- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-05
- Bylos Nr.
- 1A-9-579-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-01423-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijaus Gražis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Egidijus Jonas Grigaravičius
- Kaltinamasis
- L. Š., D. V., T. P., M. J.
- Nukentėjusysis
- Ž. V.
- Advokatai
- Giedrė Kazakevičienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, išteisintiesiems L. Š., D. V., T. P., M. J., gynėjams advokatams Giedrei Kazakevičienei, Stasei Kupčiūnienei, Valteriui Aleknai, Ramutei Noreikienei, nukentėjusiajam Ž. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo L. Š., D. V., T. P., M. J. išteisinti, nenustačius jų dalyvavimo nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., padaryme.
Ž. V. civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. Š., D. V., T. P. ir M. J. buvo kaltinami pagal BK 180 str. 1 d. tuo, kad 2009-12-26, apie 0³⁰ val. Juodkrantės ir Pagėgių g. sankirtoje, Kaune, veikdami bendrai su dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, panaudojo fizinį smurtą, t.y. sudavė ne mažiau keturių smūgių kojomis ir rankomis nukentėjusiajam Ž. V. į įvairias kūno vietas ir taip padarė jam poodines kraujosruvas kaktoje, kairės ausies kaušelyje, dešinio smilkinio sumušimą, krūtinės kairės pusės sumušimą, tokiu būdu Ž. V. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis ir pagrobė svetimą turtą, t.y. nukentėjusiajam priklausantį laikrodį „Christmas“ 1500 Lt vertės ir auksinį vestuvinį žiedą 800 Lt vertės. Šiais savo veiksmais nukentėjusiajam Ž. V. padarė bendrą 2300 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokurorė prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti visų keturių išteisintųjų atžvilgiu naują apkaltinamąjį nuosprendį:
- D. V. pripažinti kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir nuteisti 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2010-03-09 nuosprendžiu paskirta 2 m. 11 mėn. laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;
- L. Š. pripažinti kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir nuteisti 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;
- T. P. pripažinti kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir nuteisti 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;
- M. J. pripažinti kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir nuteisti 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme.
L. Š., T. P. ir M. J. vadovaujantis BK 75 str. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėti 1 m. 6 mėn. uždraudžiant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 80 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Priteisti solidariai iš M. J., L. Š., T. P., D. V. 2500 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Skunde prokurorė nurodo, kad nuosprendyje teismas padarė neteisingą išvadą, kad buvo padarytas BPK 191 str. pažeidimas. Skundo autorė teigia, kad įvykio dieną policijos patruliai (ne ikiteisminio tyrimo tyrėjai) V. K. ir S. V. reagavo į gautą pranešimą ir teisėtai veikė ne pagal BPK, o pagal Policijos patrulių veiklos instrukciją (patvirtinta Policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr.660) ir tik pradėjus ikiteisminį tyrimą (2009-12-26) visi tolimesni tyrimo veiksmai buvo atliekami vadovaujantis BPK. Įvykio vietoje nukentėjusysis bei įvykio liudininkai, pamatę policijos automobilyje sėdinčius vaikinus, iš karto nurodė, kad tai tie patys asmenys, kurie dalyvavo apiplėšiant Ž. V.. Policijos patruliai, vadovaudamiesi Instrukcija, pagal savo kompetenciją įvykio vietoje ėmėsi priemonių asmenims, įtariamiems padarius teisės pažeidimą, nustatyti, sulaikytų asmenų tapatybėms nustatyti, apžiūrinėjo įvykio vietos teritoriją, siekdami nustatyti įtariamųjų galimas pasitraukimo kryptis, ko pasėkoje ir buvo sulaikytas ketvirtasis asmuo – D. V., suteikė pagalbą nukentėjusiajam asmeniui.
