Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Adolfina Simaitienė Baudž. byla Nr. 1A-357-174/2013 Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00110-2012-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.26.2.1.; 1.1.7.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. liepos 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo Š. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 10 MGL dydžio (1 300 Lt) bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti.

Nuosprendžiu priteista iš Š. B. nukentėjusiajai K. G. 190 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. B. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: Š. B. 2012 m. rugsėjo 2 d., apie 12.00 val., viešoje vietoje – prie parduotuvės „Rimi“, esančios Liepojos g. 27, Klaipėdoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. Š. B., priėjęs prie važiuojančio automobilio „Opel Corsa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio K. G., trenkė į vairuotojo pusės šoną, taip jį sugadindamas bei padarydamas 877 Lt materialinę žalą. K. G. sustojus ir išlipus iš automobilio, Š. B. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. Tokiais savo veiksmais Š. B. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Apeliantas Š. B. aiškina, kad 2012-09-02 jis su žmona maršrutiniu mikroautobusu važiavo į namus, jiems išlipus iš mikroautobuso ir einant per perėją pamatė, kad nuo miesto pusės dideliu greičiu atvažiuoja automobilis, kurį, kaip vėliau paaiškėjo, vairavo K. G.. Pastaroji prieš pėsčiųjų perėją esančius stabdymo kalnelius pravažiavo per jų vidurį nesulėtindama greičio. Š. B. nurodo, kad jo žmona spėjo perbėgti į kitą gatvės pusę, o jis išsigandęs sustojo pėsčiųjų perėjoje bei rankos mostu automobilio vairuotojai K. G. parodė į kelio ženklą, tada ši, sustojusi prie jo, išvadino jį bei jo žmoną „bomžais, čigonais“ ir nuvažiavo. Jis su žmona nuėjo į parduotuvę „Rimi“, išeidami iš parduotuvės vėl sutiko K. G., kuri ėjo link jų vedina šuniu be antsnukio ir vėl juos išplūdo necenzūriniais žodžiais. Tada jo žmona pasakė K. G., kad jie ne „bomžai“ ir kad gali parodyti dokumentus. Tuo incidentas ir pasibaigė.

Nuteistojo Š. B. teigimu, teismas be pagrindo nesirėmė jo ir jo žmonos paaiškinimais, nepagrįstai rėmėsi vien tik K. G. duotais melagingais parodymais, kurių nepatvirtina jokie byloje surinkti duomenys. Teismas be pagrindo neanalizavo K. G. paaiškinimų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, neanalizavo kitų byloje esančių duomenų.

Kaip matyti iš K. G. pareiškimo (t. 1, b. l. 1), ji nurodė, kad pretenzijas reiškia dėl jos automobilio sugadinimo ir nieko nekalba apie jų žodinį konfliktą, nes konflikto iš jo su žmona pusės ir nebuvo. Vėliau, kai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir pasiūlius K. G. kreiptis į teismą su pareiškimu privataus kaltinimo tvarka, ji, patikslindama pareiškimą, jau nurodė, kad neva tai jis, Š. B., ją įžeidinėjo. Apeliantui nesuprantama, kodėl K. G., iškvietusi policijos pareigūnus, pastariesiems nenurodė jai labai svarbios aplinkybės, kad jos automobilio sparnas įlenktas, dėl to ji ir kreipėsi į policiją.

Kaltinime nurodyta, kad jis, Š. B., keikėsi ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tačiau nenurodytas nė vienas šią aplinkybę galintis patvirtinti asmuo.

Paminėtos aplinkybės, apelianto teigimu, rodo, jog K. G. teismui nurodė išgalvotas aplinkybes, kurių byloje esantys duomenys nepatvirtina.

Nuteistasis Š. B. ir jo gynėjas advokatas A. Lekstutis prašo nuteistojo Š. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacini skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam Š. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, pagrįstai Š. B. pripažino kaltu padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą. Apeliantas deklaratyviai teigia, kad jo kaltės sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, nes išvadą apie tai patikimai patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas, kurį sudaro nukentėjusiosios K. G. parodymai, 2012-09-03 apžiūros protokolas bei prie jo pridėtos fotonuotraukos, patvirtinantys nukentėjusiajai priklausančio automobilio „Opel Corsa“ sugadinimą, 2012-09-02 Kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 12-12-08/1, iš kurios matyti, jog K. G. priklausančiam automobiliui „Opel Corsa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta 877 Lt žala, bei kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patvirtinantys neteisėtus Š. B. veiksmus.

