Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės akcinės bendrovės „Amber Grid“ atstovėms advokatei Jurgitai Karvelei, Mildai Udraitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Amber Grid“ dėl įsakymo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtais, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad jis, kaip vadovas, didelės patirties neturėjo, iš viso vadovaujamo pobūdžio darbą dirbo apie 10 metų, pas atsakovę vadovavo 3 pavaldiems darbuotojams, jo skyriaus darbuotojai dirbo vienoje patalpoje; 2017 m. balandžio mėnesį atsakovės technikos direktorius A. D. jo klausė, ar jis sutiktų iš vadovo pareigų pereiti į specialisto pareigas, nurodė, kad jo, kaip vadovo, darbas netenkino, sakė, kad jis galėtų dirbti tik specialistu, jis su tuo nesutiko; atleisdama jį iš darbo atsakovė turėjo laikytis DK nuostatų, bendrovė pateikė per mažai įrodymų.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad darbinės vadovo savybės buvo šalintinas dalykas, todėl atsakovė privalėjo ieškovui nurodyti, kuo jis neįtinka, privalėjo taikyti DK 57 straipsnio 5 dalį; ieškovas vadovavo tik 3 darbuotojams, jis nebuvo įmonės vadovas; procedūrinis pažeidimas yra pagrindas atleidimą pripažinti neteisėtu.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė papildomai paaiškino, kad atsakovės netenkino ieškovo, kaip vadovo, darbas, jam nesisekė vadovauti dėl jo asmeninių savybių, jis negebėjo bendrauti su skyriaus darbuotojais ir vadovais, nepripažino savo klaidų, nuolat jam buvo įvardijamos šios priežastys, jis jas ignoravo, tačiau jis buvo puikus specialistas, todėl jam buvo pasiūlyta iš vadovo pareigų pereiti į specialisto pareigas, su kuo ieškovas nesutiko, jo apsisprendimas buvo gerbiamas, jis į atsakovę nesikreipė dėl apsisprendimo pakeitimo; 2017 m. birželio mėnesį mirė ieškovo motina, todėl atsakovė kurį laiką laukė dėl atleidimo dokumentų rengimo ir juos parengė rugpjūčio mėnesį, naujas vadovas į ieškovo vietą paskirtas tik 2017 m. gruodžio mėnesį, jo ilgai buvo ieškoma; vadovui neturėtų būti aiškinama, kokios turi būti jo, kaip vadovo, savybės ir ką jis turėtų daryti, ieškovo atleidimo iš darbo priežastys nebuvo rezultatų gerinimo plano dalykas, nes, priešingu atveju, niekada nebūtų įmanoma darbuotojo atleisti pagal DK 59 straipsnį.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. S. parodė, kad dirba pas atsakovę Inžinerinio departamento direktoriumi, buvo ieškovo tiesioginis vadovas, ieškovą pažįsta nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio; iš skyriaus darbuotojų girdėdavo nusiskundimus apie ieškovo netinkamą pareigų vykdymą, netinkamą bendravimą, informacijos nesidalinimą, šios kalbos pasiekė ir vadovybę, ieškovui buvo pasiūlyta iš skyriaus vadovo pareigų pereiti į vyr. inžinieriaus pareigas, atsakovė nenorėjo prarasti ieškovo, kaip specialisto, tačiau ieškovas su tuo nesutiko, jam buvo paaiškintos tokio siūlymo priežastys – bendras mikroklimatas skyriuje, taip pat buvo netinkamai parengęs pirkimo medžiagą; kitas skyriaus darbuotojas 2017 m. vasario ar kovo mėnesį išeidamas iš darbo viena iš atleidimo priežasčių nurodė ieškovą, teigdamas, kad jautėsi ignoruojamas, kita darbuotoja, esanti motinystės atostogose, nesutiko anksčiau grįžti į darbą, priežastimi įvardindama santykius su vadovu (ieškovu); 2017 m. rugpjūčio 24 d. ieškovui trumpai buvo įvardintos atleidimo priežastys, jis neprašė nieko paaiškinti, pasakė, kad prieštaravimų neturi; priekaištai jam buvo teikiami ir anksčiau; 2017 m. balandžio mėnesį surašė ieškovo charakteristiką, nes buvo ruošiamasi skirti jam drausminę nuobaudą, ieškovas apie tai žinojo; jis (liudytojas) asmeniškai ieškovui yra sakęs pretenzijas, tačiau ieškovas jas neigdavo, sakydavo, kad jos nepagrįstos, su ieškovu dirbti buvo sudėtinga, įmonėje sprendimai priimami būdavo kolegialiai, o ieškovas keisdavo nuomonę vienašališkai.