Prokurorė nurodo, kad nukentėjusysis Ž. V. nuosekliai aiškino, kad nustatytu laiku ir vietoje susidūrė su jaunuolių kompanija, kadangi Pagėgių gatvė gerai apšviesta, jis gerai matė sutiktų jaunuolių veidus. Pamatęs, kad jaunuoliai agresyvūs, jis pradėjo bėgti, tačiau ties jo gyvenamuoju namu pajuto smūgius, nuo ko pargriuvo, bet nuo smūgių sąmonės neprarado, todėl matė, jog būtent L. Š. nuėmė jo laikrodį ir žiedą, o T. P. reikalavo atiduoti telefoną ir su M. J. ir L. Š. jį spardė. Išėjus žmonai į kiemą, jaunuoliai nuo nukentėjusiojo pasitraukė ir ėjo Pagėgių gatve link Neries krantinės. Jis jaunuolių nepametė iš akiračio ir matė juos iki tol, kol jaunuolius sulaikė policija. Skundo autorė teigia, kad nukentėjusysis negalėjo (ir neprivalėjo) suskaičiuoti užpuolikus (nenustatytų asmenų atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą). Prokurorė pažymi, kad išteisintųjų kaltę pagrindžia bylos duomenys. Liudytoja G. V. nuosekliai nurodė, kad įvykio metu būdama namuose (privačiame name) išgirdusi dejones, sklindančias iš gatvės, pažiūrėjo per langą ir pamatė, kad lauke, prie pat jos namo 5 ar 6 jaunuoliai muša žmogų. Įvykį matė gerai, nes gatvė buvo gerai apšviesta, todėl gerai matėsi jaunuolių rūbai, o būtent šiuos jaunuolius kiek toliau nuo įvykio vietos sulaikė policija. Liudytojai P. V. ir V. V. nuosekliai aiškino, kad įvykio metu būdami namuose išgirdo triukšmą ir pažiūrėję pro langą, pamatė, kad 5 jaunuoliai muša žmogų. Atvykus policijai, ji pamatė, kad automobilyje sėdi tie patys jaunuoliai, kurie mušė vyriškį. P. V. teisme patikslino, kad iš karto po įvykio matė, kaip D. V. pats grįžo į įvykio vietą ir pro jį praėjo „šaltu veidu“. Tai pamatęs, P. V. pasakė policijos pareigūnams ir parodė į D. V., kuris buvo sulaikytas kartu su dar vienu jaunuoliu.
Prokurorė nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu D. V. teigė, kad policijai jį sulaikant prie kiosko, jis buvo su draugu Juliumi, kurio gerai nepažįsta, todėl negali nurodyti tikslesnių jo anketinių duomenų, todėl tokie jo parodymai buvo vertinami kaip siekinys suklaidinti tyrimą. Teisme D. V. iš dalies pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad pažįsta savo draugą, ir tai buvo J. L.. Todėl teismo teiginys, kad „versija netikrinta“, yra neteisingas, be to, šios versijos tikrinimas buvo paties teismo prerogatyva (to nesiekė patikrinti ir D. V. gynyba).
Prokurorė pažymi, kad teismas ignoravo nukentėjusiojo Ž. V., liudytojų G. V., P. V., V. V. bei policijos patrulių parodymus ir kitą rašytinę bylos medžiaga, kuri iš esmės paneigia kaltinamųjų M. J., L. Š., T. P., D. V. parodymus. Be to, teismas nepagrįstai nevertino, kad L. Š. ir M. J. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme pateiktos versijos, jog jie nuo 2009-12-25, 19 val. iki 2009-12-25, 24 val. buvo pas draugą Šilainiuose, tačiau jokių to draugo anketinių duomenų negalėjo nurodyti. Skundo autorė teigia, kad T. P. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme pateikė versija, kad jis 2009-12-25, 24 val. buvo susitaręs prie „Taubučių“ parduotuvės susitikti su draugu Mantu, tačiau draugas neatėjo. Jis taip pat nenurodė savo draugo Manto jokių anketinių duomenų. Policijos patrulis V. K. teisme paneigė D. V. parodymus, kad prie kiosko buvo sulaikytas tik jis ir jo draugas Julius, nors prie kiosko buvo minia žmonių, tačiau policijos pareigūnas pasirinko būtent juos. V. K. parodė, kad netoli įvykio vietos pastebėjęs tik du vaikinus, vienas iš jų buvo D. V.. Ikiteisminio tyrimo pareigūno atlikusio telekomunikacinių įvykių gautų duomenų analizę, tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija paneigia L. Š. bei kaltinamojo M. J., T. P. parodymus, kur jie buvo įvykio metu. Prokurorė teigia, kad šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad M. J., L. Š., T. P., D. V. padarė nusikalstamą veiką pagal BK 180 str. l d.
Skundo autorė teigia, kad byloje pareikštas nukentėjusiojo Ž. V. civilinis ieškinys priteistinas solidariai iš M. J., L. Š., T. P., D. V. 2500 Lt turtinei žalai ir 10 000 Lt neturinei žalai atlyginti. Skirdamas bausmę teismas turėtų atsižvelgti į M. J., L. Š., T. P., D. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, ir į tai, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jie nusikalstamą veika padarė veikdami bendrininkų grupėje, o M. J., L. Š., T. P. nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Atsikirtimais į apeliacinį skundą išteisintasis M. J. prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Jis nurodo, kad 2009-12-25 vėlai vakare ėjo su L. Š. nuo „Taubučių“ PC, link Vilijampolės, ir susitiko iki tol nepažįstamą jų amžiaus vaikiną, kuris prisistatė Tomo vardu ir paprašė cigaretės. Toliau visi kartu ėjo nuo Šilainių kalno, o einant kažkuria iš Šilainių mikrorajono gatve, pamatė, kad iš šono atėjo dar vienas jam nepažįstamas vaikinas ir kaip tik tuo metu privažiavo policijos pareigūnų automobilis. M. J. nurodo, kad pareigūnai pasakė, kad jie įtariami sumušę kažkokį vyrą ir pagrobę jo daiktus, juos sulaikė, o nuvežus iki nukentėjusiojo, ten buvę žmonės rodė į juos sakydami „šitie“. Vėliau iš kažkur atvedė dar vieną nepažįstamą vaikiną, vėliau paaiškėjo, kad tai D. V.. Policijos pareigūnai V. K. ir S. V. nurodė, kad kaltinamieji kalbėjosi kaip geri draugai, tačiau tai buvo tik todėl, kad jie visi yra panašaus amžiaus bei buvo šventinis periodas, todėl jie ir surado bendrą kalbą. Jis teigia, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad L. Š. ir jis nenurodė jokių jų draugo anketinių duomenų, jo gyvenamosios vietos, kas rodo jog jie siekė gynybinio pobūdžio tikslų. Tačiau tai buvo tik jaunatviškas naivumas, baimė ir gėda, nes nenorėjo pridaryti nemalonumų kitiems savo draugams ir jų tėvams.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.
Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis L. Š., D. V., T. P. ir M. J. atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis ( BPK 329 str. 2 p.).
Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, o kai kuriems bylos įrodymams visai neteikė reikšmės. Tai esmingai įtakojo teismo išvadą, kad L. Š., D. V., T. P. ir M. J. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Prokuroras skunde pagristai nurodo jog nuosprendžio teiginiai lėmę L. Š., D. V., T. P. ir M. J. išteisinimą pagal BK BK 180 str. l d. prieštarauja ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms.
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus, apylinkės teismo teisminio nagrinėjimo bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, kurie patvirtina, jog L. Š., D. V., T. P. ir M. J. įvykdė plėšimą ir padarė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Tai yra, kad L. Š., D. V., T. P. ir M. J. 2009-12-26, apie 0³⁰ val. Juodkrantės ir Pagėgių g. sankirtoje, Kaune, veikdami bendrai su dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, panaudojo fizinį smurtą – sudavė ne mažiau keturių smūgių kojomis ir rankomis nukentėjusiajam Ž. V. į įvairias kūno vietas ir taip padarė jam poodines kraujosruvas kaktoje, kairės ausies kaušelyje, dešinio smilkinio sumušimą, krūtinės kairės pusės sumušimą, tokiu būdu Ž. V. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė svetimą turtą, t.y. nukentėjusiajam priklausantį laikrodį „Christmas“ 1500 Lt vertės ir auksinį vestuvinį žiedą 800 Lt vertės. Šiais savo veiksmais nukentėjusiajam Ž. V. padarė bendrą 2300 Lt turtinę žalą.
