sritį. Bute kilo triukšmas, išsigandęs ėmė verkti mažas vaikas, rėkė A. A.. Po smūgių J. T. nugriuvus, suėmęs už kojų ištempė jį į bendro naudojimo koridorių. Koridoriuje dar spyrė J. T. apie 5 kartus į pečius, galėjo pataikyti ir į galvą. Visa tai matė koridoriuje buvę pašaliniai asmenys. Koridoriuje kilo triukšmas. Po to, kai atsikėlęs J. T. nuėjo į butą, pamatė koridoriuje ant grindų gulinčią J. T. asmens tapatybės kortelę ir ją pasiėmė, įsidėjo į savo piniginę. Kodėl asmens dokumento neatidavė iš karto, negali paaiškinti, galvojo atiduoti vėliau, bet pametė. Mano, kad jei būtų blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Supranta, kad savo veiksmais pašalinius asmenis privertė jaustis blogai, išgąsdino. Ant nukentėjusiojo pyko ne tik dėl negrąžintos skolos, bet ir dėl J. T. parašytų bjaurių žinučių jo seseriai, kuriai, kaip buvo galima suprasti, jis reiškė simpatiją, nors ir yra giminaitis. Labai gailisi, nusikaltimą padarė pasikarščiavęs. Po to nukentėjusiojo nesutiko, todėl neturėjo galimybės jo atsiprašyti ir susitarti dėl žalos. Sutinka su nukentėjusiojo pareikštu 535 Lt dydžio civiliniu ieškiniu turtinei žalai atlyginti. Mano, kad 10 000 Lt ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra per didelis, sutinka atlyginti 500 Lt neturtinės žalos. Sutinka su Valstybinės ligonių kasos 319,78 Lt civiliniu ieškiniu už nukentėjusiojo gydymą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. M. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada, bei kitais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis J. T. (b.l.13-14,15), parodė, kad 2011-03-12 apie 21.15 val., jam būnant pas A. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, atėjo jam pažįstamas M. M., su kuriuo anksčiau konfliktavo dėl skolų. M. M. staiga priėjęs sudavė kelis kartus jam į galvą, suėmęs rankomis už kojų, išvilko jį iš A. A. buto į koridorių, kur įspyrė jam tris kartus į galvą ir du kartus į pečius. Po to, M. M. pabėjo. Po sumušimo jis pasigedo savo asmens tapatybės kortelės. Nurodė, kad jis dėl M. M. veiksmų patyrė 535 Lt turtinę bei 10 000 Lt neturtinę žalą (b.l. 15,17-18) ir dėl to reiškia civilinį ieškinį.

Liudytoja A. A. (b.l. 45) nurodė, kad 2011-03-12 apie 21.15 val., jai kartu su J. T. būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, atėjo M. M., kuris iš karto puolė prie J. T. ir sudavė jam apie keturis kartus į veidą. Nuo triukšmo atsibudo jos mažametis vaikas, kuris išsigando, ji ir pati išsigando, šaukė, kad baigtų muštynes. Tuomet M. M. ištempė J. T. iš buto į koridorių. Kas vyko koridoriuje ji nematė, tačiau netrukus į butą sugrįžo J. T., kuris buvo sumuštas. J. T. jai minėjo, kad dingo jo asmens dokumentai.

Liudytojas K. K. (b.l.59) nurodė, kad 2011-03-12 apie 21.00-21.15 val., jam būnant pas A. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, atėjo M., kaip vėliau sužinojo - M. M.. Pastarasis puolė bute buvusį A. A. draugą J. – sudavė jam tris keturis kartus į veidą ir už kojų išvilko jį į koridorių. Taip pat jis matė, kaip koridoriuje M. M. tris kartus spyrė J.. Kas vyko toliau nematė, nes pasišalino nenorėdamas kištis į konfliktą. Koridoriuje konflikto metu buvo daugiau žmonių.

Liudytojas K. K. asmens parodymo atpažinti metu (b.l. 60-62) atpažino M. M. kaip asmenį, kuris smūgiavo, spardė A. A. bute ir (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, namo ketvirto aukšto koridoriuje, A. A. draugą J..

Liudytojas D. S. (b.l.109-110) nurodė, kad 2011-03-12 apie 20.00-21.00 val., susitiko su M. M., su kuriuo dar buvo K. G.. M. M. pasakė, kad eina pakalbėti su J. ir jie kartu nuėjo prie A. A. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose. M. M. įėjo į butą, o jis liko koridoriuje. Bute girdėjo triukšmą, šaukiančią šeimininkę. Netrukus pamatė, kaip M. M. išvilko iš buto vyriškį ir koridoriuje jam spyrė 2 ar 3 kartus. Vyriškis žadėjo kažką grąžinti. Tuo metu koridoriuje buvo ir daugiau žmonių, kurie matė įvykį. Dėl ko įvyko konfliktas, nežino.