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. D. parodė, kad dirba pas atsakovę technikos direktoriumi; su ieškovu daugiau bendravo nuo 2013 metų, jautėsi ieškovo savybės, nesusikalbėjimas, jis (liudytojas) pats ieškovui asmeniškai yra sakęs dėl jo (ieškovo) savybių, per ilgą laiko tarpą buvo bandoma su juo susikalbėti, ne kartą jam tai buvo sakoma; 2017 m. balandžio mėnesį buvo kalbėta su ieškovu apie 15 minučių, jam buvo pasiūlyta dirbti inžinieriaus pareigose, įvardintos tokio siūlymo priežastys, tačiau ieškovas arogantišku tonu su tuo nesutiko; darbas komandoje su ieškovu vyko sudėtingai, po bendru lygmeniu priimtų sprendimų ieškovas po mėnesio ar dviejų grįždavo su savo nuomone lyg nebūtų susitarta, buvo pasigendama jo atsakomybės, savikritiško požiūrio, pagarbos kitiems darbuotojams, trūko komunikavimo, buvo bloga atmosfera dėl neišklausymo, nesitarimo, nesiskaitymo su darbuotojais, ieškovui trūko bendražmogiškų savybių vadovo pareigose, nuo to nukentėdavo darbai; prieš S. S. buvęs ieškovo tiesioginis vadovas irgi minėjo tokius pačius atvejus su ieškovu; 2017 m. rugpjūčio 24 d. ieškovui buvo trumpai nurodytos atleidimo priežastys, klausimų dėl atleidimo priežasčių ieškovas nekėlė, nurodė, kad negali ginčytis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas darbo sutarties pagrindu dirbo pas atsakovę Inžinerinio departamento Dujų apskaitos ir metrologijos skyriaus vadovu (el. b. t. I, b. l. 84–102), 2017 m. rugpjūčio 24 d. ieškovui buvo surašytas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu (el. b. t. I, b. l. 11), Įsakyme nurodyta, kad ieškovas atleidžiamas iš darbo 2017 m. rugpjūčio 29 d. DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu (el. b. t. I, b. l. 10), ieškovas iš darbo atleistas 2017 m. spalio 16 d., pasibaigus jo nedarbingumo laikotarpiui (el. b. t. I, b. l. 53, 56), Darbo ginčų komisija sprendimu ieškovo prašymą dėl neteisėto atleidimo iš darbo atmetė (el. b. t. I, b. l. 12–15).

Pagal DK 59 straipsnio 1 dalį, darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Pagal DK 59 straipsnio 2 dalį, darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų.

Pagal DK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nustato darbdavio pareigą įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą, šis įspėjimas turi būti pateiktas raštu; pagal DK 64 straipsnio 2 dalį, įspėjime nutraukti darbo sutartį turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena.

Aukščiau aptarta DK nuostatų analizė patvirtina, kad darbdavys, nustatęs priežastis, dėl kurių darbuotojas nebegali pas jį dirbti bei kurios nenurodytos DK 57 straipsnio 1 dalyje, ir siekdamas su tokiu darbuotoju sudarytą darbo sutartį nutraukti DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, įspėjime, kuris turi būti įteikiamas raštu prieš 3 darbo dienas, darbuotojui turi nurodyti darbo sutarties nutraukimo priežastį ir įstatymo normą, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, tai yra, DK 59 straipsnio 1 dalį, bei darbo santykių pasibaigimo dieną. Pabrėžtina, kad jokiame teisės akte nėra įtvirtinta, jog darbdaviui pažeidus pareigą įspėjime nurodyti atleidimo iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu priežastį, atleidimas iš darbo vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo savaime būtų laikomas neteisėtu. Teismas akcentuoja, kad negali būti ginami vien tik darbuotojo interesai, darbo teisės subjektai yra lygūs, vien formalus DK nuostatos pažeidimas dėl įspėjimo turinio nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu. Taigi, teismo vertinimu, vien tai, jei darbdavys rašytiniame įspėjime nurodė darbuotojo atleidimo iš darbo datą ir įstatymo normą, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, tačiau pačią atleidimo iš darbo priežastį darbuotojui nurodė ne pačiame įspėjime raštu, o kitame dokumente ar žodžiu, negali būti pagrindas darbo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, jei nustatoma, kad egzistavo priežastys, dėl kurių darbuotojas toliau dirbti pas darbdavį nebegalėjo, ir kurios sudaro pagrindą atleisti tokį darbuotoją iš darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį. Priežastys, dėl kurių su darbuotoju sudaryta darbo sutartis gali būti nutraukta DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti susijusios su darbuotojo asmeniu susijusiosiomis subjektyviomis aplinkybėmis (darbuotojo charakteriu, asmeninėmis savybėmis ir pan.), kurios pasireiškia netinkamu darbuotojo elgesiu darbe, ar kitokios darbdaviui svarbios priežastys, nenurodytos DK 57 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių buvimo darbuotojas yra netinkamas pavestam darbui dirbti ir dėl kurių darbdavys mano, kad tolesnis tokio darbuotojo darbas pas jį yra negalimas. