Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir 253 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, už šias veikas jam paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir S. L. paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme ir S. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena para), bausmė, atlikta pagal 2018 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, bei laikotarpiai, nurodyti 2018 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 10 d., pabaiga – 2022 m. rugsėjo 27 d.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti šį Komisijos nutarimą. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad S. L. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas, kadangi nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nutartyje pažymėta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo kartą baustas drausmine tvarka, jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat išlieka jo nusikalstamą elgesį didinantys veiksniai. Taip pat atkreiptas dėmesys į socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog: S. L. daromi nusikaltimai sunkėja ir yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis; jo laisvalaikio praleidimo būdai dažnai skatino jo nusikalstamą, netinkamą elgesį, taip pat jis yra lengvai įtakojamas aplinkos; nuteistasis dėl netinkamo savo elgesio kaltina susiklosčiusias aplinkybes, kriminalinio pasaulio draugus, taip stengdamasis sumažinti savo atsakomybės ribas; jo problemų sprendimo įgūdžiai nėra pakankami; vertinant nuteistojo nusikalstamą elgesį, daroma išvada, kad jis pernelyg pasitiki sėkmės galimybe, dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, nekreipdamas dėmesio į neigiamas. Be to, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau yra ne kartą teistas, jam taikyta amnestija, taip pat lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

5. Nuteistasis S. L. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde teigia, jog apylinkės teismas nesilaiko Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003) 22, „Dėl Lygtinio paleidimo”, kurioje rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmeninis, kurie atitinka paleidimo sąlygas, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 21 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. 602-126/2012 dėl Europos kalėjimų taisyklių ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų laikymosi privalomumo. Taip pat nurodo, jog yra kardinaliai pakeitęs savo požiūrį į praeitį, teismo skirtą griežtą, bet teisingą bausmę ir jos prasmę, supranta savo padarytų nusikaltimų sunkumą. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad yra atlikęs jau ne tik 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kaip to reikalauja įstatymas, o beveik 8/9, t. y. labai didelę bausmės dalį. Neatliktoji bausmės dalis nebegali būti analizuojama bei ja negali būti remiamasi motyvuojant atsisakymą taikyti lygtinį paleidimą. Anot nuteistojo, akcentuojant prieš daugiau nei aštuonerius metus jo padarytų nusikaltimų sunkumą ir dėl to netaikant jam lygtinio paleidimo, jis yra akivaizdžiai baudžiamas už tą patį nusikaltimą pakartotinai. S. L. įsitikinimu, jam skirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl nebėra tikslo jį laikyti įkalintą. Be to, taikytas lygtinis paleidimas neformuotų nebaudžiamumo atmosferos, kadangi bausmė nebūtų panaikinta. Anot S. L., jau vien tas faktas, kad jis yra 8 kartus skatintas, visiškai paneigia apylinkės teismo tvirtinimą, esą jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo toks, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Juk net Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad paskatinimo priemonės gali būti skiriamos už nepriekaištingą elgęsi ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. L. skundas atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Susipažinusi su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties ir nuteistojo skundo argumentais, taip pat skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga bei įvertinusi lygtiniam paleidimui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino S. L. lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą. Skundžiama nutartis yra argumentuota, joje nurodyti aiškūs ir išsamūs atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos argumentai. Šie argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis - visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada - bei yra neabejotinai svarbūs vertinant S. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (daugiau nei 1/2), leidžiančią paleisti jį iš pataisos įstaigos lygtinai. Ši aplinkybė sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo S. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš 6 šios nutarties punkte aptarto reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Gi skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti S. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavo ir skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas.

10. Abejonių tam tikrais teigiamais S. L. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas (nuo 2019 m. dirba VĮ „Mūsų amatai“, (duomenys neskelbtini), dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir rengiamuose pataisos įstaigos renginiuose, dengia turimus finansinius įsipareigojimus), nuosekliai ir kryptingai įsitraukia į resocializacijos procesą, už gerą (pavyzdingą) elgesį, sąžiningą darbą buvo 8 kartus skatintas. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos S. L. naudai, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo paleisti nuteistąjį lygtinai. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma.

