Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Edvardui Sungailai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo LR Aplinkos apsaugos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos gamtai neteisėtai iškirtus medžius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 3168 Lt padarytos žalos ir 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2012 m. kovo mėnesio pradžioje atsakovas A. P., neturėdamas leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, kartu su A. S., (duomenys neskelbtini) nupjovė 24 cm ir 42 cm skersmens žalius paprastojo kaštono medžius, augusius ne miško žemėje. Tokiais savo neteisėtais veiksmais A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintos Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus, t.y. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 78 str. 1 d., ir jam buvo skirta 460 Lt nuobauda. Nutarimo administracinėje byloje atsakovas neskundė, nuobaudos vykdymas perduotas antstolių kontorai. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalą gamtai (kraštovaizdžiui), kuri paskaičiuota teisės aktų nustatyta tvarka ir sudaro 3168 Lt.

Nagrinėjant bylą teisme ieškovo atstovas Edvardas Sungaila palaikė savo poziciją, išdėstytą ieškinyje ir paaiškino, kad palaiko pateiktą ieškinį dėl 3168 Lt žalos atlyginimo. Žala paskaičiuota, vadovaujantis Aplinkos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198, aplinkos ministro įsakymu 2008-06-26 Nr. D1-343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių ir aplinkos ministro 2010-07-29 įsakymu Nr. D1-665 „Dėl LR aplinkos ministro 2008 m. įsakymo Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkūrimo įkainių“ pakeitimo, patvirtintais įkainiais. Nukirsti medžiai – kaštonai, jie priskiriami 3 medžių grupei. Žala paskaičiuota už 1 cm medžio skersmenį - 32 Lt. Daugino medžių skersmenis iš 32 Lt, buvo suskaičiuota 3168 Lt žala. Taip pat buvo pritaikytas 1,5 koeficientas, nes medžiai buvo kaimo vietovėje. Mano, kad ieškinys yra pagrįstas, žala priteistina. Taip pat prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.

Nagrinėjant bylą teisme atsakovas A. P. su ieškovo ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad tai buvo ne jo sumanymas iškirsti medžius. Tai buvo jo brolio sumanymas. Jis prisiėmė visą atsakomybę. Medžių nepardavė, jie dar pas jį. Kai brolis grįš iš užsienio, padės atlyginti žalą. Jis yra nedirbantis, registruotas darbo biržoje. Turi mažą vaiką. Dirba atsitiktinius darbus. Priteistas toks didelis žalos atlyginimas būtų nepakeliama našta jo šeimai, labai pablogintų jo šeimos materialinę padėtį. Gyvena nesusituokęs su vaiko motina, ji irgi nedirba.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovo, jo atstovo, atsakovo paaiškinimais, parodymais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas A. P., neturėdamas leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, kartu su A. S., (duomenys neskelbtini) nupjovė 24 cm ir 42 cm skersmens žalius paprastojo kaštono medžius, augusius ne miško žemėje. Tokiais savo neteisėtais veiksmais A. P. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 78 str. 1 d., ir jam buvo skirta 460 Lt nuobauda (b.l. 6). Atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalą gamtai (kraštovaizdžiui), kuri sudaro 3168 Lt. Žala paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių su vėlesniais pakeitimais, 1, 2.2, 2.3, 5.4, 13.2 punktais, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 198 „Dėl nuostolių padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais, 14, 14.1, 14.3, 14.4 punktais.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato bendrą fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti aplinką bei gamtos išteklius. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2003-10-29 nutarime nurodoma, kad visiems asmenims kyla pareiga tausoti gamtą, o padarius gamtinei aplinkai žalą (nuostolius) – ją atlyginti. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2, 4, 5 dalys, 34 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, privalo atlyginti žalą gamtai, apskaičiuotą pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Pagal LR CK 6.248 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais atsakomybė atsiranda ir be kaltės. Atsakovas neneigia šių aukščiau paminėtų civilinės atsakomybės sąlygų, nukirstų medžių nepanaudojo asmeniniams tikslams, kaltę pripažįsta, tik nurodo, jog apskaičiuota žala yra per didelė.

Ieškovas, įrodinėdamas žalos dydį pateikė žalos apskaičiavimą, remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 ir 13.1 punktų reikalavimus. Žala želdinių atkuriamosios vertės įkainių 1, 2.2 punktais, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 198 „Dėl nuostolių padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais, 14, 14.1, 14.3, 14.4 punktais. Padaryta žala sudaro 3168 litus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.246 str. 1 d. numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymais draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai (žala) turi būti atlyginti visiškai. Tačiau to paties straipsnio 2 d. teismui suteikia teisę sumažinti žalos dydį. CK 6.251 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti žalos atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovo šeimos pajamos yra nedidelės, atsakovas ir jo sugyventinė yra nedirbantys, jie augina du mažamečius vaikus, gimusius 2011 ir 2012 m., jo sugyventinei 2012 m. liepos mėn. – 2012 m. rugpjūčio mėn. išmokėta suma sudaro 1829,44 Lt, todėl yra pagrindo manyti, kad dėl visiško nuostolių atlyginimo gali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių, t.y. sunki finansinė našta mažas pajamas gaunančiam asmeniui.

Atsižvelgiant į sunkią atsakovo turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.) teismas konstatuoja, kad yra pagrindas sumažinti žalos gamtai dydį iki sumos artimos trečdaliui padarytos žalos. Esant nurodytoms aplinkybėms iš A. P. priteistina 1056 Lt žala padaryta gamtai ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento naudai.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 d. ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo nurodyto dydžio procesines palūkanas taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

Iš dalies patenkinus ieškinį, sutinkamai su CPK 93 str. 2 d. iš atsakovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 32 Lt žyminio mokesčio (CPK 92 str., 93 str., 96 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-268 str., 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1056 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt šešis litus) už padarytą žalą gamtai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2012 m. birželio 20 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento įmonės kodas 190742486, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT 274010044200020065 Nord/LB Lietuva, banko kodas 40100, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. P. valstybės naudai 32 Lt (trisdešimt dviejų litų) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Radviliškio rajono apylinkės teismą.