Alytaus apylinkės teismo nutartis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjos O. B. atstovui advokatui Antanui Pliaugai, suinteresuotam asmeniui E. M., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. B. pareiškimą dėl praleisto termino pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys V. T., E. M., O. S., J. V. sutinka ir palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja prašo atnaujinti terminą dėl praleisto termino pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti, nurodydama, kad sutarties šalimi buvo sutuoktinis J. V., miręs 1990-01-10 ir jo motina V. V., mirusi 2004-01-01.

1964 m. CK 149 str. nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal 1964 m. CK 255 str.1 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią ( 1964 m. CK 255 str.2 d.).

1985-09-12 raštu sudaryta ir notariškai patvirtinta sutartis tarp Varėnos rajono P.Cvirkos kolūkio ir V. J., V. V. ( b.l. 12), patvirtina, kad tokia sutartis buvo sudaryta sandoriui nustatyta tvarka ir forma. Ši sutartis įregistruota Varėnos apylinkės Taryboje, kadangi yra atitinkamas spaudas apie tokios sutarties gavimą ir registravimą ( 1985-09-18), tik nėra nurodyta įregistravimo numeris. Toks įrodymas reiškia, kad šalys tuo metu galiojusio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pateikė sutartį įregistravimui ( sudaryto sandorio patvirtinimui), tik dėl nežinomų aplinkybių, kurios nepriklausė nuo daikto pirkėjų valios, ši sutartis nebuvo įregistruota.

Kasacinis Teismas aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 str. suformavęs praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę, o nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais. Teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal J. K. pareiškimą VĮ Registrų centro Šiaulių filialui ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2009).

Taip pat Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga inter alia reiškia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai).

1964 m. CK 149 str. nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal 1964 m. CK 255 str.1 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (CK 255 straipsnio 2 dalis). Tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (CK 255 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta situacija, kai sandoris sudarytas iki įsigaliojant CK, tačiau 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas. Tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai. Tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.

Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas tiek 1964 m. CK, tiek CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Orestas“ v. UAB ,,Pramoninis servisas“, UAB ,,Fortus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-977/2000, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ v. ŽKNTKR VĮ Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-3-174/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D., D. D. v. P. V. Š., E. Š., bylos Nr. 3K-3-1158/2003, ir kt.).

Taikant 1964 m. CK 255 straipsnio nuostatas laikomąsi, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų. Dėl to nuosavybės teisė į pastatus, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą.

Byloje nėra iškilęs ginčas dėl pareiškėjos valdomo, naudojamo ir disponuojamo nekilnojamojo turto dalies fakto. Pareiškėjai nuosavybės teisės į pastatų dalį pagal sutartį atsirado pagal 1985-09-12 sudarytą sandorį. Tai, kad sandoris buvo neįregistruotas nustatyta tvarka yra ne pareiškėjos valia, jos kaltė ir pan. Sandoris buvo pateiktas registruoti nustatytu tvarka ir terminu, todėl turėjo būti registruotas, o to neatlikus – pranešta priežastis – kodėl nėra registruojamas. Tiek 1964 m. CK 255 straipsnyje, tiek CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybė teismui dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujinti.

Kadangi pareiškėjai nekilnojamo turto sandoris buvo neįregistruotas dėl svarbios priežasties (be pateisinamų priežasčių neįtrauktas, kaip įregistruotas sandoris), todėl laikytina, kad įregistravimo termino praleidimo priežastys yra svarbios ir šis terminas atnaujintinas.

Nors sandoris nebuvo įregistruotas, jo sudarymas visiškai atitiko šalių valią: P.Cvirkos kolūkis siekė parduoti, o pareiškėja – pirkti dalį pastatų; viena sanodrio šalis sumokėjo susitartą kainą už daiktą, kita sandorio šalis – pinigus gavo ir pretenzijų nereiškė. Pareiškėja po sandorio sudarymo visą laiką naudojosi daiktu (pastatais) ir žemės sklypu, reikalingu naudojimuisi, kaip savininkė. Dėl to termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) ir nepažeidžia viešojo intereso.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą VĮ „Registrų centre“ įregistruoti 1985 m. rugsėjo mėn. 12 d. sudarytai pirkimo-pardavimo sutarčiai, registro eilės Nr. 2223, sudarytai tarp Varėnos rajono Varėnos apylinkės P. Cvirkos kolūkio ir J. V., gim. (duomenys neskelbtini), bei V. V., gim. (duomenys neskelbtini), pagal kurią J. V. nusipirko 2/3 dalis vieno aukšto medinio gyvenamojo namo, turinčio 153 kv./m bendro naudingo ploto, tame tarpe 61,1 kv./m gyvenamojo ploto, medinį tvartą, medinį kluoną, mūrinę lauko virtuvę, mūrinį rūsį, o V. V. nusipirko 1/3 dalį vieno aukšto medinio gyvenamojo namo, turinčio 153 kv./m bendro naudingo ploto, tame tarpe 61,1 kv./m gyvenamojo ploto, esančius (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per 7 dienas nuo nutarties priėmimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.