Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. T. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. 20‑ANR_N-27230-2024 byloje ROIK: 24253238240. ­

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjant bylą skundo ribose, be kita ko, vadovaujamasi ANK 642 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžiančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį pabloginti daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad ne teismo tvarka išnagrinėjusios bylą institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta laikantis ANK įtvirtintų bylų nagrinėjimo procesinių normų, bylą išnagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė tokią teisę turintis subjektas, o priimtame nutarime išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn ir nubaudimu pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad jo veikoje nėra šio nusižengimo sudėties. Nurodo, kad pavadindamas tyrėjas mulkėmis, t. y. žioplėmis, neišmanėlėmis, konstatavo faktą, kadangi tai yra objektyvi tiesa.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos apibrėžtos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį.

Be pirmiau aptartų ANK normų pažymima ir tai, kad asmuo gali būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą tik tada, kai yra surenkama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Skundžiamu nutarimu L. T. pripažintas kaltu ir nubaustas dėl ANK 508 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Pagal šią ANK normą administracinę atsakomybę užtraukia, statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. Šios normos paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Inkriminuojant tokio pobūdžio nusižengimą, kaip pavojingą veiką, visada būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Svarbus yra ir kitų įvykio aplinkybių objektyvus įvertinimas – kokioje konkrečioje situacijoje atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio išsakyti žodžiai, pačių veiksmų intensyvumas bei trukmė, pažeidėjo būsena ir pan. Svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y. kokie konkrečiai žodžiai buvo vartojami; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš pareigūno (-ų) veiksmus; ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą ir panašiai.

Byloje esančiais įrodymais neabejotinai nustatyta, to neginčija ir pareiškėjas, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d. 16.01 val. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) į elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) buvo atsiųstas laiškas su tekstu „esi apgailėtina mulkė!“. L. T. tiek savo skunde, tiek teismo posėdyje nurodė, kad tokio turinio elektroninį laišką iš tikrųjų siuntė. Ši aplinkybė nurodyta ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesio, ją patvirtino ir teismo posėdyje apklausta V. Š.. Vis tik nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, taip pat ir apeliaciniame skunde bei duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, L. T. tvirtino, kad pirmiau nurodyto turinio laišką tyrėjai siuntė reaguodamas į situaciją, susiklosčiusią kitoje jo atžvilgiu nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, kurioje jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas dėl vairavimo neužsisegus saugos diržo, o apskundus nutarimą, pati institucija su skundu sutiko ir nutarimą panaikino.

Kaip matyti iš pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių ir teismo posėdyje teiktų paaiškinimų turinio, L. T. pareigūnei pirmiau nurodyto turinio laišką nusiuntė būdamas įsitikinęs, jog pareigūnės tyčia ignoravo įrodymus kitoje administracinio nusižengimo byloje, rėmėsi tikrovės neatitinkančiais teiginiais dėl neva nusižengimo vietos ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą, nors pareiškėjas pateikė vaizdo ir garso įrašus, patvirtinančius, kad administracinio nusižengimo protokole yra nurodytos aplinkybės, kurios neatitinka tikrovės ir įrodančius, kad administracinio nusižengimo jis nepadarė. Tokių duomenų pateikimo ne teismo tvarka nagrinėjusiai institucijai faktą, be kita ko, patvirtina pareiškėjo nagrinėjant bylą teisme pateiktas garso įrašas. Tai suponuoja pagrindą išvadai, jog pareiškėjas elektroniniu paštu siųstu laišku, kuriame panaudotas žodis „mulkė“, išreiškė nepasitenkinimą ir kritiką dėl pareigūnės darbo. Tokią išvadą leidžia daryti ir tai, kad elektroninis laiškas buvo atsiųstas netrukus po to, kai buvo priimtas 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas pripažinti L. T. kaltu padarius ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir skirti jam nuobaudą. Šis nutarimas, kaip matyti iš bylos duomenų, buvo panaikintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarimu, kuriame institucija sutiko su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis dėl administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytos nusižengimo padarymo vietos ir pareigos segtis automobilio saugos diržus automobilių stovėjimo aikštelėje nebuvimo.