M. J., L. Š., T. P. ir D. V. neprisipažino dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nurodydami savo versijas, t.y. L. Š. ir M. J. nurodė, kad 2009-12-25 jie nuo 19 val. iki 24 val. buvo pas draugą Šilainiuose, kurio anketinių duomenų nenurodė, taip pat negalėjo pasakyti ir parodyti kur tas draugas gyvena. Apie 24 val. dviese ėjo namo, kur prie prekybos centro „Taubūčiai“ sutiko jaunuolį, tai yra T. P., su juo susipažino ir ėjo visi trys namo Šilainių kalnu link Vilijampolės mikrorajono. Einant neapšviesta tamsia Pagėgių gatve jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Teisminio nagrinėjimo metu visi trys tvirtino, kad einant Pagėgių gatve jokių pašalinių žmonių ar jų susibūrimo nematė. Jokio ketvirto asmens su jais nebuvo, jo nematė ir negirdėjo.
Šalies argumentai
T. P. paaiškino, kad jis su draugu Mantu, kurio jokių anketinių duomenų nenurodė bei negalėjo pasakyti ir parodyti kur tas draugas gyvena ar kaip su juo susisiekti, 2009-12-25 24 val. buvo susitarę susitikti prie parduotuvės „Taubūčiai“, tačiau draugo nesulaukė. Sutiko L. Š. bei M. J. ir su jais ėjo kartu namo, bet juos sulaikė policijos pareigūnai.
D. V. paaiškino, kad su draugu J. L. ėjo į kioską nusipirkti picų, tačiau prie kiosko juos sulaikė policijos pareigūnai. Netoliese buvę žmonės parodė, kad tai jis sumušė nukentėjusįjį, todėl buvo nuvežtas į policijos komisariatą.
Tuo tarpu nukentėjusysis Ž. V. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad gruodžio 25 d. vakare einant namo prie jo prikibo jaunuolių kompanija (apie 6-7 asmenys). Pirmiausia būtent D. V. praeinant jį pastūmė pečiu. Jis, pamatęs, kad vaikinai nusiteikę agresyviai, ėmė bėgti namų link, tačiau jie pasivijo ir parkritusį ant žemės ėmė spardyti. Kadangi gatvė buvo gerai apšviesta, todėl matė užpuolikų veidus. Nukentėjusysis patvirtino, kad aiškiai matė, jog būtent L. Š. nuo rankos nuėmė jo laikrodį ir žiedą, T. P. reikalavo atiduoti telefoną ir kartu su M. J. ir L. Š. jį spardė. Be to, matė būtent šiuos jaunuolius nueinančius gatve, sekė juos akimis ir nepametė iš akiračio iki to laiko kol policijos pareigūnai juos sulaikė. Liudytoja G. V. patvirtino, kad per langą matė, kaip grupė asmenų muša jos vyrą, išbėgusi į lauką šaukė, kad iškvies policiją, taip pat matė, kaip jaunuoliai nuėjo Neries krantinės link. Ji taip pat sekė akimis vaikinus iki to momento, kol juos sulaikė policijos pareigūnai. Liudytojas P. V. patvirtino kad, būdamas namuose, pirmiausia išgirdo riksmą „atiduok telefoną“. Jis, o taip pat liudytoja V. V. irgi matė, kaip grupė jaunuolių, kojomis spardė gulintį ant žemės jų sūnų Ž. V.. Gerai įsidėmėjo sūnų mušusių asmenų drabužius, patvirtino, kad būtent tie trys vaikinai, kuriuos sulaikė policijos pareigūnai, sumušė Ž. V. bei pasakė, kad kartu su jais buvo ir ketvirtas, kuris pasišalino. Vėliau buvo sulaikytas ir D. V.. Liudytoja V. V., apklausiama apeliacinės instancijos teisme, taip pat nurodė, kad ji išteisintąjį D. V. gerai įsidėmėjo – atpažino pagal drabužius. kaip aktyviausią spardant jos sūnų,
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad grubiai buvo pažeistas Baudžiamojo proceso kodeksas (BPK 191 str.), todėl negalima remtis šiais nukentėjusiojo Ž. V. ir liudytojų G. V., P. V., V. V. parodymais. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas dar nebuvo pradėtas (jo pradžia laikoma pareigūno M. V. surašytas tarnybinis pranešimas b.l. 3 T. 1), todėl ir taikyti BPK 191 str. numatytą asmenų atpažinimo procedūrą tuo metu apskritai nebuvo pagrindo. Kolegija pritaria prokuroro skundo argumentams, kad policijos patruliai reaguodami į gautą pranešimą pagrįstai ir teisėtai veikė ne pagal Baudžiamojo proceso kodekso, o pagal tuo metu galiojusią Policijos patrulių veiklos instrukciją (patvirtintą Policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr.660). Kaip ir numatyta šioje instrukcijoje (63.1, 63.2 punktai) pareigūnai visai netoli įvykio vietos pastebėję jaunuolių grupę, visus asmenis (išskyrus vieną pabėgusį) sulaikė. Toks sulaikymas buvo visiškai teisėtas ir teisingas, kadangi atsižvelgiant į vėlyvą laiką, vietą, kurioje minėti asmenys buvo pastebėti (visai netoli įvykio vietos), pagrįstai ši jaunų asmenų grupė sukėlė įtarimą. Teisingai pareigūnai elgėsi ir po to. Jie atvyko į įvykio vietą (kadangi kitų policijos pareigūnų nebuvo), kur buvę nukentėjusysis ir įvykio liudytojai iš karto atpažino visus policijos automobilyje buvusius asmenis kaip tuo pačius, kurie sumušė ir apiplėšė Ž. V.. Taigi jie veikė pagal Policijos veiklos instrukciją, kurioje numatyta imtis visų priemonių išaiškinti padarytoms nusikalstamoms veikoms. Elgtis kitaip, tai yra sulaikius minėtus asmenis juos iš karto nuvežti į policijos įstaigą, o po to grįžti į įvykio vietą ar iškviesti kitą policijos ekipažą šiuo atveju buvo neracionalu ir neteisėta. Tokiu atveju sulaikytiems asmenims (juolab, kad jie buvo nepilnamečiai) be jokio konkretaus pagrindo (dar neesant jokių duomenų apie tai, kad būtent jie padarė nusikalstamą veiką) gan ilgą būtų apribota laisvė, be to nebūtų įvykdyti ir kiti patrulių veiklos instrukcijoje numatyti reikalavimai – suteikta neatidėliotina pagalba nukentėjusiajam, apsaugota įvykio vieta, surasti įvykio liudytojai. Taigi šie nukentėjusiojo Ž. V. ir liudytojų G. V., P. V., V. V. parodymai nepažeidžia BPK 20 str. 4 d. numatytų įrodymų leistinumo principų ir turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais. O pradėjus ikiteisminį tyrimą (2009-12-26) visi tolimesni tyrimo veiksmai jau buvo atliekami vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis.
