Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-08 · Administracinė byla Nr. AS-822-629-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-08
Bylos Nr.
AS-822-629-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Kategorijos
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS822–629/2010Procesinio sprendimo kategorija 63.1; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

2010-08-17 Panevėžio apygardos administraciniame teisme buvo gautas G. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2010-08-09 Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr.(1.3)SR1-2158, kuriuo atsakovas esą atsisakė suteikti informaciją.

Skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (LR ABTĮ) 23 ir 24 str. reikalavimų, todėl G. K. 2010-08-18 nutartimi buvo įpareigotas iki 2010-09-06 pateikti tinkamai surašytą skundą, pridėti trūkstamus dokumentus ir sumokėti žyminį mokestį.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi G. K. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti 2010-08-09 Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr.(1.3)SR1-2158 nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, kadangi jis nepašalino visų trūkumų.

Teismas pažymėjo, kad 2010-08-26 G. K. skundu pašalinta tik dalis trūkumų – tinkamai nurodytos bylos šalys, paprašyta išreikalauti skundžiamą aktą ir kitus įrodymus. Tačiau teismas pažymėjo, kad G. K. nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė motyvuoto prašymo atleisti jį žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjas klaidingai teigia, kad jį nuo žyminio mokesčio atleidžia įstatymas. Teismas pastebėjo, kad G. K. skundžia konkretų Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą, todėl toks skundas negali būti laikomas skundu dėl vilkinimo, numatytu LR ABTĮ 40 str. 1 d. 1 p. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas taip pat nenumato, kad tokio pobūdžio ginčai nebūtų apmokestinami žyminiu mokesčiu. Todėl, teismo vertinimu, G. K. privalėjo sumokėti žyminį mokestį, arba pateikti motyvuotą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl turtinės padėties, tačiau to jis nepadarė.

III.

Nesutikdamas su 2010 m. rugpjūčio 26 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi, pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Atskirąjį skundą grindžia dviem argumentais:

1. Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo skundas apmokestinamas žyminiu mokesčiu.

2. Teismas nepagrįstai išsprendė skundo priėmimo klausimą iki teismo nustatyto termino skundo trūkumams šalinti (2010-09-06).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis teisminės gynybos įgyvendinama paduodant teismui ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą). Jeigu skundas neatitinka minėtų straipsnių reikalavimų, jo trūkumai aiškiai įvardijami nutartyje ir nustatomas terminas jiems pašalinti. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS143-93/2010, Nr. AS525-139/2010), skundas, kuriame tiksliai nesuformuluotas reikalavimas ar nenurodytas reikalavimo faktinis pagrindas, neatitinka įstatymo reikalavimų, o teismas negali iškelti administracinės bylos, kol šie trūkumai nebus pašalinti. Per teismo nustatytą terminą teismo nurodytų trūkumų nepašalinus skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundą, pateiktą 2010 m. rugpjūčio 17 d. (b. l 2), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas visų teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino, t.y. nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė motyvuoto prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jo skundas žyminiu mokesčiu apmokestinamas, nes, pareiškėjo vertinimu, prašydamas panaikinti atsakovo sprendimą, jis skundžia atsisakymą atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjas skundžiamo akto prie savo skundo nepridėjo, o 2010-08-26 skunde prašė teismo jį išreikalauti iš atsakovo. Byloje nesant skundžiamo akto, negalima daryti pagrįstos išvados, ar pareiškėjo skundas apmokestinamas žyminiu mokesčiu.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsniu, teismas privalo išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų teises. Pareiškėjas, teikdamas patikslintą skundą, prašė teismo išreikalauti iš atsakovo skundžiamą aktą, tačiau teismas šio prašymo nesprendė ir dėl jo nepasisakė. Kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjas šiuo metu yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje, taigi jo galimybės tinkamai realizuoti teisę į savo galimai pažeistų teisių gynybą yra apribotos, į ką teismas turėjo atsižvelgti priimdamas jo skundą. Tik įvertinus skundžiamo akto turinį, galima daryti pagrįstą išvadą dėl būtinybės mokėti žyminį mokestį, todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad skundas žyminiu mokesčiu apmokestinamas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, skundo priėmimo klausimą grąžinant spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina grąžinant bylą skundo priėmimo klausimui spręsti, o atskirasis skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą tenkinti. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti, o bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimui spręsti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysDainius RaižysSkirgailė Žalimienė