Liudytoja V. G. (b.l.54-55) nurodė, kad 2011-03-12 apie 21.15 val., būdama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, išgirdo didelį triukšmą, kuris sklido iš koridoriaus, nuo A. A. buto pusės. Kažkas šaukėsi pagalbos, po to girdėjosi ir kaimynės rėkimas. Ji nėjo pažiūrėti, tačiau kitą dieną matė pas kaimynę gyvenantį J. sumuštą.

Liudytojas T. G. (b.l.56-57) nurodė, kad 2011-03-12 apie 21.15 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, išgirdo didelį triukšmą, kuris sklido nuo A. A. buto. Kažkas šaukėsi pagalbos bei girdėjosi trenksmas į duris. Jis suprato, kad vyksta muštynės, tačiau į koridorių nėjo. Kitą dieną matė pas kaimynę A. A. gyvenantį J. sumuštą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l.3-9) matyti, kad įvykio vieta yra Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini) daugiabutyje name (b.l. 4-8).

Iš specialisto išvados Nr. G51/11(12) matyti, kad J. T. buvo padaryti šie sužalojimai: muštinė pakaušio žaizda, nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje ir nosies nugarėlės srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, kraujosruva kairio akies obuolio priekiniame paviršiuje. Sužalojimai buvo padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, mušant kumščiais, spardant, J. T. nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas (b.l. 21-22).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo M. M. parodymais, ištirtais nukentėjusiuoju pripažinto J. T. parodymais, liudytojų A. A., K. K., D. S., V. G., T. G. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, asmens parodymo atpažinti protokolu, nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir viešoje vietoje, M. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra tyčia sumušė J. T., dėl ko nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, padaryta turtinė ir neturtinė žala, bei pagrobė J. T. asmens dokumentą.

Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią be kaltininko leidimo turi teisę patekti kiti asmenys ir BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta, kurioje būnančiam asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas, ką apsaugon ima BK 284 straipsnis. Dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojimai ar sunaikinamas svetimas turtas yra tik BK 284 straipsnio saugomos papildomos vertybės.

Išnagrinėjus bylą nustatytą, jog M. M. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymiai, nes įžūliu elgesiu – mušant kitą žmogų, kuriam dėl panaudoto fizinio smurto buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas, atliktu viešoje vietoje – ne tik bute, bet ir daugiabučio namo koridoriuje, matant ir girdint kitiems asmenims, kurių bent vienas dėl to pasijautė nemaloniai, išgąsdintas, sutrikdytas, akivaizdžiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Įrodymų visuma nustatyta, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jis suprato, kad savo įžūlius veiksmus atlieka viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką ir to norėjo. Nusikaltimas baigtas, nes įvykį matę žmonės buvo išsigandę, sutrikę, visuomenės rimtis ir tvarka sutrikdyta. Taip pat išnagrinėjus bylą nustatyta, jog M. M., pabaigęs nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., įvykdė veiką, kurios požymiai atitinka numatytus LR BK 302 str. 1 d., t.y. pagrobė fizinio asmens dokumentą. Iš byloje nustatytų aplinkybių, tiek iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis sąmoningai pagrobė J. T. priklausančią asmens tapatybės kortelę ir dėl to, kad nukentėjusiajam teko išsiimti naują dokumentą, nukentėjęs patyrė turtinę žalą. Nusikaltimas yra baigtas, nes M. M. galėjo laisvai ir savo nuožiūra elgtis su pagrobta asmens tapatybės kortele.

Teismas daro išvadą, kad M. M. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas) bei Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalyje (svetimo dokumento pagrobimas).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką patvirtino ir pats kaltinamasis.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų, kitą apysunkį nusikaltimus, į padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Viešosios tvarkos pažeidimas padarytas iš pykčio, keršijant nukentėjusiajam, veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, nes atsirado straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Svetimo dokumento pagrobimas buvo įvykdytas veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, nes kaltinamasis įgijo galimybę laisvai elgtis su svetimu asmens dokumentu. Kaltinamasis kartą teistas, teistumas neišnykęs, tris kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, paskutiniosios dvi nuobaudos galioja, jauno amžiaus, jo žodžiais mokosi, sveikas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis, turėdamas neišnykusį teistumą, vėl nusikalto, teismas daro išvadą, jog kaltinamajam už padarytus nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės (BK 50), atsižvelgiant į kaltinamojo nuoširdų gailėjimąsį, bausmės dydžius nustatant mažesnius nei galimos skirti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai, bausmes, esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, subendrinant dalinio sudėjimo būdų (BK 63 str. 1 d., 4 d.). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą, į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, mokosi, nori įgyti specialybę, teismas mano, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam gali būti atidėtas, nes paskutinį kartą yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 str. 2 d. 4/5 p., 6 p., 7 p., kurių tarpe įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo, nes nusikaltimus M. M. padarė būdamas neblaivus, o iš byloje esančios Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų kabineto pažymos (b.l.152) matyti, kad jauno amžiaus M. M. jau nuo 2010 m. yra įrašytas į Priklausomybės ligų kabineto įskaitą su diagnoze – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį.

