Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-23 · Byla Nr. N-575-1775-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-23
Bylos Nr.
N-575-1775-11
Teisminio proceso Nr.
4-65-3-00179-2010-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1775/2011Teisminio proceso Nr. 4-65-3-00179-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. birželio 3 d. nutarimu R. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį skirta 50 lt bauda už tai, kad jis 2010 m. gegužės 27 d., apie 19 val. 5 min., vairuodamas automobilį pažeidė kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ reikalavimus, pravažiuodamas sankryžą nesustojęs prie „Stop“ linijos.

Šalies argumentai

R. G. su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2010 m. birželio 3 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą. Teigė, kad byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo datą jam nepranešus.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 16 d. nutarimu R. G. skundą tenkino – Institucijos 2010 m. birželio 3 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas sprendė, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtintų R. G. kaltę. Pažymėjo, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti paaiškinimai yra prieštaringi, todėl vertintini kritiškai. Pabrėžė, kad atstumas nuo policijos pareigūnų patruliavimo vietos iki „Stop“ linijos buvo nemažas, todėl policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės negali neginčijamai patvirtinti R. G. kaltės padarius ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Atsižvelgęs į tai, kad R. G. administracine tvarka nėra baustas, teismas vertino, kad netikėti jo parodymais nėra pagrindo. Nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole bylos nagrinėjimo datą nurodžius 2010 m. birželio 10 d., tačiau bylą išnagrinėjus 2010 m. birželio 3 d, buvo apsunkinta R. G. teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo.

II.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti Institucijai. Teigia, kad byloje pakanka įrodymų apie R. G. padarytą pažeidimą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kurios policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės yra prieštaringos. Pabrėžia, kad policijos pareigūnai neturėjo jokio pagrindo išgalvoti pažeidimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. G. prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Institucijos 2010 m. birželio 3 d. nutarimu R. G. skirta administracinė nuobauda už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t .y. už tai, kad 2010 m. gegužės 27 d., vairuodamas automobilį jis pažeidė kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą R. G. atžvilgiu nutraukė konstatavęs, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti paaiškinimai yra prieštaringi, todėl byloje nėra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų R. G. kaltę dėl padaryto pažeidimo.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, p. 259). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė visapusiškai neištyręs visų byloje esančių įrodymų. R. G. kaltinimas pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį už tai, kad vairuodamas automobilį nepaisė kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ reikalavimų ir pravažiavo sankryžą nesustojęs prie „Stop“ linijos. Pagal pažeidimo pobūdį, liudytojų, šiuo atveju – policijos pareigūnų – parodymai yra esminiai nustatant, ar buvo padarytas inkriminuojamas pažeidimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas policijos pareigūnų, užfiksavusių R. G. galimai padarytą pažeidimą, neapklausė. Pabrėžtina, kad neapklausęs liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, pirmosios instancijos teismas, nukrypo ir nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis R. G. paaiškinimais, sprendė, kad jais netikėti nėra pagrindo, nes R. G. administracine tvarka nėra baustas. Tačiau vertindamas R. G. paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris turi neabejotiną suinteresuotumą išvengti administracinės atsakomybės. Be to, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus vertindamas kaip prieštaringus, pirmosios instancijos teismas tokios savo išvados nemotyvavo ir nenurodė, kurios būtent tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės prieštarauja vienos kitom.

Pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas, priimtas visapusiškai ir išsamiai neištyrus reikšmingų bylos aplinkybių, taip pažeidžiant ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas