Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą J. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarimo, kuriuo J. K. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. 1 d. ir nubausta 1158 eurų bauda su transporto priemonės VW Pasat v/n (duomenys neskelbtini) konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nubausta už tai, kad ji 2016-07-03, 4.35 val., Sabališkių g., Elektrėnuose, Elektrėnų sav., vairavo automobilį Volkswagen Passat, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį D. Z., neturėdama teisės vairuoti, t.y. neįgijusi, bei būdama neblaivi, kai nustatytas 1,14 prom. girtumas. Šiais savo veiksmais J. K. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje.

Apylinkės teismas, spręsdamas dėl papildomos nuobaudos skyrimo, pažymėjo, kad automobiliu Volkswagen Passat, v/n (duomenys neskelbtini), buvo padarytas vienas iš pavojingiausių ATPK pažeidimų. Šis automobilis atitinka ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius ir yra pažeidimo padarymo įrankis, o ATPK 26 straipsnio 1 dalis numato, kad konfiskuojamas ir kitam asmeniui, ne pažeidėjai, priklausanti transporto priemonė, jei ji buvo ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis. D. Z., būdama padidinto pavojaus šaltinio savininke ir privalėdama imtis visų priemonių, kad automobiliu Volkswagen Passat, v/n (duomenys neskelbtini), negalėtų naudotis asmenys, neturintys tam teisės ir negalėtų kelti pavojaus aplinkiniams, nesudarė kliūčių pasinaudoti minėtu automobiliu. Kaip nurodė pati pažeidėja, automobiliu naudojasi jo savininkės sūnus. Tai kad automobilis pateko į neblaivios J. K. valdymą, rodo, kad jis neužtikrino, jog padidinto pavojaus šaltinis nepatektų į jo valdyti neturinčio teisės asmens rankas. Duomenų, kad automobilis J. K. žinion pateko dėl jos neteisėtų veiksmų ir prieš savininko valią, nėra.

2016-08-05 Vilniaus apygardos teisme gautas J. K. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-07-18 nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme; į teismo posėdį iškviesti ir apklausti liudytojais D. Z. bei M. Z.; nepanaikinus skundžiamo nutarimo, išdėstyti paskirtos jai 1158 eurų mokėjimą dalimis, kadangi iškart sumokėti visą paskirtą baudą jai yra nepakeliama našta.

2016-08-10 Vilniaus apygardos teisme prie J. K. apeliacinio skundo gautas automobilio VW Passat v/n (duomenys neskelbtini) savininkės D. Z. prašymas, kuriame ji nurodo, jog minėtas automobilis iš jos buvo nepagrįstai konfiskuotas, kadangi K. K. ji nepažįsta, automobiliu leido naudotis tik savo sūnui M. Z.. Prašo grąžinti jai automobilį, kadangi yra pažeista jos nuosavybės teisė – naudotis jai priklausančiu turtu (automobiliu). Automobilis jai yra reikalingas vykti į gydymo įstaigas, nes ji yra darbinga tik 50 procentų, taip pat tiesioginiam darbui (yra ūkininkė bei kitiems asmeniniams ir visuomeniniams poreikiams (yra seniūnaitė).

2014-08-22 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK Viršininko atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma Trakų rajono apylinkės teismo 2016-07-18 nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

J. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – Trakų rajono apylinkės teismo 2016-07-18 nutarimas naikintinas ir byla grąžintina naujai nagrinėti apylinkės teisme.

Pagal formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio l dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar ATP protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų įvertinimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 straipsnio l dalyje nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ( ATPK 257 straipsnis). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas“ (Praktika Nr. 7, b.l. 259).

Be to, pažymėtina, kad vien tik rašytiniai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir policijos pareigūnų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas neapklausęs teisme liudytojais šių asmenų nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai (administracinė byla Nr. N575 -881/2009).

Taip pat būtina pažymėti, jog, nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Įvertinus tai, kad baudžiamojo proceso metu teisiamajame posėdyje privalo būti rašomas protokolas (Baudžiamojo proceso kodekso 261 str.), darytina išvada, kad teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus (Administracinės bylos Nr. N-1- 1333/2007, Nr. N575-684/09 ir kt.).

Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, kad, nors ATPK 26 str. 1 d. numatyta teisė konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį daiktą, tačiau ATPK nėra reglamentuotas konfiskuotino daikto savininko teisinis statusas, jo teisės ir pareigos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje. Pagal formuojamą teismų praktiką pirmosios instancijos teismas turėtų pranešti apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą. Nesuteikiant asmeniui galimybės įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: Nr. N575-1742/2008, Nr. N444-8347/2009, Nr. N62-2500/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi praktikos, kad asmuo, kurio transporto priemonė konfiskuojama, privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-1-2012). Pažymėtina ir tai, kad ATPK nereglamentuojant konfiskuotino daikto savininko teisinio statuso, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 312 str. 4 d., kuri asmeniui, kurio turtas konfiskuotas, suteikia teisę apskųsti sprendimus dėl turto konfiskavimo apeliacine tvarka (ATPK 249 str. 2 d.).

Dėl automobilio VW Passat v/n (duomenys neskelbtini) savininkės prašymo grąžinti jai automobilį ir argumentų, kad pažeista jos nuosavybės teisė pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti.

Pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Pagal Konstituciją teisė į nuosavybę gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui (Konstitucinio Teismo 2002 kovo 14 d. nutarimas). Taigi, įstatymas numato, kad D. Z. priklausantis automobilis VW Passat v/n (duomenys neskelbtini) gali būti konfiskuotas, jeigu bus įrodyta, kad ji ar jos sūnus elgėsi nepakankami atidžiai protingai ir rūpestingai, tuomet ji, kaip automobilio savininkė, įgis teisę civilinio proceso tvarka reikalauti iš pažeidėjos ir savo sūnaus solidariai atlyginti patirtą žalą. Nagrinėjamu atveju administracinė byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo tik todėl, kad teismas bylą išnagrinėjo tinkamai nepranešęs konfiskuoto automobilio savininkei apie paskirtą teismo posėdį. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, neužtikrinant teisingo teismo proceso ir efektyvios savininko teisių gynybos.

Atsižvelgus į išdėstytus procesinius pažeidimus Trakų rajono apylinkės teismo 2016-07-18 nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-07-18 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.