- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-23
- Bylos Nr.
- 2-26183-872/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Fausta Vitkienė
- Atsakovas
- Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių
- Ieškovas
- A. A.
- Kategorijos
- 129.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro pareiškimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo, civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centrui dėl neteisėto atleidimo iš darbo, išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centras pareikštu pareiškimu dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo civilinėje byloje Nr. 2-554-592/2011 prašo įpareigoti ieškovą A. A. grąžinti atsakovui Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centrui 35 723,38 Lt. Nurodė, kad ieškovas A. A. patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teisme prašė panaikinti įsakymą dėl atleidimo iš darbo bei pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti į darbą, priteisti darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą bei neturtinę žalą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-03-24 sprendimu ieškovo A. A. ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 13,26 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2011-12-01 sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo priteisė ieškovui A. A. iš atsakovo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro 26 811,38 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo paskelbimo dienos, 2 000 Lt neturtinės žalos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo bei 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. 2012-06-08 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2012, kuria patenkino atsakovo kasacinį skundą, t. y. panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011-12-01 sprendimą, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-03-24 sprendimą paliko galioti bei priteisė iš ieškovo A. A. 865 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro naudai. Iki kasacinio skundo pateikimo teismui atsakovas gavo du raginimus iš antstolės P. K. įvykdyti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, o 2012-02-09 buvo gautas Turto arešto aktas, kuriuo areštuotas atsakovo turtas. Atsakovas 2012-01-17 raštu informavo antstolę apie tai, kad yra pateikęs kasacinį skundą bei prašymą dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo sustabdymo, tačiau antstolė ir toliau atliko priteistų sumų išieškojimo veiksmus. 2012-06-08 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos sprendimą ir paliko galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-03-24 sprendimą, tačiau nepasisakė dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo. Atsakovo teigimu, antstolė, pervesdama ieškovui 35 723,38 Lt sumą, ir ieškovas, priimdamas jam pervestus pinigus, elgėsi nesąžiningai, nes minėtoje byloje dar nebuvo priimta galutinė ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. A. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą (b. l. 56-58), kuriuo prašo atsakovo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro pareiškimo dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo netenkinti. Nurodė, kad tam, jog teismas galėtų atgręžti teismo sprendimo vykdymą, turi būti įrodytas jo nesąžiningumas. Vienintelis argumentas, kurį pateikia atsakovas dėl ieškovo nesąžiningumo, yra vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui laikas. Nurodė, kad į antstolius nesikreipė beveik mėnesį laiko, tikėdamas, kad atsakovas gera valia įvykdys teismo sprendimą, o vėliau antstolei pateikė vykdyti jau įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2011-12-01 sprendimą. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymi, kad teismo sprendimo pateikimas vykdymui nelaikomas nesąžiningu veiksmu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad antstolė P. K. vykdydama Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-27 išduotą 2012-02-17 vykdomąjį raštą Nr. 2-554-592/2011, iš atsakovo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro ieškovo A. A. naudai išieškojo 35 724,00 Lt ( b.l. 31-43).
Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti ankstesnę šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo ar kasacinio teismo procesiniu sprendimu, ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei buvo nustatyta pirminiu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principo ex iniuria ius non oritur taikymu, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo. Sprendimų įvykdymo atgręžimą reglamentuoja LR CPK 760-762 str. Sprendimo įvykdymo atgręžimas LR CPK 760 str. 1 d. apibrėžiamas kaip grąžinimas atsakovui visko, kas iš jo buvo išieškota ieškovo naudai pagal panaikintą jau įvykdytą teismo sprendimą, t. y. jeigu panaikinamas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai.
LR Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad LR Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai).
Pareiškėjas Valstybinis mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centras prašo įpareigoti suinteresuotą asmenį A. A. grąžinti jam 35 723,38 Lt.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai kurių kategorijų civilinėse bylose įstatymas nustato tam tikrus sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimus. CPK 762 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. spalio 1 d.) nustatyta, kad, apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų. Taigi, kai sprendimo įvykdymo atgręžimo būdu pareiškėjas siekia susigrąžinti darbuotojui išmokėtą darbo užmokestį, turi reikšmės aplinkybės – ar teismo sprendimu priteisto darbo užmokesčio gavėjas – darbuotojas – veikė sąžiningai, ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų. Šias aplinkybes privalo įrodyti sprendimo įvykdymo atgręžimo siekiantis pareiškėjas. Pažymėtina, kad CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte taip pat įtvirtinta analogiška nuostata, jog negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos sumos, išmokėtos kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai ir nebuvo padaryta sąskaitybos klaidų. Be to, pagal CPK 762 str. 4 d. atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai teismo sprendimu priteisto darbo užmokesčio gavėjas veikė nesąžiningai ir toks veikimas lėmė sprendimo, kurio įvykdymą prašoma atgręžti, priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje V. V. v. Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos ir VĮ Ignalinos miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-219/2013).
