- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-29
- Bylos Nr.
- I-3908-428/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00804-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- G. L.
- Atsakovas
- Alytaus pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. L. (G. L.) skundą atsakovui Alytaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu (b. l. 5–7) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) direktoriaus 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 49-4008 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 2S-472.
Pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog pareiškėjas atsisakė gyventi jam paskirtame būryje, kadangi jo sveikatai ir gyvybei grėsė realus pavojus. Į tai administracija neatsižvelgė ir skyrė pareiškėjui nuobaudą. Pareiškėjas informavo Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo (toliau – Lukiškių TIK) pareigūną, jog Alytaus PN jis turi priešų, kurie jau grasino ir 2009 metais sužeidė pareiškėją. Minėtas aplinkybes iš dalies patvirtina ir Kalėjimų departamentas savo rašte. Tačiau toks paaiškinimas buvo įvertintas kaip nemotyvuotas, taip pat nevertino tolimesnių įvykių, kai po nuobaudos paskyrimo jis buvo nukreiptas į būrį kur buvo sužalotas, todėl aiškiai matyti, jog pareiškėjui kilo realus pavojus. 2017 m. gruodžio 21 d. atsakovas išvadoje nustatė, jog pareiškėjo prašyme išdėstytos aplinkybės dėl saugumo Alytaus PN buvo pagrįstos ir pareiškėjas buvo perkeltas atlikti tolimesnės bausmės į kitus pataisos namus. Tokie įrodymai patvirtina, jog priimtas nutarimas yra neteisingas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 17–21) nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių kokiu pagrindu atsisako gyventi jam paskirtame būryje.
Tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą (b. l. 28–29) nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis G. L. 2017 m. gruodžio 8 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – 13.05 val. atėjo į KPP-3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje dėl asmeninių priežasčių. Šiais veiksmais nuteistasis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Todėl Alytaus pataisos namų direktorius 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 49-4008 pareiškėjui paskyrė nuobaudą – papeikimą (b. l. 24).
Pareiškėjas minėtą nutarimą BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau Departamentas 2018 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 2S-7472 pripažino Alytaus pataisos namų paskirtą nuobaudą pagrįsta ir pareiškėjo skundo netenkino (b. l. 54–56).
Ginčas šioje byloje kilo dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 49-4008, kuriuo nuteistajam G. L. paskirta nuobauda – papeikimas, pagrįstumo bei jo teisėtumo.
Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, iš jų – pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.).
Pažymėtina, kad sulaikytieji ir bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistų ir sulaikytų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, jų elgesys yra varžomas tam tikrais draudimais arba pareigomis. Atitinkamai nuteistieji ir suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Nesilaikant numatytų reikalavimų asmenims gali būti taikoma atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-549-858/2015).
Nustatyta, jog Alytaus PN 2017 m. gruodžio 8 d. pranešimu Nr. 7.39-2/6840 pareigūnas pranešė, jog 2017 m. gruodžio 8 d. 13.05 val. nuteistasis G. L. atėjo į KPP-3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 26). Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 8 d. paaiškinime Alytaus PN direktoriui nurodė, jog dėl asmeninių priežasčių atsisako būti paskirtame būryje, sutinka būti laikomas KTP. Į paskirtą būrį nuėjęs nebuvo, atsisako nurodyti ar pareiškėjui buvo grasinta (b. l. 26). 2017 m. gruodžio 8 d. pareiškėjas paaiškinime Nr. 7.20-172/16994 nurodė, kad atsisako eiti į jam paskirtą būrį ir sutinka būti laikomas KTP sąlygomis, kadangi Alytaus PN jo gyvybei ir sveikatai gresia pavojus (b. l. 41). Alytaus PN tyrimo 2017 m. gruodžio 8 d. išvadoje Nr. 16-849 dėl nuteistojo G. L. atsisakymo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus siūlyta netaikyti jam BVK 70 straipsnio 6 dalies, o už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą pareiškėją pasiūlyta nubausti (b. l. 25). Tyrimo išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas neįvardino dėl kokių asmeninių priežasčių negali eiti į jam paskirtą būrį, teigė, jog jam buvo grasinama, tačiau grasinimo turinio ir asmenį nurodyti atsisakė. Tyrimo išvadoje pažymėjo, kadangi pareiškėjas į jam paskirtą būrį nebuvo nuėjęs, todėl netikslinga apklausti kitų nuteistųjų.
Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui Alytaus PN direktoriaus 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 49-4008 buvo paskirta nuobauda – papeikimas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog skiriant pareiškėjui nuobaudą pagal tuos įrodymus, kurie buvo surinkti iki nutarimo priėmimo, nuobauda paskirta vadovaujantis surinkta medžiaga ir ji buvo paskirta teisėtai, kadangi pareiškėjas tiksliai neįvardino nei asmenų, kurie pareiškėjui grasino, nei nurodė grasinimo turinio.