Kolegija neturi pagrindo netikėti šiais anksčiau paminėtais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kadangi jie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai ir vienodai tvirtina, kad būtent išteisintieji, pavartodami fizinį smurtą, apiplėšė Ž. V.. Savo parodymus jie patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 42-46, 49-53, 56-58 T. 1). Nors kai kurios detalės jų parodymuose ir skiriasi, tačiau šios detalės yra neesminės. Visiškai natūralu, kad nukentėjusysis ir minėti liudytojai negali tiksliai nurodyti Ž. V. užpuolusių asmenų skaičiaus (šis skaičius įvairiose apklausose svyruoja nuo keturių ir septynių asmenų). Juk nukentėjusįjį mušant ar artimiesiems matant kaip jis mušamas, jiems nebuvo svarbu kiek žmonių dalyvauja mušime. Daug svarbiau buvo apsisaugoti (apsiginti) ar apsaugoti artimą asmenį. Visi šie asmenys vieningi dėl vieno – kad nukentėjusįjį mušė grupė asmenų. Be to, praktiškai visas nukentėjusiojo Ž. V. ir liudytojų G. V., P. V., V. V. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir kiti ištirti įrodymai. Liudytojas T. J. matė kaip netoli jo namo būrys jaunų, apie 16 metų, vyrukų mušė (spardė) vieną asmenį, patvirtino, kad vieta, kurioje buvo mušamas nukentėjusysis, yra gerai apšviesta. Kad įvykio vieta buvo gerai apšviesta patvirtino ir policijos pareigūnai S. V. bei V. K.. Taigi buvo galima gerai matyti ir įsidėmėti asmenų, mušusių ir apiplėšusių nukentėjusįjį, veidus. Be to, pareigūnai patvirtino, kad važiuodami pagal iškvietimą, visai netoli įvykio vietos pamatė grupę jaunuolių, iš kurių tris sulaikė. Šiuos tris asmenis – L. Š., T. P. ir M. J., tiek nukentėjusysis, tiek ir šalia buvę liudytojai atpažino kaip asmenis, kurie užpuolė, sumušė bei apiplėšė Ž. V.. Kaip nurodė pareigūnai, šių asmenų tvirtinimas, kad būtent sulaikytieji įvykdė nusikaltimą, buvo kategoriškas, nekeliantis abejonių. Po kiek laiko minėti policijos pareigūnai pastebėjo netoliese stovinčius ir juos stebinčius dar du asmenis, kurių vieną įvykio liudytojai ir nukentėjusysis irgi atpažino, kaip kartu buvusį ir vartojusį smurtą asmenį. Kaip matyti iš liudytojų S. V. bei V. K. parodymų, jie buvo sulaikę ir atvedę parodyti įvykio liudytojams netoliese buvusius dar kelis asmenis, tačiau jų liudytojai (ir nukentėjusysis) neatpažino. Iš to kolegija daro išvadą, kad įvykio liudytojai ir nukentėjusysis ne aklai atpažino visus jiems parodytus asmenis, o atsirinko juos pagal tam tikrus (individualius) požymius. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolų (b.l. 9-15 T. 1), juose (remiantis liudytojų parodymais) užfiksuota įvykio vieta bei vieta, kur buvo sulaikyti išteisintieji. Nuo sulaikymo vietos iki vietos, kur buvo apiplėštas nukentėjusysis, yra apie 325 metrai. Be to, sulaikymo vieta nuo įvykio vietos gerai matoma, nes kelias tiesus, jos neužstoja jokie pašaliniai objektai (namai, medžiai ar pan.).
Dar daugiau, atlikus telekomunikacinių įvykių analizę, matyti, kad L. Š. telefono abonentas Nr. 8 630 92872 laikotarpiu nuo 2009-12-25 23:06:53 iki 2009-12-26 00:52:00 buvo prisijungęs prie mobilaus ryšio operatoriaus bokštų, kurie aptarnauja Pagėgių gatvę, jo judėjimo maršrutas nurodytu laiku buvo tik Viljampolės mikrorajone (b.l. 116-118 T. 3), kas paneigia L. Š. bei M. J. parodymus, kad nuo 2009-12-25 19 val. iki 2009-12-25 24 val. jie buvo Šilainių mikrorajone, pas draugą (kurio, beje nurodyti negali). Tuo pačiu tai paneigia ir išteisintojo T. P. parodymus, kuriuose jis teigia, kad maždaug 2009-12-25 24 val. jis Šilainiuose, prie prekybos centro „Taubūčiai“, susitiko L. Š. ir M. J., su kuriais ėjo nuo kalno žemyn į Viljampolės mikrorajoną iki policijos pareigūnai juos sulaikė.