Nuteistojo prašymas panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir jį išteisinti, nes, Š. B. teigimu, jis nukentėjusiajai K. G. necenzūrinių žodžių nesakė ir jai priklausančio automobilio neapgadino, taigi viešosios tvarkos nepažeidė, tvirtino, kad ne jis, o K. G. tuo metu, kai jis pastarajai rankos mostu parodė į kelio ženklą, kai ši, jam su žmona einant per gatvę, pėsčiųjų perėjoje jų nepraleido ir sustojusi išvadino jį bei jo žmoną „bombažais, čigonais, šunimis“, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertinio byloje surinktus įrodymus ir nustatė, kad Š. B. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta. Nagrinėjamoje byloje, remiantis ne tik nukentėjusiosios K. G., bet ir kaip liudytojos apklaustos nuteistojo sutuoktinės Z. B. parodymais nustatyta, kad Š. B. kartu su savo žmona Z. B. ėjo ne per perėją. Todėl nuteistojo teiginiai, kad K. G. jo, einančio kartu su žmona per perėją, nepraleido, yra nepagrįsti, nes jie ėjo per gatvę į „Rimi“ parduotuvę neleistinoje vietoje, todėl K. G. neprivalėjo jų praleisti, tai būtų turėjusi pareigą padaryti, jei jie būtų ėję per pėsčiųjų perėją. Dėl šios priežasties tarp eismo dalyvių kilo konfliktas. Nukentėjusioji K. G. nurodė, kad jai važiuojant automobiliu nedideliu greičiu į „Dragūnų“ kvartalą pro „Rimi“ parduotuvę, esančią adresu Liepojos g. 27, Klaipėda, prie jos automobilio pribėgo Š. B. ir tyčia trinktelėjo į automobilio šoną, ji išgirdo garsą, matė, kaip Š. B. mosikavo ranka, išlipusi pamatė, kad yra apgadintas automobilio kėbulo šonas iš vairuotojo pusės, nors iki tol jos automobilis nebuvo apgadintas. Nors Š. B. bei kaip liudytoja apklausta jo sutuoktinė Z. B. teigė, kad Š. B. nukentėjusiosios neįžeidinėjo ir jos automobilio neapgadino, tačiau šiuo atveju netikėti nukentėjusiosios parodymais, kurie yra nuoseklūs, nėra pagrindo, nes nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, kad K. G. anksčiau pažinojo B. ir būtų suinteresuota juos apkalbėti ar neteisingai apkaltinti. K. G. nurodė, kad jai sustojus ir išlipus iš automobilio Š. B. keikė ją necenzūriniais žodžiais, o ji, pamačiusi, kad jos automobilis yra apgadintas, paskambino į policiją. Pareigūnams paprašius pasekti, kur eina įtariamieji, pastarieji pabėgo. Netrukus atvykus pareigūnams, jų rasti nepavyko ir tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo nustatytos jų asmenybės, nes nukentėjusioji iš pateiktų nuotraukų iš karto atpažino Š. B. ir jo žmoną. Šios aplinkybės, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, rodo, jog Š. B. pabėgo iš įvykio vietos, nes jautėsi kaltas dėl įvykio ir siekė išvengti atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos bei atlyginti žalą, padarytą nukentėjusiosios turtui. Be to, pažymėtina, kad nei nuteistasis Š. B., nei jo žmona, kuri buvo apklausta teisme kaip liudytoja, neginčijo, kad tarp jų ir K. G. kilo konfliktas dėl to, kad jiems einant per gatvę K. G., Š. B. teigimu, nepraleido jų, einančių per pėsčiųjų perėją, tai, kaip anksčiau minėta, paneigia ne tik nekentėjusiosios, bet ir nuteistojo sutuoktinės Z. B. parodymai, kuriais remiantis nustatyta, kad jie ėjo per gatvę neleistinoje vietoje, t. y. ne pėsčiųjų perėjoje, todėl K. G. neturėjo pareigos jų praleisti. Nors nuteistojo apeliaciniame skunde tvirtinama, kad jis iš įvykio vietos nepasišalino, tačiau, kaip minėta, netrukus atvykus policijos pareigūnams, kuriems iš karto po įvykio paskambino nukentėjusioji ir pranešė apie įvykį, jų surasti nepavyko, šie duomenys, priešingai apelianto tvirtinimui, rodo, kad jis iš įvykio vietos pasišalino tyčia. Šie duomenys, teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog Š. B. jautėsi kaltas dėl įvykio ir bei suprato, jog apgadino nukentėjusiosios turtą, kitu atveju jam nebūtų buvę jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos. Jeigu būtų tikima nuteistojo versija, kad ne jis, o nukentėjusioji elgėsi netinkamai ir jį iškeikė, nelogiška, kad ji, būdama pati kalta, skambintų į policiją, o jis, būdamas nukentėjęs, iš įvykio vietos pasišalintų.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai Š. B. parodymus vertino kritiškai kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės bei pagrįstai nesivadovavo kaip liudytojos apklaustos Z. B. parodymais apie tai, kad jos vyras Š. B. nukentėjusiajai necenzūrinių žodžių nesakė ir jos automobilio neapgadino, nes ji, kaip Š. B. sutuoktinė, yra suinteresuotas asmuo šioje byloje, be to, jų parodymų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys, priešingai – juos paneigia. Šiuo atveju nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad būtent Š. B. tyčia trenkdamas ranka į jo automobilio šoną jį apgadino, tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, bei iškilus konfliktui keikė K. G. necenzūriniais žodžiais.