Institucijos 2024 m. spalio 18 d. nutarime konstatuota, kad L. T. išsakytais žodžiais buvo siekiama pareigūnę įžeisti, pažeminti jos orumą, tačiau tokia išvada nėra pagrįsta visapusišku byloje surinktų duomenų ir nustatytų aplinkybių vertinimu, išskirtinę reikšmę suteikiant pavartotam žodžiui „mulkė“ ir vertinant jį atsietai nuo pačios situacijos, kurioje tas žodis buvo pavartotas, konteksto. Neabejotina, kad žodis „mulkis“ turi negatyvią reikšmę, juo išreiškiamas pasisakančiojo asmens neigiamas požiūris į kitą asmenį, jis yra nemalonus, galintis kelti neigiamas emocijas. Vis tik to nepakanka, kad asmens veika būtų kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas. Asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn vien dėl to, kad pasirinko neetišką, geros moralės ir konstruktyvios kritikos neatitinkantį nepasitenkinimo pareigūnų darbu, jų kompetencija reiškimo būdą (formą). Kaip minėta, administracinis nusižengimas yra kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismo vertinimu, šioje konkrečioje situacijoje L. T. veika (pareigūnei adresuotas turinys „esi apgailėtina mulkė“) nesiekia tokio pavojingumo, kad galėtų būtų vertinama kaip administracinis nusižengimas.

Nors V. Š. teismo posėdyje, kaip ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. rašytame tarnybiniame pranešime nurodė, kad laiško turinys įžeidė jos, kaip pareigūnės, garbę ir orumą, vis tik pažymėtina, kad asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvus įvykio suvokimas ir vertinimas neturėtų būti sureikšminamas. Labai svarbus yra kitų įvykio aplinkybių objektyvus įvertinimas, t. y., kaip jau nurodyta pirmiau, būtent kokioje situacijoje, kam ir kokio turinio išsakyti žodžiai, ar šie žodžiai buvo vartojami siekiant įžeisti pareigūną, pažeminti jo orumą. Šiuo atveju, kaip minėta, žodis „mulkis“ turi neigiamą, negatyvią reikšmę (vartojamas kaip žodžių „kvailys“, „žioplys“, „neišmanėlis“ atitikmuo), tačiau laiško turinį įvertinus kitų pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, darytina išvada, jog žodis buvo pavartotas kritikuojant, neigiamai vertinant pareigūno darbą ir išreiškiant savo nepasitenkinimą priimtu sprendimu, o ne siekiant pareigūnę įžaisti, pažeminti jos orumą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, jog esant net ir nepagrįstai kritikai, teisėsaugos pareigūnai, įvertindami savo darbo specifiką neturi iškelti labai aukštų etikos ir moralės reikalavimų asmenims, su kuriais susiduria vykdydami teisėsaugos ir teisingumo profesines funkcijas. Būtent, teisėsaugos pareigūnai turi priimti kaip neišvengiamą savo profesinės veiklos dalį ir nepagrįstą kritiką, neetišką proceso dalyvių elgesį bei pasisakymus, konfliktinių situacijų susidarymą bei tikrovės neatitinkančių versijų pateikimą iš tokių asmenų, kurie ne visais atvejais gali adekvačiai suvokti ir vertinti susidariusias situacijas. Aptariamu atveju L. T. pasirinktas pareigūno darbo kritikos būdas iš tikrųjų galėjo sukelti pareigūnės pasipiktinimą, nepasitenkinimą, kitas neigiamas emocijas, tačiau pareiškėjo pavartotas žodis nėra tokio pobūdžio, kad galėtų būti vertinamas, kaip itin užgaulus, įžeidžiantis, žeminantis, nėra laikomas necenzūriniu žodžiu. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas be pirmiau nurodyto žodžio panaudojimo elektroniniame laiške, siųstame pareigūnei, būtų atlikęs kokius nors kitus įžeidžiančius, įžūlius, provokuojančius veiksmus, išvadinęs pareigūnę necenzūriniais, kitokiais įžeidžiančiais žodžiais, byloje nėra. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pavartoto žodžio prasmę ir situacijos, kurioje šis žodis buvo pavartotas, kontekstą, nėra pagrindo L. T. veiką vertinti kaip atitinkančią požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnio 1 dalyje. Institucija, padariusi priešingą išvadą, netinkamai ir vienpusiškai vertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, todėl nepagrįstai L. T. pripažino kaltu dėl šio nusižengimo padarymo.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad vyresnioji tyrėja V. Š. 2024 m. rugpjūčio 20 d. tarnybiniu pranešimu dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesio, be kita ko, informavo, jog 2024 m. rugpjūčio 20 d. 13.09 val. į tarnybinį telefono numerį paskambino asmuo, kuris neprisistatęs pareikalavo „duoti tos ožkos telefono numerį“. Atsakius, kad ožkų telefono numerių neturi, asmuo pasakė: „(necenzūrinis žodis) grabais“. Kadangi iš to paties telefono numerio į tarnybinį telefoną skambino L. T. suderinti klausimą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, buvo aišku, kad skambinęs asmuo buvo L. T. (b. l. 36).

