Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. R. (asm. dok. V. R.) skundą dėl 2017 m. birželio 17 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. birželio 17 d. V. R. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2017 m. birželio 17 d., 1 val. 40 min., viešoje vietoje, Klaipėdoje, prie Kauno g. 33 namo, būdamas neblaivus keikėsi necenzūriniais žodžiais. Šiais veiksmais V. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje (b. l. 16).

2017 m. birželio 17 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – Klaipėdos AVPK OVS) nutarimu V. R. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda (b. l. 17).

2017 m. liepos 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. 2017 m. birželio 29 d. skundas dėl Klaipėdos AVPK OVS nutarimo panaikinimo. Pateiktu skundu V. R. prašo teismo panaikinti skundžiamą 2017 m. birželio 17 d. Klaipėdos AVPK OVS nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, jog tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek ir nutarimas priimti pažeidžiant procesinę V. R. teisę kalbėti gimtąja kalba ar ta, kurią jis moka ir naudotis vertėjo paslaugomis. Pareiškėjas yra Latvijos Respublikos pilietis ir nemoka lietuvių kalbos. Administracinės bylos nagrinėjimo metu jam nebuvo užtikrinta teisė naudotis vertėjo paslaugomis, neišaiškinta teisė naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, dėl ko jis negalėjo tinkamai ginti savo teisių. Jis pasirašė protokole ir nutarime, nes pareigūnai paaiškino, kad to nepadarius gali būti nubaustas didele bauda. Be to, skunde pažymima, jog protokole buvo nurodyta, kad pareiškėjas su pažeidimu nesutinka, tačiau priimant nutarimą nurodyta, jog kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą (b. l. 3-5).

2017 m. liepos 17 d. Klaipėdos AVPK OVS pateikė atsiliepimą į skundą, nurodė, jog su V. R. skundu nesutinka. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą V. R. buvo supažindintas su teisėmis ir pareigomis ir tą patvirtino savo parašu. Pareigūnai su V. R. bendravo rusų kalba, išaiškino, kuo jis yra kaltinamas ir kokia atsakomybė numatyta už jo padarytą pažeidimą. V. R. nepageidavo, jog bylos nagrinėjime dalyvautų vertėjas, todėl jis nebuvo iškviestas. Skunde pareiškėjas nurodė, kad supranta šnekamąją lietuvių kalbą, skundą surašė lietuvių kalba, dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar pareiškėjas tikrai nemoka lietuvių kalbos. Priimant nutarimą aplinkybė, jog V. R. sutiko su pažeidimu laikyta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir jam paskirta minimali įstatyme numatyta piniginė bauda (b. l. 18-19).

2017 m. rugpjūčio 2 d. teisme gautas pareiškėjo V. R. atsiliepimas į Klaipėdos AVPK OVS 2017 m. liepos 14 d. atsiliepimą. Nurodė, kad lietuvių kalbos nesupranta ir nemoka, skundui surašyti kreipėsi teisinės pagalbos į teisinių paslaugų teikimo įmonę. Priimant skundžiamą nutarimą jam nebuvo suteikta galimybė naudotis vertėjo paslaugomis. Nurodė, jog gyvena Anglijoje, skunde nurodytas adresas Lietuvoje korespondencijai gauti. Informavo, jog byla bus vedama be atstovo, teismo posėdyje nedalyvaus, korespondenciją prašo siųsti registruotu paštu skunde nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-27).

Teismo posėdyje skundą pateikęs asmuo V. R. nedalyvavo. Neįteikus teismo šaukimo į teismo posėdį, paskirtą 2017 m. rugpjūčio 14 d. 10 val., skunde nurodytu pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu, tačiau gavus jo atsiliepimą tuo pačiu adresu pareiškėjui siųstą Klaipėdos AVPK OVS atsiliepimą, bylos nagrinėjimas atidėtas. 2017 m. rugpjūčio 14 d. priimta nutartis atvesdinti pareiškėją arba įteikti jam teismo šaukimą per kitus jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), gyvenančius asmenis (b. l. 31). 2017 m. rugpjūčio 25 d. gautas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pranešimas, jog atvesdinti ar įteikti teismo šaukimo V. R. nebuvo galimybės, nes nustatyta, kad nurodytu adresu toks asmuo negyvena ir tokio asmens nepažįsta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir įvertinus skundą pateikusio asmens pareigą nurodyti tikslų savo gyvenamosios vietos adresą bei domėtis procesu, byla išnagrinėta skundą pateikusiam asmeniui V. R. nedalyvaujant.