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2015), aplinkybės, susijusios su darbuotoju netinkamu elgesiu darbe, suprantamos kaip darbuotojo nepagrįsti konfliktai su bendradarbiais, elgesys, kuriantis įtampą tarp darbuotojų, psichologinio diskomforto kolektyve sukūrimas, pažiūrų, nesuderinamų su dirbamu darbu ar visuomenės moralės normomis, demonstravimas, profesinės etikos reikalavimų ignoravimas, disciplinos, motyvacijos trūkumas ir pan., tokiais atvejais tinkamumas pavestam darbui atlikti turėtų būti suprantamas ne tik kaip paties darbuotojo tiesioginių darbo funkcijų atlikimo kokybė, bet jo elgesio įtaka kitų darbuotojų darbo sąlygoms, poveikis darbingumui ir veiklos rezultatams, įmonės prestižui ir pan.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. balandžio 10 d. ieškovui bendrovės technikos direktorius A. D. išsiuntė elektroninį laišką, informuodamas ieškovą, jog jis pagal 2017 m. kovo 28 d., 2017 m. balandžio 3 d. prašymus nepateikė ataskaitų apie kuruojamus projektus projektų portfelio vadovei R. G., tokių jo ataskaitų būdavo pasigendama ir ankstesniais mėnesiais, taip pat ieškovas informuotas, kad jis nedalyvavo projektų vadovų pasitarime, į kurį buvo kviestas, todėl paprašė dėl šių aplinkybių pasiaiškinti (el. b. t. I, b. l. 104), ieškovas savo 2017 m. balandžio 14 d. paaiškinime nurodė, kad „informacijos pateikimas praslydo“, „pasitarimas paprasčiausiai buvo pamirštas“ (el. b. t. I, b. l. 105), kas patvirtina ieškovo aplaidų pareigų ėjimą, nepakankamai atsakingą jo, kaip skyriaus vadovo, požiūrį į darbą, disciplinos trūkumą, motyvacijos stoką, netinkamo pavyzdžio sau pavaldiems darbuotojams demonstravimą. Nustatyta, kad bendrovės Inžinerinio departamento direktorius S. S. 2017 m. balandžio 14 d. parengė ieškovo charakteristiką, kurioje nurodė, kad nežiūrint ieškovo profesinių žinių ir specialisto patirties paskutiniaisiais metais buvo atvejų, kai ieškovas nepakankamai atsakingai organizavo ir rengė pirkimo medžiagą, kartojasi atvejai, kai ieškovas neužtikrina tinkamo komunikavimo bendraujant su skyriaus darbuotojais, neretai stinga konstruktyvumo bendradarbiaujant ir keičiantis svarbia informacija su kitų bendrovės padalinių darbuotojais (el. b. t. I, b. l. 21); 2017 m. balandžio 28 d. ieškovui bendrovės technikos direktorius A. D. išsiuntė elektroninį laišką, informuodamas ieškovą, jog aptartas jo elgesys negali būti toleruojamas (el. b. t. I, b. l. 106). Ieškovas Darbo ginčų komisijos posėdžio metu (el. b. t. I, b. l. 14) pripažino, kad atsakovė buvo nurodžiusi jam jo, kaip skyriaus vadovo, darbo trūkumus, tačiau teismo posėdžio metu pradžioje neigė, kad atsakovė jam buvo nurodžiusi ją netenkinantį jo elgesį darbe, nors vėliau teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad jis, kaip vadovas, didelės patirties neturėjo, jam nebuvo lengva suderinti skyriaus vadovo ir specialisto darbą, kartu nurodydamas, kad jam buvo nurodyta, kad jo, kaip skyriaus vadovo, darbas atsakovės netenkino, jam buvo sakoma, kad bendrovę tenkina tik jo, kaip specialisto, darbas. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti ieškovo tiesioginis vadovas atsakovės Inžinerinio departamento direktorius S. S. ir atsakovės technikos direktorius A. D. patvirtino, kad ieškovui dažnai buvo išsakomi priekaištai dėl jo netinkamo, kaip vadovo, elgesio, tai jam dar kartą buvo įvardinta 2017 m. balandžio mėnesį, kai jam žodžiu buvo pasiūlyta pereiti iš skyriaus vadovo pareigų į specialisto pareigas, bei 2017 m. rugpjūčio 24 d., kai jam buvo įteiktas įspėjimas ir Įsakymas dėl jo atleidimo iš darbo 2017 m. rugpjūčio 29 d. DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu (el. b. t. I, b. l. 11). Liudytojas S. S. kartu parodė, kad kitas