- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-04-18
- Bylos Nr.
- 1-1457-990/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- V. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) išsituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. sausio 1 d. apie 00.35 val. V. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu savo šeimos narei- kartu su juo gyvenusiai ir bendrai ūkį tvarkiusiai O. I. dešinės rankos delnu tyčia vieną kartą sudavė į kairiąją ranką ties petimi, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jai į kairįjį skruostą, po ko O. I. įgriuvo į spintą. Tokiais veiksmais Vytautas B. O. I. sukėlė fizinį skausmą ir padarė jai poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Ikiteisminio tyrimo metu V. B. parodė, kad pranešimą apie įtarimą jis suprato. Jis apie penkerius metus gyveno pas savo draugę O. I. jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 31 d. vakare jie šventė Naujuosius metus. Namuose buvo tik jie dviese su O. Jie išgėrė daug alkoholinių gėrimų ir abu su O. buvo neblaivūs. 00.00 val. jie išėjo į kiemą pažiūrėti fejerverkų, bet tik išėję susipyko ir grįžo namo. Užėjus į butą tarp jų įvyko dar didesnis konfliktas. O. jį išvadino asilu. Jis O. sudavė delnu per petį, O. įsiuto ir puolė draskyti jo veidą nagais. Jis iš skausmo net nepajuto, kaip sudavė O. kumščiu į veidą. Jis nenorėjo O. suduoti, tai padarė iš reflekso. Sudavęs O. jis nuėjo į svetainę. Ar O. buvo įgriuvusi į spintą, jis nematė. Eidamas į svetainę jis pajuto smūgį į nugarą. Atsisukęs jis gavo dar vieną smūgį batu į nosį. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir jis suklupo. Per tą laiką O. iškvietė policiją ir atvykę pareigūnai jį sulaikė. Tiksliai visų aplinkybių papasakoti jis negali, nes buvo neblaivus ir sunkiai pamena visas įvykio detales. Su O. kartu jis nebegyvena. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 44).
Ikiteisminio tyrimo metu O. I. parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena ji ir jos nepilnametė dukra. Trejus ar ketverius iki nagrinėjamo įvykio minėtame bute kartu su jais gyveno ir V. B.. 2017 m. gruodžio 31 d. ji ir V. B. šventė Naujuosius metus. V. B. maždaug nuo 18.00 val. gėrė viskį, išgėrė du butelius viskio. Išgėręs V. B. pradėjo nekoordinuoti savo veiksmų. Vidurnaktį jie išėjo į lauką pasižiūrėti fejerverkų, ji V. dar sakė, kad jis neitų, kadangi šis buvo labai daug išgėręs, bet V. vis tiek kategoriškai buvo nusiteikęs eiti į lauką. Jie išėjo į lauką, V. paėmė vieną butelį šampano ir dvi taures. Kadangi V. veiksmai jau buvo nekoordinuoti, jis negalėjo atidaryti šampano butelio, todėl susinervinęs jis trenkė butelį ant žemės kartu su minėtomis taurėmis. Tada ji suprato, kad reikia eiti namo. Ji apsisuko ir pradėjo eiti namo, jai įėjus į namus iš karto atėjo ir V.. Ji pradėjo nusirenginėti, liepė V. daugiau nebegerti ir norėjo eiti ilsėtis, tuomet V. ją stipriai pastūmė į nugarą, bet jai tai fizinio skausmo nesukėlė. Ji nežino, kodėl V. stūmė, gal norėjo, kad ji greičiau įeitų į butą ar dėl kitų priežasčių. Ji V. pavadino asilu ir jis jai po tų žodžių nieko nesakęs dešinės rankos delnu sudavė per kairę ranką ties petimi. Tada ji pastūmė V., po ko V. jai dešinės rankos kumščiu sudavė į kairį skruostikaulį. Po smūgio jai po akimi atsirado mėlynė. Nuo suduoto smūgio į skruostikaulį ji įgriuvo į spintos vidų. V. jai sudavė vieną kartą delnu į ranką ir vieną kartą kumščiu į veidą, jo suduoti smūgiai jai sukėlė fizinį skausmą. Nuo smūgio ji susitrenkė galvą, vos neprarado sąmonės, V. dar buvo priėjęs, pasižiūrėjo ir toliau nuėjo. Jai taip pat pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Apie 10 minučių ji sėdėjo koridoriuje ir paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą iškvietė policiją. Kad kvies policiją, ji V. nesakė, nes žinojo, kad V. pabėgs. Tai ne pirmas smurto atvejis, pirmas smurto artimoje aplinkoje atvejis buvo 2016 metų vasarą, bet jie susitaikė. Dėl V. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 9, 10).
Specialistas, apžiūrėjęs O. I. kūną, pastarajame nustatė poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu (daiktais) 2018 m. sausio 1 d. mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 14).
Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. sausio 1 d. apie 00.35 val. V. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu savo šeimos narei- kartu su juo gyvenusiai ir bendrai ūkį tvarkiusiai O. I. dešinės rankos delnu tyčia vieną kartą sudavė į kairiąją ranką ties petimi, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jai į kairįjį skruostą, po ko O. I. įgriuvo į spintą. Tokiais veiksmais Vytautas B. O. I. sukėlė fizinį skausmą ir padarė jai poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
V. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą O. I., kuri nagrinėjamo įvykio metu buvo jo šeimos narė- jie kartu gyveno, bendrai tvarkė ūkį, taigi V. B. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir V. B. skirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. B. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. B. galutinę šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. B. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat prokuroras siūlo skirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
V. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmės. Šia nusikalstama veika padaryta turtinė žala yra atlyginta (b. l. 18, 27-35). V. B. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 56-57). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.
Spręsdamas dėl V. B. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Teismas atsižvelgia į tai, kad V. B. tyčia smurtavo prieš savo šeimos narę, sukeldamas jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad V. B. nėra teistas, nusikalstamą veiką padarė būdamas nebaustas administracinėmis nuobaudomis. V. B. atsakomybę lengvinanti atsakomybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad nusikaltimą V. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teismas įsitikinęs, kad bausmės paskirtis bus pasiekta skyrus V. B. laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole- uždrausti V. B. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigoti V. B. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Prokuroro siūlomas skirti bausmės terminas- devyni mėnesiai yra adekvatus baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams.
Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, V. B. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, V. B. skirtinos laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- trimis mėnesiais ir V. B. skirtina galutinė šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant V. B. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. B. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
V. B. nuo 2018 m. sausio 1 d. 00.40 val. iki 2018 m. sausio 2 d. 16.07 val., kas prilyginama dviem paroms, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 38, 39), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis V. B. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
BK 42 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių.
BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės- teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnyje.
BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.
V. B. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narę. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš išrašo iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (b. l. 47), taip pat iš O. I. parodymų, smurtinio pobūdžio veiksmai prieš O. I. kartojosi ir anksčiau, dėl ko teismas mano esant tikslinga V. B. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Ikiteisminio tyrimo metu V. B. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 45), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę- naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 66, 67, 72² straipsniais,
nusprendžia:
Pripažinti V. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant V. B. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. B. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- trimis mėnesiais ir V. B. skirti galutinę šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant V. B. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. B. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Į V. B. skirtą bausmę įskaityti V. B. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- dvi paras, kas atitinka keturias laisvės apribojimo dienas.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Skirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
V. B. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę- panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
7. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.
8. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.
9. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.