Teismo posėdyje liudytojas A. V. parodė, kad dirba Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinėje vyriausiuoju patruliu. Tamsiu paros metu gautas pranešimas, jog Kauno g. 33, daugiabučio kieme kilo konfliktas, triukšmaujama. Įvykio vietoje buvo Lietuvos ir Latvijos Respublikos piliečių, konfliktas buvo tarp vyro ir moters, vyras keikėsi necenzūriniais žodžiais, jo niekaip nebuvo galima nuraminti, įkalbėti eiti į namus. Jo keiksmažodžiai girdėjosi ir kitoje kelio pusėje, Kauno g. 6, todėl buvo atėję kolegos iš budinčios dalies, taip pat buvo ir gyventojai iš namo buvo išėję pasižiūrėti kas vyksta. Su asmeniu kalbėjo dviem kalbomis - rusiškai ir angliškai, lietuviškai nedaug. Asmuo nesakė, kad nemoka lietuvių kalbos. Vežamas į policijos įstaigą nebuvo ramus, greičiausiai dėl girtumo. Jis buvo patalpintas į tarnybinį transportą ir nuvežtas į komisariatą. Asmuo puikiai suprato, kodėl sulaikomas, daug kartų buvo prašyta nusiraminti, nesikeikti, nešaukti. VPK budėtojas taip pat įkalbinėjo jį nesikeikti. A. V. moka rusų kalbą, pareigūnas Š. taip pat kalba rusiškai. Kolega M. K. moka anglų kalbą, todėl sulaikytas asmuo puikiai suprato, kodėl buvo sulaikytas. Liudytojas patvirtino 2017m. birželio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes.

Liudytojas M. K. parodė, kad dirba Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiuoju postiniu. Surašė nutarimą. Apie įvykį prisimena tiek, kad įvykis buvo prieš policijos komisariatą, Kauno g. 33. Į įvykio vietą buvo nuėjęs budėtojas. Komisariate visur filmuojama, daromi garso, vaizdo įrašai, todėl prievarta liepti pasirašyti protokole ar nutarime nebuvo prasmės. Aplinkybė dėl prisipažinimo nutarime įrašyta dėl žmogiško faktoriaus, asmuo nebaustas Lietuvos Respublikoje, todėl buvo įrašyta, kad būtų skirta mažesnė bauda. Jei asmuo būtų atsisakęs pasirašyti, apie tai būtų padaryta žyma nutarime. Liudytojas supranta rusų kalbą, bet nekalba, moka anglų kalbą. Priimant nutarimą buvo ir daugiau pareigūnų, mokančių rusų kalbą. Įprastai, esant situacijai, kai pareigūnas nemoka kalbos, kuria kalba baudžiamas asmuo, pareigūnas priima nutarimą, o susikalbėti su baudžiamu asmeniu padeda pareigūnas mokantis asmeniui žinomą kalbą, pareigūnas mokantis rusų kalbą paaiškina nutarimo esmę. Jei žmogus pasako, kad nesupranta, tada kviečiamas vertėjas. Šiuo atveju buvo kitas pareigūnas, kuris išvertė nutarimą į žmogui suprantamą kalbą. Be to, komisariatas yra sudaręs sutartį su vertimų biuru, nepriklausomai nuo to, dienos ar nakties metas, asmeniui pageidaujant, bet kuriuo paros metu kviečiamas vertėjas.

LK karo policijos Klaipėdos įgulos I-ojo būrio III-ojo skyriaus karo policininko D. S. tarnybiniame pranešimu nustatyta, kad 2017 m. birželio 17 d., apie 1 val. 40 min., patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. V., Kauno g. 33, pastebėjo V. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris būdamas neblaivus viešoje vietoje keikėsi rusiškais necenzūriniais žodžiais girdint pareigūnams ir kitiems namo gyventojams, nereagavo į reikalavimą nutraukti neteisėtą veiką ir toliau garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais. Sulaikant nevykdė teisėto reikalavimo vykti į policijos įstaigą, todėl panaudojus fizinę jėgą jam uždėti antrankiai ir asmuo pristatytas į Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK budėtojų dalį (b. l. 12).

Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. V. 2017 m. birželio 17 d., tarnybiniame pranešime užfiksuotos analogiškos aplinkybės (b. l. 11).

Teismui pateiktoje skaitmeninėje laikmenoje (CD) esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuota, jog pareigūnai su V. R. bendrauja rusų kalba.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V. R. skundas netenkinamas.

V. R. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2017 m. birželio 17 d., 1 val. 40 min., viešoje vietoje, Klaipėdoje, prie Kauno 33 namo, būdamas neblaivus keikėsi necenzūriniais žodžiais (b. l. 16).