skyriaus darbuotojas 2017 m. vasario ar kovo mėnesį išeidamas iš darbo viena iš atleidimo priežasčių nurodė ieškovą, teigdamas, kad jautėsi ignoruojamas, kita darbuotoja, esanti motinystės atostogose, nesutiko anksčiau grįžti į darbą, priežastimi įvardindama santykius su vadovu (ieškovu). Visiškai nesvarbu, kiek pavaldžių darbuotojų turėjo ieškovas, kadangi vien jau ta aplinkybė, kad jis ėjo skyriaus vadovo pareigas, jį įpareigojo elgtis taip, kaip dera skyriaus vadovui. Taigi, iš to, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, jog ieškovo, kaip skyriaus vadovo, netinkamas elgesys darbe įrodytas; ieškovui buvo žinoma, koks jo elgesys darbinėje veikloje atsakovei yra nepriimtinas. Kaip jau teismas išaiškino aukščiau, vien tai, jei darbdavys rašytiniame įspėjime nurodė darbuotojo atleidimo iš darbo datą ir įstatymo normą, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, tačiau pačią atleidimo iš darbo priežastį darbuotojui nurodė ne pačiame įspėjime raštu, o kitame dokumente ar žodžiu, negali būti pagrindas darbo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, jei nustatoma, kad egzistavo priežastys, dėl kurių darbuotojas toliau dirbti pas darbdavį nebegalėjo, ir kurios sudaro pagrindą atleisti tokį darbuotoją iš darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį. Įrodymų, kad darbuotojas įspėjimo dėl atleidimo iš darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį jam įteikimo metu ar po jo atleidimo iš darbo būtų kreipęsis į darbdavę su prašymu žodžiu ar raštu paaiškinti jo atleidimo iš darbo priežastis, nėra, kas patvirtina aplinkybę, jog ieškovui jo atleidimo iš darbo priežastys buvo žinomos, suprantamos ir aiškios.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovo atleidimo iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu priežastys buvo jo nepakankamai atsakingas požiūris į jo, kaip skyriaus vadovo, darbą, negebėjimas jam, kaip skyriaus vadovui, bendrauti, bendradarbiauti su kolegomis, dirbti komandoje, vadovauti, t. y. netinkamas jo, kaip skyriaus vadovo, elgesys darbe dėl jo asmeninių, charakterio savybių, kas akivaizdu yra darbdavei svarbios priežastys, dėl kurių darbuotojas nebegali bendrovėje dirbti, nes daro neigiamą įtaką kitų darbuotojų darbingumui, kuria neigiamą mikroklimatą, rodo netinkamą pavyzdį kitiems darbuotojams dėl požiūrio į darbą, bei kurios nenurodytos DK 57 straipsnio 1 dalyje. Netinkamą ieškovo, kaip skyriaus vadovo, elgesį darbe, netinkamas vadovui jo asmenines, charakterio savybes, sąlygojusias poveikį kitų darbuotojų darbo sąlygoms, darbingumui, mikroklimatui darbe, patvirtina aukščiau aptarta bylos medžiaga (el. b. t. I, b. l. 21, 104, 105) bei liudytojų S. S. ir A. D. parodymai, aptarti aukščiau. Teismas sutinka su atsakove, kad ieškovo asmeninės, charakterio savybės, sąlygojusios jo netinkamą elgesį darbe (skyriaus vadovo pareigose), yra netinkamos ir trukdančios jam pavestam skyriaus vadovo darbui dirbti. Ieškovo teiginys, kad aukščiau nurodytos jo atleidimo iš darbo priežastys atitinka DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą atleidimo pagrindą yra visiškai nepagrįstas, kadangi pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 5 dalies nuostatas atleidimas DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu taikomas dėl darbuotojo darbo rezultatų – darbuotojui nepasiekiant sutartų darbo rezultatų pagal rezultatų gerinimo planą, tačiau šiuo atveju darbuotojo atleidimo priežastis nėra darbuotojo darbo rezultatai, o pats darbo funkcijų vykdymo netinkamumas, netinkamas elgesys darbe, dėl išryškėjusių jo asmeninių savybių, neatitinkančių skyriaus vadovui keliamų reikalavimų, sąlygojančių įtaką kitų darbuotojų darbo sąlygoms, mikroklimatui, darbingumui, kas sudaro pagrindą atleidimui pagal DK 59 straipsnio 1 dalį. Priešingai aiškinant (sudarant planą darbuotojui pakeisti jo charakterio savybes, įtakojančias jo elgesį, kas, teismo vertinimu, yra netgi sunkiai suvokiama įgyvendinimo aspektu), nebūtų jokios galimybės niekada taikyti atleidimą DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, be to, pačių pareigų pobūdis (skyriaus vadovo pareigos) kelia tokias pareigas einančiam asmeniui didesnius atsakomybės, tinkamo elgesio suvokimo standartus. