Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis nuo 2015 m. lapkričio 28 d. iki 2015 m. lapkričio 29 d., 16 val., būdamas savo tėvų bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kambariuose laikomų nukentėjusiai I. K. priklausančių dėžių, aiškiai suvokdamas tyčia pavogė nukentėjusiajai I. K. priklausančius auksinius dirbinius, o būtent: vieną geltono aukso papuošalų rinkinį, sudarytą iš koljė, auskarų ir apyrankės, 6 000 eurų vertės; balto ir geltono aukso širdelės formos auskarų ir pakabuko rinkinį, 500 eurų vertės; auksinę apyrankę, 500 eurų vertės; delfino formos auksinį pakabuką, 200 eurų vertės; „I“ raidės formos auksinį pakabuką, 100 eurų vertės; apskritimo formos auksinį pakabuką su akmenuku, 50 eurų vertės; pasagos formos auksinį pakabuką su grandinėle, 100 eurų vertės; apie 45 cm ilgio auksinę grandinėlę, 300 eurų vertės; apie 25 cm ilgio auksinę grandinėlę, 150 eurų vertės; auksinių kabančių auskarų komplektą ir geltono aukso pakabuką su grandinėle, 50 eurų bendros vertės, tokiu būdu slaptai pavogė nukentėjusiajai I. K. priklausantį 7 950 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais J. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Kaltinamasis J. V. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė gyvena kartu su tėvu A. V., jo sugyventine J. K. tėvui priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tėvo sugyventinės dukra I. K. kartu negyveno, kartais atvažiuodavo. 2015-09-20 I. K. atvežė savo daiktus, supakuotus į kartonines dėžes, kurias paliko tame bute (vienas dėžes paliko jo kambaryje, kitas – svetainėje). Dėžės nebuvo sandariai supakuotos. Kokie konkrečiai daiktai buvo sudėti į Ievos dėžes, nežinojo. 2015 m. lapkričio mėn. pradžioje, tiksliai dienos neatsimina, pasižiūrėjo, kas yra dėžėse ir pamatė kartoninėje dėžėje esant daug papuošalų dėžučių, kurias atidaręs pamatė įvairius auksinius dirbinius. Juos apžiūrėjęs padėjo atgal į papuošalų dėžutes ir nieko su papuošalais nedarė. 2015 m. lapkričio pabaigoje, 28 ar 29 d., sugalvojo tuos papuošalus pavogti ir apie 16 val., atidaręs papuošalų dėžutes, paėmė auksinius dirbinius ir visus sudėjo sau į kuprinę. Tarp auksinių dirbinių buvo grandinėlės, pakabukai, koljė, auskarai, apyrankės, tiksliai neatsimena, tačiau sutinka su pranešimo apie įtarimą nurodytais auksiniais dirbiniais. Įdėjęs auksinius dirbinius sau į kuprinę, nuvažiavo iki stoties ir dalį šių dirbinių pardavė stoties rajone už 200 eurų, kitą dalį pridavė į supirktuvę, gavo 350 eurų. Pinigus išleido savo reikmėms. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Pažymėjo, kad nukentėjusiajai I. K. padarytą žalą atlygino jo tėvas (b. l. 34-35). Papildomos apklausos metu naujų aplinkybių nenurodė, patvirtino ankstesnius parodymus (b. l. 40).