2017 m. birželio 17 d. Klaipėdos AVPK OVS nutarimu V. R. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda (b. l. 17).

V. R. skundas motyvuojamas tuo, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo užtikrinta jo teisė kalbėti gimtąją kalba ar ta, kurią jis supranta bei naudotis vertėjo bei advokato ar kito įgalioto atstovo paslaugomis. Protokolą ir nutarimą pareiškėjas pasirašė, nes pareigūnai paaiškino, kad nepasirašius jis bus nubaustas didele bauda. Be to, nors protokole nurodyta, jog nepripažįsta pažeidimo, nutarime nurodyta, jog kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo.

Dėl teisės kalbėti gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis, teisės turėti gynėją.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją. Įgyvendinant šias nuostatas, ANK 557 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. Ši teisė apima byloje dalyvaujančio asmens galimybę daryti pareiškimus, teikti paaiškinimus ir kt. gimtąja kalba, ar kita jų mokama kalba padedant vertėjui jau vykstančiame teismo procese. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies e punktas įtvirtina kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens teisę nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu jis nesupranta ar nekalba teismo procese vartojama kalba, kuri yra viena iš kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių.

V. R. skunde nurodo, jog nemoka lietuvių kalbos, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas. Pareiškėjas kalba rusų ir anglų kalbomis, šiek tiek supranta šnekamąją lietuvių kalbą, tačiau jam nebuvo suprantamas bylos nagrinėjimo procesas. O protokole ir nutarime pasirašė pareigūnams paaiškinus, jog nepasirašius bus nubaustas didele bauda. Teismas sutinka su skunde išdėstytais argumentais dėl teisės naudotis vertėjo paslaugomis. Pagal teismų suformuotą praktiką, šių procesinių teisių realizavimas turi būti garantuojamas ir ikiteisminio administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu (Vilniaus apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-886-487/2012). Asmens teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis turi būti užtikrinama, ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad procesinė teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią asmuo moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis garantuojama tik asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, tad šių procesinių teisių realizavimas yra neatsiejamai susijęs su pačiu asmeniu, jo individualiu kalbos supratimu ir tik šis asmuo gali nuspręsti, ar jo teisė į procesą jam suprantama kalba buvo pažeista, bei siekti ją apginti. Iš administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 16) ir nutarimo administracinio nusižengimo byloje (b. l. 8), matyti, kad vertėjas tiek surašant protokolą, tiek ir priimant nutarimą nedalyvavo. Taigi, šios aplinkybės leidžia spręsti, jog institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, neužtikrino vertėjo dalyvavimo surašant administracinio nusižengimo protokolą ir skundžiamą nutarimą.

Tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo aplinkybės policijos įstaigoje, leidžia daryti išvadą, kad šis pažeidimas nelaikytinas esminiu. Teismo posėdyje policijos pareigūnai A. V. ir M. K. paaiškino, jog bendravimas su V. R. vyko jam suprantama kalba. Pareigūnas A. V. parodė, kad su asmeniu bendravo rusų kalba, pareigūnas E. Š. (surašęs administracinio nusižengimo protokolą) taip pat moka rusų kalbą. Ir nors nutarimą priėmęs pareigūnas M. K. parodė, jog jis nekalba rusiškai, nutarimo priėmimo metu su V. R. bendrauta jam suprantama kalba, kadangi priimant nutarimą buvo ir daugiau pareigūnų, mokančių rusų kalbą. Susiklosčius situacijai, kai pareigūnas nemoka kalbos, kuria kalba atsakomybėn traukiamas asmuo, pareigūnas priima nutarimą valstybine kalba, o susikalbėti padeda pareigūnas mokantis asmeniui žinomą kalbą. Taip buvo ir šiuo atveju, priimant nutarimą V. R., buvo kitas pareigūnas, kuris išvertė nutarimą į jam suprantamą kalbą. Liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti vaizdo/ garso įrašai, kuriuose užfiksuota, jog pareigūnai su V. R. bendravo rusų kalba, jam rusų kalba pagarsintas kaltinimas, skirtos nuobaudos dydis.