Teismo posėdyje apklausta V. Š. patvirtino 2024 m. rugpjūčio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad po to, kai į savo elektroninio pašto adresą gavo elektroninį laišką su tekstu „esi apgailėtina mulkė“, kitą dieną neprisistatęs asmuo paskambino į jos tarnybinį telefoną, pareikalavo duoti ožkos numerį ar pakviesti ožką, o atsakius, kad ožkos neturi telefonų, pasakė tarnybiniame pranešime nurodytą frazę. Paaiškino, kad buvo skambinta iš to paties telefono numerio, iš kurio skambino L. T. dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Pareiškėjas teismo posėdyje, kaip ir skunde bei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, kategoriškai neigė aplinkybę, kad telefoninio pokalbio metu pareigūnę vadino ožka ir siūlė „necenzūrinis žodis“ grabais.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui kategoriškai neigiant tokių žodžių, frazių pasakymą telefoninio pokalbio metu, siekiant surinkti papildomus duomenis, kurie patvirtintų arba paneigtų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją, buvo kreiptasi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl informacijos pateikimo, prašant pateikti teismui V. Š. ir pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 20 d. 13.09 val. pokalbio telefonu garso įrašą (b. l. 123). Gautas atsakymas, kad pokalbio tarp pareiškėjo ir V. Š. garso įrašo nėra, kadangi pareigūnės tarnybinio telefono numeriui garso įrašymo paslauga nesuteikta (b. l. 128). Jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų aplinkybes dėl L. T. ir V. Š. telefoninio pokalbio metu pareiškėjo pasakytų žodžių, byloje nėra. Nesant galimybės palyginti V. Š. tarnybiniame pranešime ir teismo posėdyje nurodytų aplinkybių (dėl bendravimo telefonu pasakytų žodžių) su kitais duomenimis, jų patikimumas negali būti preziumuojamas.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šiuo atveju pašalinti prieštaravimus V. Š. ir L. T. paaiškinimuose dėl bendravimo telefonu aplinkybių nėra galimybės, todėl darytina išvada, kad Institucijos nutarime nustatytos aplinkybės dėl L. T. pasakytų žodžių „ožka, (necenzūrinis žodis) grabais“ nėra įrodytos.

Įvertinus aptartas teisines bei faktines bylos aplinkybes, konstatuojama, kad aptariamu atveju nebuvo padaryta veika, turinti ANK 508 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį sudarančių požymių, todėl Institucijos nutarimu L. T. dėl šio nusižengimo padarymo pripažintas kaltu ir nubaustas nepagrįstai. Todėl administracinio nusižengimo teisena L. T. nutrauktina (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto L. T. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. 20‑ANR_N-27230-2024 byloje ROIK: 24253238240 ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnio 1 dalį L. T. nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.