Nukentėjusioji I. K. apklausos metu parodė keitusi gyvenamąją vietą, todėl savo daiktus dėžėse laikinai parvežė saugoti į tėvų namus, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Daiktus dėžėse pas tėvus atvežė 2015-09-20, visos dėžės buvo užklijuotos ir tėvų namuose sudėtos per du kambarius. Per tą laikotarpį ji grįždavo pas tėvus į namus, pasiimdavo reikiamus daiktus ir vėl išvažiuodavo, tėvų namuose ji negyveno. 2015-12-05, apie 17.30 val., dėžėse ieškodama kitų daiktų pastebėjo, kad iš kelių atskirų dėžučių yra dingę jai priklausantys auksiniai papuošalai. Pasigedo papuošalų rinkinio, kurį sudarė koljė, auskarai ir apyrankė, šis rinkinys buvo balto ir geltono aukso, su permatomos spalvos 4 akmenukais, turi šių papuošalų nuotraukas, jų vertė apie 6 000 eurų. Kitą papuošalų rinkinį sudarė auskarai ir pakabukas, dvigubos širdelės formos, balto ir geltono aukso su skaidrios spalvos trimis akmenukais, šių papuošalų nuotraukos neturi, jų vertė apie 500 eurų. Pasigedo ir pūsto aukso apyrankės ant rankos, kuri suverta pailgomis dalimis, apie 15 centimetrų ilgio (yra nuotrauka), jos vertė apie 500 eurų, Delfino formos auksinis pakabukas ant kaklo (turi nuotrauką), jo vertė apie 200 eurų; I raidės formos pakabukas su baltos spalvos permatomais 3 kvadrato formos akmenukais (turi nuotrauką), jo vertė apie 100 eurų. Mažas apskritimo formos auksinsis pakabukas su vienu baltos spalvos permatomu apvaliu akmenuku (jo nuotraukos neturi), vertė apie 50 eurų. Pasagos formos auksinis pakabukas ant grandinėlės, su taškelių formos iškilimais (nuotraukos neturi), vertė apie 100 eurų. Apie 45 cm ilgio plona auksinė kaklo grandinėlė (jos nuotraukos neturi), vertė apie 300 eurų; apie 25 cm ilgio suku pynimu pinta auksinė kaklo grandinėlė (turi nuotrauką), jos vertė apie 150 eurų; kabantys auksiniai auskarai, geltono aukso burbuliukais su grandinėle (auskarų nuotraukos neturi), vertė apie 50 eurų. Gali būti dingusių ir kitų auksinių ir sidabrinių papuošalų, kuriuos nešioja rečiau ir negali prisiminti. Įtaria, kad jos papuošalus pavogė mamos sugyventinio A. V. sūnus J. V., gimęs (duomenys neskelbtini)., gyvenantis jos mamos namuose. Tokie įtarimai dėl to, kad pastarasis anksčiau buvo paėmęs jos mamos ir tėvo auksą, tačiau į policiją nebuvo kreiptasi. 2015-12-07 mama su savo sugyventiniu išsiaiškino, kad J. V. papuošalus paėmė 2015-11-28 ir 2015-11-29, juos pridavė stotyje, geltonų paviljonų antroje eilėje antrose duryse esančiame lombarde, taip pat stotyje prie Medicinos banko esančiame Vilniaus juvelyrikos lombarde bei Vilniaus, Akropolyje, Ozo g. 25, esančiame lombarde (prie „Maxima“ kasų). Dėl įvykio jai padaryta apie 7 950 eurų žala. Papildomai apklausta nukentėjusioji I. K. parodė, kad kelios dienos po įvykio jos mamos sugyventinis A. V. pasikalbėjo su savo sūnumi J. V. ir šis prisipažino pavogęs papuošalus, taip pat paaiškino, kad visus papuošalus pavogė per vieną kartą, dalį jų pridavė stoties rajone lombarduose, kartu su kažkokiu Petru. Papuošalai buvo priduoti Petro vardu, o likusius pridavė lombarde, esančiame PC „Akropolis", Ozo g. 25, Vilniuje, pridavė savo vardu, už visus priduotus papuošalus gavo apie 400 eurų. Dar kartą apklausta parodė, kad 2015-12-21 kalbėjo su A. V., kuris pageidavo atlyginti padarytą turtinę žalą. Buvo surašytas paprastas vekselis, sutarta, jog bus atlyginta 2 700 eurų suma per 2 metus. 2016-04-04 davė 400 eurų. J. V. pretenzijų neturi (b. l. 5, 19, 21-22).

Liudytojas A. V. parodė gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su juo gyvena jo sūnus J. V., sugyventinė J. K. ir laikinai apsistojusi šios dukra I. K.. 2015 m. gruodžio mėn., tikslios dienos neatsimena, Ieva jam pasakė, kad iš jos paliktų supakuotų dėžių su asmeniniais daiktais dingo auksiniai papuošalai. Jis tuomet iš karto paskambino savo sūnui Justui ir paklausė, ar šis nieko nepaėmė, tačiau sūnus neprisipažino. Tos pačios dienos vakare Justas į mobiliojo ryšio telefoną parašė žinutę su prisipažinimu, kad paėmė Ievos papuošalus, o vėliau grįžęs namo prisipažino ir paaiškino, kad dalį papuošalų su kažkokiu draugu pridavė stoties rajone lombarduose, o likusius pridavė į lombardą, esantį PC „Akropolis", Ozo g. 25, Vilniuje. Kitą dieną kartu su sūnumi važiavo į lombardus, kuriuose Justas nurodė pridavęs papuošalus, tačiau lombarduose papuošalų nebuvo (b. l. 25).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK pateiktame I. K. pareiškime nurodyta, kad namuose supakuotose kraustymosi dėžėse buvo sudėti auksiniai juvelyriniai dirbiniai, kurių vertė apie 10 000 eurų. Mėnesio laikotarpyje pastebėjo, kad jie dingo. Įtaria, kad jos papuošalus pavogė J. V., kuris gyvena tuo pačiu adresu kaip ir ji. Šį asmenį, kadangi tas pats buvo nutikę ir jo mamai, J. V. pripažino pavogęs auksinius papuošalus, kuriuos nunešė per draugą į lombardą, kadangi pats yra nepilnametis (b. l. 1).

Savanoriško daiktų, dokumentų patiekimo protokole nurodyta, kad pareiškėja I. K. pateikė vieną popieriaus lapą, kuriame apibūdinti pavogti daiktai, taip pat elektroniniu paštu atsiuntė nuotraukas su papuošalų fotonuotraukomis (b. l. 7-8, 10, 11-17).

Byloje esančiame paprastajame vekselyje nurodyta, kad A. V. iki 2014 m. gruodžio 31 d. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti I. K. 2 700 eurų (b. l. 23).

Kaltinamasis J. V. savo kaltę pripažino, jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiosios I. K. bei liudytojo A. V. parodymai, pareiškimas, daiktų pateikimo protokolas, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad J. V. pagrobė svetimą nukentėjusios I. K. turtą bendrai 7 950 eurų sumai. Kaltinamojo J. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo J. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Teismas, skirdamas J. V. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltinamasis yra nepilnametis, anksčiau neteistas (b. l. 46), administracine tvarka baustas (b. l. 45), nevedęs, nedirbantis, (b. l. 44), besimokantis Salomėjos Nėries 10 C gimnazijoje, duomenų apie tai, kad būtų įrašytas į Priklausomybės ligų centro įskaitą ar gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. J. V. sutinka su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka ir su prokuroro siūloma bausme bei jos dydžiu (b. l. 47-48).

J. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 36) paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir J. V. paskirti galutinę bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.