Specialisto išvadoje konstatuota, kad Ž. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti rankos kumštis, koja apauta batu ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje, galėjo būti padaryti Ž. V. esant įvairiose padėtyse (b.l. 26-27 T. 1).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl viso to, kas paminėta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė nukentėjusiojo ir liudytojų (jo artimųjų) parodymus, jais nesirėmė ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad išteisintieji nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d. Iš aptartų įrodymų viseto, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, galima daryti neabejotiną išvadą, kad D. V., L. Š., M. J. ir T. P., veikdami bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį laikrodį „Christmas“ 1500 litų vertės ir auksinį vestuvinį žiedą 800 litų vertės.
Tai, kad pas sulaikytuosius nebuvo rasti iš nukentėjusiojo pagrobti daiktai, irgi dar nereiškia, jog šie asmenys nusikalstamos veikos nepadarė. Byloje nustatyta, kad nukentėjusįjį užpuolė ne mažiau kaip 5 asmenys (pabėgo kartu su L. Š., M. J. ir T. P. ėjęs nenustatytas jaunuolis). Šio nenustatyto jaunuolio atžvilgiu tyrimas yra išskirtas į atskirą. Todėl daiktai galėjo būti pas šį, iš įvykio vietos pasišalinusį asmenį, be to, išteisintieji jau galėjo pagrobtais daiktais disponuoti, todėl, pamatę policijos pareigūnus, jie galėjo turimus laikrodį ir žiedą išmesti. D. V. galėjo juos perduoti ir kitiems asmenims (ir tik tada sugrįžti į įvykio vietą, kur ir buvo pastebėtas), kadangi jis buvo sulaikytas vėliau negu kiti trys.
Tačiau kolegija pašalina iš kaltinimo atėmimą galimybės nukentėjusiajam priešintis, kaip plėšimą kvalifikuojantį požymį. Šio požymio esmė yra ta, kad dėl kaltininkų veiksmų nukentėjusysis netenka galimybės pasipriešinti jo turto pagrobimui. Tačiau smurto panaudojimas, sukėlęs nukentėjusiajam baimę, palaužęs nukentėjusiojo valią ir pasipriešinimą ir dėl to sąlygiškai apribojęs jo galimybę priešintis, nelaikomas atėmimu galimybės priešintis ir pagal šį požymį veika atskirai neturi būti kvalifikuota. Galimybės nukentėjusiajam priešintis atėmimu teismų praktikoje pripažįstami atskiri veiksmai, pavyzdžiui, įstūmimas į kambarį ir užrakinimas, surišimas, uždarymas atskiroje patalpoje bei kiti, panašūs, atvejai.
Sulaikius L. Š., jam nustatytas 0,13‰ girtumas, M. J. nustatytas 0,26 ‰ girtumas. Tai inkriminuojama kaip jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustatytas promilių kiekis nelaikomos L. Š. ir M. J. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis ir iš kaltinimo šalintinos.
Teisėjų kolegija pripažindama M. J. L. Š., T. P. ir D. V. padarius BK 180 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką bei skirdama už ją bausmes, atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str. – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skiriant L. Š. ir D. V. bausmę atsižvelgiama į bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus.
Kolegija atsižvelgia, kad M. J. L. Š., T. P. ir D. V. padarė tyčinį, apysunkį, baigtą nusikaltimą. Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jie įvykdė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). T. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs dėl alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 1,35 ‰) (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad L. Š. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, praeityje neteistas, charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 124 T. 1). M. J. praeityje neteistas, charakterizuojamas daugiau teigiamai (b.l. 124 T. 2). T. P. neteistas, tačiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. už analogiško nusikaltimo (numatyto BK 180 str. 1 d.) padarymą, ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, charakterizuojamas neigiamai. D. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, praeityje jau ne kartą teistas, baustas už administracinės teisės pažeidimą, šiuo metu jis atlieka bausmę už kito nusikaltimo padarymą. Kolegija įvertina ir tai, kad išteisintieji bendrininkų grupėje padarė apysunkį nusikaltimą, dėl padaryto nusikaltimo nesigailėjo, padarytos žalos neatlygino. Siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, D. V. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Kolegija sprendžia, kad M. J. L. Š., T. P. atsižvelgiant į jų jauną amžių bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, dėl ko jiems skirtina laisvės atėmimo bausmė (atitinkamai parenkant dydžius), bet bausmės vykdymas jų atžvilgiu atidėtinas paskiriant įpareigojimus.