Taigi įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nors tam tikri procesiniai pažeidimai V. R. atžvilgiu ikiteisminio nusižengimo tyrimo metu ir buvo padaryti, tačiau minėti pažeidimai nelaikytini esminiais. Jie nesutrukdė administracine tvarka nubaustam asmeniui tinkamai ginti savo teises ir institucijos priimto nutarimo pagrįstumą patikrinti pateikiant skundą teismui. Nors V. R. teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau jam buvo sudaryta galimybė pateikti savo argumentus ir paaiškinimus, taip pat pačiam negalint atvykti į teismo posėdį - būti atstovaujamam profesionalaus teisininko (advokato). Priimant nutarimą padaryti V. R. procesinių teisių pažeidimai buvo ištaisyti teisme. Todėl naikinti nutarimą skunde nurodytais motyvais, būtent dėl procesinių teisių pažeidimo, nėra pagrindo.

Dėl įrodymų vertinimo.

V. R. skundas motyvuojamas ir tuo, jog protokolą ir nutarimą pareiškėjas pasirašė, nes pareigūnai paaiškino, kad nepasirašius jis bus nubaustas didele bauda. Be to, nors protokole nurodyta, jog V. R. nepripažįsta pažeidimo, nutarime nurodyta, jog kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo. Šiuos V. R. argumentus paneigia teismo surinkti ir patikrinti įrodymai.

Liudytojas M. K. teisme paaiškino, kad komisariate visur filmuojama, daromi garso, vaizdo įrašai, todėl prievarta liepti pasirašyti nebuvo prasmės, nes tai būtų užfiksuota. Jei asmuo būtų atsisakęs pasirašyti, apie tai būtų padaryta žyma nutarime. Vaizdo / garso įraše užfiksuota, kaip pareigūnas pateikė pasirašyti V. R. dokumentus, parodė, kur jis turi pasirašyti, tačiau grasinimų ar kitokių neigiamų padarinių atsisakant pasirašyti neužfiksuota. Atvirkščiai, matyti, jog V. R. išklausęs kuo yra kaltinamas, nesutinka, jog padarė administracinį nusižengimą, tačiau geranoriškai pasirašo jam pateiktuose dokumentuose. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundą pateikusio asmens argumentai, jog jam nepasirašius nutarime pareigūnai grasino skirti didesnę baudą vertintini kritiškai kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Tai, kad A. R. padarė ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodo teisme ištirti ir patikrinti rašytiniai įrodymai, taip pat teismo posėdyje pareigūnų duoti parodymai. Liudytojas A. V. paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, jog Kauno g. 33, daugiabučio kieme buvo konfliktas, triukšmaujama. Įvykio vietoje vyko konfliktas tarp vyro ir moters, vyras, kaip vėliau nustatyta, A. R. keikėsi necenzūriniais žodžiais, jo niekaip nesisekė nuraminti ir įkalbėti eiti į namus, pasižiūrėti kas vyksta buvo išėję ir namo gyventojai. Keiksmažodžiai buvo girdėti ir kitoje kelio pusėje, Kauno g. 6, todėl į įvykio vietą atėjo budėtojas iš kitoje kelio pusėje esančio komisariato, kuris taip pat įkalbinėjo vyrą nesikeikti. Nustatyta, jog V. R. nenurimo, todėl buvo pristatytas į komisariatą. Su juo kalbėta dviem kalbomis - rusiškai ir angliškai. Teisme liudytojas patvirtino 2017 m. birželio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b. l. 12). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir karo policininko D. S. tarnybiniame pranešime (b. l. 12). Pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, jog į vaizdo kameromis stebimas komisariato patalpas V. R. pristatomas dalyvaujant keliems pareigūnams, patikrinamas asmens blaivumas. Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis), sutinka, kad V. R. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas užtraukia baudą nuo trisdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties eurų. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, V. R. paskirta minimali ANK 481 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda – 30 Eur (b. l. 17). Skiriant nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo atsižvelgta į nustatytą atsakomybę švelninančią aplinkybę – tai, jog prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog pažeidimas padarytas neblaivaus asmens. Liudytojas M. K. paaiškino, kad atsakomybę švelninanti aplinkybė į nutarimą įrašyta „dėl žmogiškojo faktoriaus“, įvertinus, jog V. R. nebuvo baustas administracine tvarka siekiant skirti minimalią baudą. Teismas sprendžia, jog V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybės nustatyta nepagrįstai, tačiau tai nesudaro pagrindo laikyti pagrįstais V. R. skundo argumentus dėl nutarimo nepagrįstumo, kadangi ši aplinkybė įrašyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę švelninančiais pagrindais. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, V. R. skundas netenkinamas ir 2017 m. birželio 17 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. R. (asm. dok. V. R.) skundo netenkinti.

2017 m. birželio 17 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus nutarimą palikti nepakeistą.

Skaitmeninę laikmeną (CD) su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.