Nuteistasis turi teisę BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus, netinkamai įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam (BVK 143 str. 8 d.).
Alytaus PN kriminalinės žvalgybos skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, kadangi G. L. parodė, jog 2017 m. gruodžio 9 d. apie 16 val. paslydo ant laiptų ir nuvirto nuo jų, dėl to susižalojo galvą ir patyrė kitus kūno sužalojimus. Nurodė, jog visi sužalojimai atsirado dėl jo kaltės, todėl dėl sužalojimų pretenzijų niekam neturi ir ikiteisminio tyrimo prašė nepradėti (b. l. 45–47).
2017 m. gruodžio 11 d. pareiškėjas prašymu (gautas Alytaus PN 2017 m. gruodžio 12 d.) (b. l. 51) kreipėsi į Alytaus PN direktorių su prašymu perkleti jį į kitus pataisos namus, kadangi 2017 m. gruodžio 9 d. apie 17.00 val. buvo stipriai sumuštas nepažįstamų asmenų. Nurodė, jog sumuštas buvo už tai, jog jo abu tėvai buvę policijos pareigūnai bei kiti nuteistieji turi pretenzijų dėl ankstesnių asmeninių nesutarimų (nuteistieji iš kitų įstaigų). Todėl mano, jog jam gresia realus pavojus sveikatai ir gyvybei.
Alytaus PN 2017 m. gruodžio 21 d. išvadoje Nr. 16-840 dėl nuteistojo G. L. perkėlimo į Pravieniškių pataisos namus–atvirąją koloniją nurodė, jog kriminalinėje žvalgybos skyriuje aiškinantis nuteistojo G. L. prašyme išdėstytas aplinkybes buvo gauta patvirtinančių duomenų, kad jo nusiskundimai dėl saugumo Alytaus PN yra pagrįsti, todėl realu, kad jo sveikatai ar gyvybei gresia pavojus (b. l. 49-50). Departamento 2018 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. NN-1 pareiškėją buvo nutarta perkelti iš Alytaus PN į Pravieniškių pataisos namus–atvirąją koloniją atlikti tolesnės laisvės atėmimo bausmės (b. l. 52).
Taigi, teikiant pareiškėjui skundą dėl Alytaus PN 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimo panaikinimo Departamentas turėjo taip pat spręsti ar tinkamai buvo įvertintos visos aplinkybės, kurios įvyko iš karto po nuobaudos paskyrimo. Iš 2018 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 2S-472 turinio matyti, jog Departamentui buvo žinomi įvykiai, kurie įvyko po nuobaudos paskyrimo pareiškėjui.
BVK 143 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui. Taigi nuobauda gali būti taikoma nustačius, kad asmens veikoje yra teisės pažeidimo sudėtis. Todėl svarbu nustatyti, ar byloje surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjui skirtos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Pastebėtina, kad šioje srityje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuoja praktiką, pagal kurią teismas, nagrinėjantis paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, kaip to reikalauja ABTĮ 80 straipsnis (žr., pvz., 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1262/2013).
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas iš karto po nuobaudos paskyrimo 2017 m. gruodžio 11 d. kreipėsi (gautas Alytaus PN 2017 m. gruodžio 12 d.) su prašymu dėl jo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą bei nurodė, jog 2017 m. gruodžio 9 d. jis buvo sumuštas kitų asmenų ir atsižvelgiant į tai, jog Alytaus PN 2017 m. gruodžio 21 d. išvadoje Nr. 16-840 konstatavo, jog buvo gauta patvirtinančių duomenų, kad jo nusiskundimai dėl saugumo Alytaus PN yra pagrįsti bei į tai, jog Departamento 2018 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. NN-1 pareiškėjas buvo perkeltas į kitus pataisos namus, todėl realu, kad jo sveikatai ar gyvybei grėsė pavojus ir skundžiamojo nutarimo priėmimo metu, paskirta nuobauda naikintina, kadangi iš esmės pareiškėjui Alytaus PN kilo grėsmė jo sveikatai ar gyvybei nuo atvykimo dienos į Alytaus PN.
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių duomenų nepakanka vienareikšmiškai konstatuoti, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą pažeidimą, taikyti jam drausminę atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., LVAT 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008 ir kt.). Vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.), teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo (žr., pvz., LVAT 2014 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-460/2014 ir kt.). Be to, sprendžiant asmens atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (abejonę reikia aiškinti kaltinamojo naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai.
Atsižvelgiant į tai, Alytaus PN 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimas bei Departamento 2018 m. vasario 12 d. sprendimas, negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, todėl naikintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo G. L. (G. L.) skundą patenkinti.
Panaikinti Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 49-4008 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 2S-472.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.