Taigi anksčiau aptartų duomenų visuma įrodo, jog Š. B. dėl menkavertės dingsties, K. G. automobiliu važiuojant nedideliu greičiu į „Dragūnų“ kvartalą pro „Rimi“ parduotuvę, pribėgęs prie K. G. vairuojamo automobilio, tyčia delnu sudavė per automobilio kėbulo šoną iš vairuotojo pusės ir jį apgadino, o K. G. sustojus ir išlipus iš automobilio, iškeikė pastarąją necenzūriniais žodžiais. Tokia Š. B. veika padaryta teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes jis viešoje vietoje – prie parduotuvės „Rimi“, esančios adresu Liepojos g. 27, Klaipėda, tyčia, priėjęs prie K. G. vairuojamo automobilio „Opel Corsa“, trenkė į automobilio vairuotojo pusės šoną, taip jį sugadindamas bei padarydamas 877 Lt turtinę žalą, o K. G. sustojus ir išlipus iš automobilio Š. B. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, taip savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokie tyčiniai, ypatingai įžūlūs Š. B. veiksmai buvo nukreipti ne tik į viešąją tvarką, bet svetimo turto sugadinimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, nagrinėdamas bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais BPK reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais, kurių pakako padaryti pagrįstą išvadą dėl Š. B. kaltės pažeidus viešąją tvarką, t. y. padarius nusikalstamą veiką, turinčią BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje esančią medžiagą. BPK reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šioje byloje nenustatyta, kad vertindamas įrodymus teismas pažeidė BPK normas, taip pat nenustatyta aplinkybių, duodančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo, kuris įvertino byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, išvada dėl Š. B. kaltės, todėl naikinti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir Š. B. priimti naują išteisinamąjį nuosprendį pagrindo nėra.

Nors nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, jog, priešingai nei nurodyta kaltinime ir teismo nuosprendyje, jis nėra bedarbis, nes pagal sutartį dirba UAB „Novikontas S CM“, o dėl jam paskirtos kardomosios priemonės jis turėjo praleisti vieną reisą, dėl to patyrė materialinę žalą, tačiau šios apelianto skunde nurodytos aplinkybės neturi įtakos svarstant nuteistojo kaltės klausimą, jos būtų reikšmingos sprendžiant jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, tačiau dėl to nuteistasis nesiskundžia, o apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Š. B. apeliacinį skundą atmesti.