Byloje pareikštas nukentėjusiojo Ž. V. civilinis ieškinys 2500 Lt turtinei žalai atlyginti. taip pat už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dėl padarytų sužalojimų apribotas bendravimo galimybes ir sutrikusią sveikatą, nes dažnai skauda galvą, turi vartoti nuskausminamuosius, nukentėjusysis prašo priteisti 10000 Lt neturtinės žalos.
Civilinis ieškinys tenkintinas dalinai. Iš pateiktų duomenų matyti, kad neatlygintą bendrą turtinę žalą sudaro 2500 Lt. Nukentėjusysis prašo atlyginti už pagrobtą vestuvinį žiedą 800 Lt ir už laikrodį „Christman“ 1500 Lt. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydėsi ir pirko vaistus bei medikamentus: tris pakuotes tepalo „Lioton-1000“ (viena pakuotė kainuoja 20 Lt), tvarsliavas ir sterilius tvarsčius 60 Lt vertės, nuskausminamuosius „Ketanov“ vaistus už 40 Lt ir vitaminus 40 Lt.
Šios visos patirtos išlaidos yra realios, iš nukentėjusiojo pagrobti daiktai jam negražinti, dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis gydėsi, prašoma priteisti suma yra nedidelė, vadovaujantis protingumo ir teisėtumo kriterijais civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje aukščiau paminėtų sumų dydžiais priteistinas pilnai.
Teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl padaryto nusikaltimo patyrė ir neturtinę žalą. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius.
Neturtinės žalos atlyginimo funkcija (paskirtis) yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų vertybių atkūrimą, taip pat socialinio teisingumo atkūrimą.
Teisėjų kolegija, spręsdama priteistinos neturtinės žalos atlyginimo iš M. J., L. Š., T. P. ir D. V. klausimą nukentėjusiajam Ž. V., išanalizavo jo nurodytus motyvus, įvertino nusikaltimu padarytas pasekmes, patirtus išgyvenimus, skausmą, nepatogumus. Taip pat atsižvelgiama, jog nukentėjusiam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, po sužalojimo jis pasveiko, liekamųjų reiškinių nenustatyta. Dėl viso to prašomas atlygintinas neturtinės žalos dydis mažintinas ir iš M. J., L. Š., T. P. ir D. V. solidariai priteistina 4000 Lt. neturtinė žala Ž. V. naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 329 str. 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno m. apylinkės prokuratūros prokuroro skundą tenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-28 nuosprendį, kuriuo L. Š., D. V., T. P., M. J. išteisinti nenustačius jų dalyvavimo nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., padaryme panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
- D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-09 nuosprendžiu paskirta 2 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 (tris) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2012-01-05. Į bausmės laiką, remiantis BK 63 str. 9 d., įskaičiuoti ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą ir atliktą bausmę.
- L. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 92 str. 1 ir 2 dalimis, BK 85, 87 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 3 mėnesiams paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemones: atlikti 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį; keturiems mėnesiams apriboti L. Š. elgesį ir šiuo laikotarpiu jį įpareigoti būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
- T. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir paskirti jam 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 str. 1, 2 ir 3 dalimis laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms (BK 75 str. 2 d. 7 p.) bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 80 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 70 str.).
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
- M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 str. 1, 2 ir 3 dalimis laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms (BK 75 str. 2 d. 7 p.) bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 70 str.).
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti solidariai iš D. V., L. Š., T. P. ir M. J. nukentėjusiojo Ž. V. naudai 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) Lt turtinės žalos ir 4000 (keturis tūkstančius) Lt neturinės žalos atlyginimui.
Asmens kratos metu paimtoms pinigų sumoms – iš D. V. 180 (šimtui aštuoniasdešimt) Lt, iš L. Š. 40 (keturiasdešimt) Lt taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, terminą nustatant iki bus įvykdytas teismo nuosprendis.
Šis nuosprendis neskundžiamas.