11. Kaip ir žemesnės instancijos teismą, taip ir apygardos teismo teisėjų kolegiją abejoti pakankama S. L. pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, verčia duomenys, kurie buvo gauti atlikus šios rizikos vertinimą, taikant OASys metodiką. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, pirminis S. L. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2017 m. gruodžio 25 d., jo metu nustatyta vidutinė rizika. Paskutinis vertinimas atliktas 2021 m. liepos 29 d. - rizika pakartotinai nusikalsti išliko vidutinė. Nuteistojo pažanga buvo nustatyta tik „išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti“ srityje, įvertinus tai, jog nuteistasis pataisos įstaigoje vykdo nuoseklią darbinę veiklą bei pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kad lygtinio paleidimo atveju arba perkėlus nuteistąjį į pusiaukelės namus jis bus priimtas į pagalbinio darbuotojo pareigas. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje nenurodoma, kad nuteistojo dalyvavimas elgesio pataisos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse turėjo teigiamos įtakos ir kitų rizikos veiksnių valdymui, nors akivaizdu, jog pažangą jis galėjo padaryti ne tik „išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti“ srityje, kadangi S. L. nustatoma visa eilė jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas; lėšų valdymo sunkumai; užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumą; asocialios grupės įtakojimas; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; narkotikų vartojimas ir įsigijimas kaip pagrindinė veikla; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stokojimas; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir tai, kad tik dalis iš šių veiksnių (kriminalinė istorija; pirmas teistumas jauname amžiuje; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas) yra konstatuoti išimtinai vertinant tik kriminogeninę nuteistojo praeitį ir yra nekintantys. Tuo tarpu visi kiti kriminogeniniai veiksniai yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis aktyviai, o ne formaliai dalyvaudamas tikslingose intervencinėse ar prevencinėse priemonėse, gali panaikinti. Jie nustatyti vertinant ne tik S. L. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Būtent tai, kad S. L. padarė pažangą tik vienoje srityje, kai jam vis dar nustatomi net šeši kintantys kriminogeniniai veiksniai, teisėjų kolegijos nuomone, yra pakankamas patvirtinimas, kad nuteistojo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dar negali būti pripažįstama akivaizdžia, leidžiančia neabejoti probacijos sėkme.

12. Abejones dėl sėkmingos nuteistojo reintegracijos į visuomenę, jo realiomis galimybėmis išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ne tik nustatomi S. L. riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir informacija apie nuteistojo jau turimus įsiskolinimus, šios informacijos įvertinimas nuteistojo kriminogeninės istorijos kontekste. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, pataisos namuose S. L. atžvilgiu buvo gauti vykdomieji patvarkymai, pagal kuriuos iš jo turi būti išieškota 13 456,15 Eur, o atlyginta suma šiuo metu sudaro tik 803 Eur. Pažymėtina, jog sunki finansinė padėtis yra vienas iš veiksnių, labiausiai įtakojančių asmenis daryti nusikalstamas veikas, ypač turtinio pobūdžio, o S. L. nusikalstamo elgesio istorija yra susijusi ir su nusikalstamu veikimu, nulemtu ir finansinio motyvo – jis praeityje teistas disponavimą narkotinėmis (ar psichotropinėmis) medžiagomis, turint tikslą jas platinti (parduoti). Be to, tai, kad nuteistojo lėšų tvarkymo ir pajamų ypatumai, jei nebus koreguojami, gali apsunkinti S. L. tolesnį integracijos į visuomenę procesą, nurodoma ir socialinio tyrimo išvadoje.

