Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Z. atstovo advokato Dariaus Krenciaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Z. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobilaus būrio vado Audriaus Kazlausko 2017-10-14 nutarimu nubaustas 300 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 12 mėnesių už tai, kad 2017-10-14, 02.07 val., ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas - 0,57 prom. neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tokie veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą.Nesutikdamas su nutarimu, D. Z. kreipėsi į teismą ir prašė palikti galioti paskirtą baudą, tačiau pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobilaus būrio vado Audriaus Kazlausko 2017-10-14 nutarimą paliko nepakeistą. Apylinkės teismas neįžvelgė aplinkybių sudarančių pagrindą taikyti ATPK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą.Apeliaciniu skundu D. Z. atstovas advokatas Darius Krencius prašo panaikinti nutartį ir išnagrinėti skundą iš esmės – pakeisti Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobilaus būrio vado nutarimą ir palikti galioti paskirtą baudą 300 Eur, tačiau pritaikius ANK 34 straipsnio 4, 5 dalis sutrumpinti paskirtą 12 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą. Skundą grindžia tuo, jog paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta ir neatitinka teisingumo, protingumo principų. Anot apelianto, teismas neatsižvelgė į tai, kad kiti administraciniai nusižengimai yra padaryti per 7 metų laikotarpį, kad jie nebuvo pavojingi ir neigiamų pasekmių nesukėlė. Be to, ir šis padarytas nusižengimas jokio pavojaus aplinkiniams nesukėlė ir žala niekam nebuvo padaryta. Nusižengimas padarytas neturint galiojančių nuobaudų. Apelianto įsitikinimu, šios nurodytos aplinkybės ir tai, kad jis pripažino padaręs nusižengimą ir dėl to labai gailisi, pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o tai, kad jis suprato savo veiksmų pasekmes, sudaro pagrindą taikyti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad paskirta nuobauda yra adekvati padarytam nusižengimui ir jos švelninti nėra pagrindo. Pažeidėjas turėjo numatyti, kad už padarytą pažeidimą patirs neigiamas pasekmes, tačiau to nepaisė, o nuobaudos tikslas ir yra paveikti nusižengimą padariusį asmenį, kad vėl nedarytų administracinių nusižengimą. Apeliacinis skundas atmestinas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.Apeliaciniame skunde pažeidėjas katės dėl padaryto nusižengimo neginčija, tačiau mano, kad paskirta nuobauda yra neadekvati jo padarytam nusižengimui ir asmenybei, todėl prašo ją švelninti - sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo terminą. Apelianto manymu, apylinkės teismas, atmesdamas skundą dėl nutarimo, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė skundą. Mano, kad yra visos aplinkybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, būtinas sprendžiant švelnesnės nuobaudos nei numatyta atitinkamoje sankcijoje, paskyrimą, ir priėmėm teisėtą ir pagrįstą nutartį, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas. Institucija, paskirdama baudą, įvertino pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (ANK 36 str.) ir konstatavo, kad yra pagrindas skirti minimalią baudą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nematė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato galimybę pažeidėjui paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į padaryto administracinio pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę švelninančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovautis teisingumo, protingumo principais. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad apylinkės teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių. Priešingai, pirmosios instancijos teismas įvertino jo atsakomybę švelninančią aplinkybę, atsižvelgė į anksčiau padarytus nusižengimus, įvertino ir padaryto nusižengimo pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti švelnesnę nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat jų neįžvelgia.Kaip matyti iš apeliacinio skundo, esminiai argumentai dėl ko turėtų būti paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje, yra tai, kad ji yra per griežta ir neatitinka padaryto nusižengimo pavojingumo ir pažeidėjo asmenybės, tačiau su tokia pozicija nesutiktina. Didelę įtaką sprendžiant klausimą dėl švelnesnės nei sankcijoje numatytos nuobaudos, taikymo, svarbu padaryto pažeidimo pavojingumas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pažeidėjas padarė itin šiurkštų pažeidimą (ANK 422 str. 5 d.) kuriuo buvo sukeltas pavojus ne tik pačio pažeidėjo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, kad vien faktas, jog realiai nebuvo sukeltas pavojus kitiems, nedaro nusižengimo mažiau pavojingu. Įstatymų leidėjas numatė itin griežtą atsakomybę už šio nusižengimo padarymą, o tai savaime suponuoja išvadą, kad nusižengimas yra vertintinas kaip itin pavojingas, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog padarytas nepavojingas nusižengimas, atmestini kaip nepagrįsti. Taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą, svarbu įvertinti ir pažeidėjo asmenybę. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas ankstesnius pažeidimus, kurių galiojimas yra pasibaigęs, vertina tik kaip jo asmenybę charakterizuojančią medžiagą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas ne kartą yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – iš viso baustas 6 kartus, nors nėra padaręs analogiškų pažeidimų už kurį nubaustas skundžiamu nutarimu, tačiau įvertinus pakankamai trumpą pažeidėjo vairavimo stažą (7 metai) ir per šį laikotarpį padarytų nusižengimų skaičių, akivaizdu, kad pažeidėjas nėra itin teigiama asmenybė. Šiuo atveju aktualu tai, kad pažeidėjas sistemingai daro nusižengimus ir tai rodo asmens polinkį nepaisyti Kelių eismo taisyklių. Nors kai kurie anksčiau padaryti nusižengimai vertintini kaip mažiau pavojingi, tačiau tai nekeičia situacijos dėl jo asmenybės vertinimo. Apelianto atstovas advokatas prašo atsižvelgti ir pažeidėjo atsakomybę švelninančią aplinkybę. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, atsakomybę švelninanti aplinkybė vertintina kartu su kitomis, sudarančiomis pagrindą paskirti švelnesnę nuobaudą, tačiau tokių apeliaciniame skunde nenurodyta ir teismas jų neįžvelgia. Į šią aplinkybę buvo atsižvelgta skiriant nuobaudą ir dėl to paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda.Nesutiktina su apelianto atstovu advokatu, kad paskirta nuobauda šiuo atveju neatitinka teisingumo ir protingumo principų ar kad taikius trumpesnį administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, bus pasiekti nuobaudos tikslai. Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-60-2014). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, taikius ANK 34 straipsnio 5 dalies straipsnio nuostatą, nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad paskirta minimali nuobauda yra neadekvati padarytam nusižengimui ir pažeidėjo asmenybei. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju švelnesnės nuobaudos paskyrimas nei sankcijoje numatyta minimali, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Priešingai, pažeidėjui paskirta minimali nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pavojingumą ir pažeidėjo asmenybę, todėl trupinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones taikymo terminą, nėra jokio pagrindo. Remdamasis tuo, kas išvardyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu taikyta nuobauda atitinka nusižengimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę bei protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nutarimą nepakeistą, todėl naikinti ar keisti pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir D. Z. atstovo advokato Dariaus Krenciaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.