Šioje byloje atsakovas Valstybinis mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centras, prašydamas atgręžti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo įvykdymą teigė, kad tiek antstolė P. K., vykdydama minėtą sprendimą, tiek ieškovas A. A., pateiktas vykdymui dokumentus, veikė nesąžiningai. Pareiškėjo teigimu, antstolė, gavusi pranešimą, kad dėl Vilniaus apygardos teismo 2011-12-01 sprendimo teikiamas kasacinis skundas, kuriame suformuluotas prašymas dėl šio sprendimo vykdymo sustabdymo, turėjo sustabdyti vykdymo veiksmus. Negana to, ji vykdymo veiksmų ne tik, kad nesustabdė, bet ir 2012-02-01 raštu areštavo Valstybinis mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro turtą. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 straipsnis numato atvejus, kuomet antstolis privalo stabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus. Susipažinus su minėta įstatymo nuostata, darytina išvada, kad kasacinio skundo padavimas bei šio skundo priėmimo faktas pats savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo teisinei galiai, taigi ir nestabdo šio sprendimo vykdymo. Kita vertus, CPK 363 straipsnis Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, atrankos kolegijai, teisėjų kolegijai ir Civilinių bylų skyriaus plenarinei sesijai suteikia diskrecijos teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo vykdymą, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Minėtoje įstatymo nuostatoje nurodytam subjektui priėmus dėl to nutartį, antstolis savo patvarkymu privalo sustabdyti vykdomąją bylą. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2012-01-23 nutartimi Nr. 3P-88/2012 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas netenkino atsakovo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro prašymo stabdyti skundžiamo Vilniaus apygardos teismo 2011-12-01 sprendimo vykdymą, nes atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių savo prašyme išdėstytas aplinkybes (kad pradėtas priverstinis šio sprendimo vykdymas). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad antstolė P. K., vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2011-12-01 sprendimą, neturėjo pagrindo stabdyti vykdomosios bylos ar vykdymo veiksmų.
Siekdamas įrodyti suinteresuoto asmens (ieškovo) A. A. veiksmų nesąžiningumą, pareiškėjas nurodo, jog ieškovas, teikdamas vykdymo dokumentus antstolei vykdyti, kol dar nebuvo suėjęs apeliacinės instancijos teismo sprendimo apskundimo terminas, elgėsi nesąžiningai. Vadovaujantis CPK 331 straipsnio 6 dalimi, apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Vadinasi, ginčijama Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną, t.y. 2011-12-01, todėl suinteresuotas asmuo A. A. neprivalėjo laukti, kol sueis terminas kasaciniam skundui paduoti. Negana to, susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad į anstolius suinteresuotas asmuo kreipėsi tik 2012-01-05 (b. l. 34), t.y. praėjus beveik mėnesiui po Vilniaus apygardos teismo 2011-12-01 sprendimo priėmimo. Paminėtos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro teiginys, kad suinteresuotas asmuo A. A. buvo nesąžiningas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismo vertinimu, šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kad teismo sprendimu priteisto darbo užmokesčio gavėjas A. A. veikė nesąžiningai ir toks veikimas lėmė sprendimo, kurio įvykdymą prašoma atgręžti, priėmimą. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl A. A. kreipimosi į antstolį dėl jam neva teisėtai nepriklausančių priteistų lėšų išieškojimo iš atsakovo, nevertintinos kaip CPK 762 straipsnio 4 dalies taikymui reikšmingas gavėjo nesąžiningas veikimas. Taip pat pažymėtina, jog bylą iš esmės nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai savo procesiniuose sprendimuose taip pat nekonstatavo ieškovo nesąžiningumo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro pareiškimą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu
Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.