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistavo priežastys darbo sutarties nutraukimui DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teismas nenustatė ieškovo teigiamo jo diskriminavimo dėl jo amžiaus. Ieškovo teiginys, kad atsakovė jo darbo trūkumus pradėjo reikšti dėl to, kad jis yra vyriausias pagal amžių pas atsakovę dirbęs skyriaus viršininkas ir siekė jį pakeisti jaunesniu darbuotoju, yra nepagrįstas, be to, pats ieškovas ieškinyje pripažino, kad pas atsakovę liko dirbti dar vienas priešpensinio amžiaus darbuotojas, iš atsakovės pateiktos 2017 m. gruodžio 12 d. pažymos dėl akcinės bendrovės „Amber Grid“ visų darbuotojų ir vadovų amžiaus vidurkių (el. b. t. I, b. l. 192) nustatyta, kad bendrovėje dirba 4 vadovai vyresni nei 60 metų. Nenustatyti ir jokie kiti diskriminaciniai motyvai atsakovei nutraukiant su ieškovu sudarytą darbo sutartį. Darbdavė įrodė, jog diskriminacijos nebuvo.

Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į atsakovės ir jos veiklos specifiškumą, didelį valstybės kišimąsi į atsakovės vykdomą veiklą, aplinkybę, kad atsakovės galutinis savininkas yra Lietuvos Respublika atsakovė patenka į DK 59 straipsnio 1 dalyje nurodytą išimtį, kuomet negali atleisti darbuotojų DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl mano, kad su juo sudaryta darbo sutartis negalėjo būti nutraukta DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas nesutinka su tokia ieškovo pozicija, kadangi pagal DK 59 straipsnio 1 dalį su darbuotoju darbo sutartį nutraukti DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu negali valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos bankas; tuo tarpu atsakovė yra akcinė bendrovė, kuri nėra nei valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, išlaikoma iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, nei valstybės ar savivaldybės įmonė, nei viešoji įstaiga, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, nei Lietuvos bankas. Taigi, vien tai, kad vienos iš atsakovės akcininkių (uždarosios akcinės bendrovės „EPSO-G“) akcininke yra Lietuvos Respublika ir jos veikla reglamentuojama įstatyminiu lygmeniu, nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovė negali atleisti darbuotojo iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes DK 59 straipsnio 1 dalyje aiškiai ir konkrečiai įtvirtinta, kokie darbdaviai negali taikyti DK 59 straipsnio 1 dalies atleidimo pagrindo, o atsakovė į tokį sąrašą nepatenka, teismas neturi pagrindo išplėsti DK 59 straipsnio 1 dalyje aiškiai įvardintų išimtinių atvejų.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atleidimo iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu pažeidimų nenustatyta, ieškovo atleidimas iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtais Įsakymą ir ieškovo atleidimą iš darbo, atmetus šiuos reikalavimus atmetamas ir išvestinis ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2017 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat atmetamas ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, kadangi tokia išeitinė išmoka yra išmokėta pagal DK 59 straipsnio 1 dalies nuostatas (el. b. t. I, b. l. 10, 189, t. II, b. l. 4, 11–13).

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atmetus ieškovo ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jam klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovo ją atstovavusiai advokatei sumokėtas jos patirtas 3 331,75 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. t. II, b. l. 12–21). Teismas, įvertinęs DK, CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies, mažindamas bylinėjimosi išlaidų sumą iki 2 276 Eur, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati ir pakankama nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovo E. A. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Amber Grid“ (į. k. 303090867) iš ieškovo E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 276 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.