13. Beje, ir pats nuteistasis pripažino, jog psichiką veikiančiomis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, praeityje jis disponavo dėl to, kad turėjo didelių skolų, todėl neatmestina tikimybė, jog, laisvėje susidūręs su finansiniais sunkumais, S. L. gali pakartoti praeities klaidas. Tokį manymą tik dar labiau sustiprina socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti teiginiai, jog skundo autoriaus problemų sprendimo įgūdžiai nėra pakankami, jis visą dėmesį sutelkia į teigiamas pasekmes, nekreipdamas į neigiamas, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe, yra linkęs pateisinti savo nusikalstamą elgesį, apie savo ateities planus kalba nekonkrečiai. Tokį manymą pagrindžia ir nuteistojo teistumų istorija, kuri neabejotinai patvirtina, kad jis iš savo daromų klaidų nesimoko, išvadų nedaro, kadangi nepaisant jam taikytų įvairių baudžiamojo poveikio priemonių, bausmių (netgi ir laisvės atėmimo), nuteistasis ir toliau darė jam būdingas nusikalstamas veikas, kurios tik sunkėjo. Nors, kaip jau minėta, S. L. yra pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, jog lygtinio paleidimo atveju arba perkėlus jį į pusiaukelės namus nuteistasis bus priimtas į pagalbinio darbuotojo pareigas, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokios pažymos yra absoliučiai neįpareigojančio pobūdžio, jos nesuteikia jokių garantijų dėl to, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis iš tiesų įsidarbins ir gaus teisėtą atlygį, reikalingą bent jau būtiniausiems jo ir jo šeimos poreikiams patenkinti bei turimiems įsiskolinimams padengti. Be to, minėta pažyma yra metų senumo – ji surašyta 2020 m. spalio 1 d., todėl tikėtina, jog įmonei naujas darbuotojas gali apskritai būti nebereikalingas. Naujesnių duomenų apie galimą S. L. įdarbinimą byloje nėra.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, formuojant įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo šiuo atveju, taip pat privaloma atsižvelgti ir į kriminogeninę nuteistojo praeitį. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO bei skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, S. L. terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka net už trylikos nusikalstamų veikų, tame tarpe ir labai sunkių nusikaltimų (netgi dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje) padarymą. Viso Lietuvoje jis teistas septynis kartus. Nusikalstamas veikas nuteistasis pradėjo vykdyti būdamas itin jauno amžiaus. Yra nusikaltęs ir jam taikyto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina S. L. asmenybės padidintą polinkį nusikalsti, atskleidžia jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų sąmoningą ignoravimą. Nors pagal BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Be to, sistemingas ir savo pobūdžiu vis sunkesnių ir pavojingesnių nusikalstamų veikų darymas, net ir po to, kai nuteistajam buvo parodytas pasitikėjimas, vertinant ir kitas šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, sudaro realų pagrindą manyti, jog, būdamas laisvėje, S. L. ir vėl darys naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuteistojo praeityje įvykdytų teisės pažeidimų įvertinimas negali būti laikomas non bis in idem (draudimo bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką) principo pažeidimu, kaip teigiama S. L. skunde, kadangi, svarstant klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo patvirtinimo, asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas.

15. Nuteistojo skunde teigiama, jog apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti jam lygtinį paleidimą, pažeidė Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Rec (2003). Atsakydama į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog pats nuteistasis savo skunde nurodo, jog pagal minimą rekomendaciją lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra rekomenduojama taikyti ne išimtinai visiems nuteistiesiems, o tik tiems, kurie atitinka paleidimo sąlygas. Nei ši rekomendacija, nei jokie kiti tarptautiniu lygmeniu priimti teisės aktai nenumato kokias sąlygas asmuo privalo atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, Europos Tarybai priklausančios valstybės narės vadovaujasi konkrečioje valstybėje galiojančiais teisės aktais. Lietuvos atveju tokiais teisės aktais yra BVK ir BPK, kuriuose aiškiai reglamentuoti tiek lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir sąlygos, tiek šio instituto taikymo tvarka, apibrėžti terminai, kada asmuo įgyja teisę į lygtinį paleidimą ir kada yra galimas pakartotinis svarstymas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje. Pagal BVK ir BPK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui (ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai) kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti. Teismas (ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija), įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima atitinkamą sprendimą. Skundžiamas teismo sprendimas yra neprieštaraujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms, kadangi nustatyta, jog lygtinis paleidimas S. L. netaikytinas, kadangi jis neatitinka visų BVK 157 straipsnyje įtvirtintų sąlygų.

16. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualius duomenis apie S. L. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas leido apylinkės teismui pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka vienos iš BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vien tai, kad nuteistasis vykdė jo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama daryti išvadą, kad probacija nuteistajam gali būti efektyvi ir jis, būdamas laisvėje, nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Juo labiau tokios išvados nesuponuoja tas faktas, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo 8 kartus skatintas už pavyzdingą elgesį ir sąžiningą darbą. Ši aplinkybė pagrindžia tik tą faktą, kad nuteistasis sugebėjo bausmės atlikimo metu nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų bei tinkamai atliko savo darbines funkcijas. Tuo tarpu svarstant lygtinio paleidimo klausimą yra privaloma vertinti konkretaus nuteistojo pokyčius įvairiose srityse (darbinės motyvacijos, mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.), neprioretizuojant nei vienos iš jų.

17. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. L. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.