Kardomoji priemonė. M. M. šioje byloje sulaikytas nebuvo. Byloje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Paskirta kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys. Valstybinė ligonių kasa pareiškė 319,78 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis su valstybinės ligonių kasos ieškiniu sutiko visiškai. Valstybinės ligonių kasos 319,78 Lt dydžio civilinis ieškinys pagrįstas (b.l.24-31), realus, todėl įrodytas ir tenkintinas, priteisiant iš M. M. 319,78 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai (BPK 115 str.).

Nukentėjusysis J. T. byloje pareiškė 535 litų dydžio civilinį ieškinį turtinei ir 10 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Turtinė žala. Kaltinamasis su nukentėjusiojo pareikštu ieškiniu 535 Lt dydžio turtinei žalai atlyginti sutiko visiškai Akivaizdu, kad J. T. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos turėjo išsiimti naują asmens dokumentą vietoje pagrobto, už ką turėjo sumokėti valstybinę rinkliavą, realu, kad dėl sveiktos sutrikdymo turėjo išlaidų gydymuisi, todėl jo pareikštas civilinis ieškinys 535 Lt dydžio turtinei žalai atlyginti, su kuo kaltinamasis visiškai sutiko, realus, todėl tenkintinas, priteisiant iš M. M. 535 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo J. T. naudai.

Neturtinė žala. Nukentėjęs į teisiamąjį posėdį neatvyko, šaukimas įteiktas asmeniškai, apie neatvykimo priežastis nepranešė, todėl teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, neturėdamas galimybės išklausyti nukentėjusiojo, atsižvelgia tik į ištirtus įrodymus, esančius byloje. Kaltinamasis sutiko atlyginti 500 Lt neturtinės žalos. Nustatyta, kad dėl kaltinamojo pavartoto fizinio smurto nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas, akivaizdu, kad jis jautėsi pažemintas, buvo sumuštas matant kitiems asmenims. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusiojo sveikatai nebuvo sukeltos sunkios pasekmės, dėl sužalojimo jis nepatyrė ypač didelių nepatogumų, nėra jokių duomenų, kad patirti nukentėjusiojo sveikatos sutrikimai neigiamai sąlygoja jo dabartinę sveikatos būklę, kad dėl nusikalstamos veikos yra pablogėjusi jo gyvenimo kokybė, neatsistačiusi nukentėjusiojo sveikata. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamojo nepaneigtus parodymus, kad jo pyktį išprovokavo tai, kad nukentėjęs jam buvo skolingas, o be to, siuntinėjo bjauraus turinio žinutes kaltinamojo seseriai. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis mokosi, siekia įgyti specialybę, yra jauno amžiaus, neturi jokio turto, sutinka atlyginti nukentėjusiojo prašomą turtinę žalą. Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis (civilinis ieškovas) ir neturi būti vartojama sąvoka – neturtinės žalos sumažinimas, teismas nustato, kad J. T. atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 500 Lt, nes mano, jog tokio dydžio kompensacija nėra per maža ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl iš M. M. priteistini 500 Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo J. T. naudai.

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš M. M. priteistini 22,24 Lt valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., 304 - 305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas) ir BK 302 straipsnio 1 dalyje (svetimo dokumento pagrobimas), ir nuteisti:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (svetimo dokumento pagrobimas) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą.

Remiantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikui, įpareigojant M. M. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms (7) paroms, mokytis ar dirbti (ar būti registruotam darbo biržoje) ir gydytis nuo alkoholizmo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš M. M. 319,78 Lt (tris šimtus devyniolika litų ir 78 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos naudai.

Priteisti iš M. M. 535 Lt (penkis šimtus trisdešimt penkis litus) nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir 500 Lt (penkis šimtus litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo J. T. naudai.

Priteisti iš M. M. 22,24 Lt (dvidešimt du litus 24 ct) teismo pašto išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Laima Šablevičienė