- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-02
- Bylos Nr.
- 2S-994-781/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- S. R.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (skolininkės ir įkeistų daiktų savininkės) S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. sausio 19 d. nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal pareiškėjo (hipotekos kreditoriaus) Vilniaus kredito unijos pareiškimą, suinteresuoti asmenys: S. R. (skolininkė ir įkeistų daiktų savininkė), S. R. (įkeistų daiktų savininkas), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas (hipotekos kreditorius) Vilniaus kredito unija kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš sutartinės hipotekos lakštu įkeisto turto: žemės sklypo, pastato - sodo namo, esančių (duomenys neselbtini), ir jį areštuoti.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. spalio 11 d. nutartimi areštavo įkeistus daiktus, nuosavybės teise priklausančius S. R. ir S. R. (0,0638 ha ploto žemės sklypą, sodo namą, esančius (duomenys neselbtini), uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti, įspėjo skolininkę ir įkeistų daiktų savininkę S. R. bei įkeistų daiktų savininką S. R., kad negrąžinus skolos, t. y. 21 500 Lt skolos, 5 055,11 Lt palūkanų, iš viso: 26 555,11 Lt, taip pat 139 Lt žyminio mokesčio per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti, atmetė kreditoriaus prašymą išieškoti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos (26 555,11 Lt), skaičiuojant palūkanas nuo prašymo gavimo dienos, t. y. nuo 2011-10-10 iki visiško skolos išieškojimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas (hipotekos kreditorius) Vilniaus kredito unija kreipėsi į teismą su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė priimti nutartį išieškoti skolą iš skolininkės S. R. ir parduoti hipotekos lakštu Nr. (duomenys neselbtini), įregistruotu 2006-09-15 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeistą S. R. ir S. R. nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą ir pastatą - sodo namą, esančius (duomenys neselbtini), kurį Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi tenkino. Dėl šios teismo nutarties S. R. padavė procesinį dokumentą, pavadintą apeliaciniu skundu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-12-02 nutartį kaip negaliojančią ir niekinę.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėja 2012 m. sausio 19 d. nutartimi nustatė S. R. 14 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos paduoto procesinio dokumento trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti nurodomo dokumento pavadinimą, tinkamai nurodyti šalių procesinę padėtį ir jų rekvizitus. Teismas nurodė, kad patikslintas atskirasis skundas turi būti pateiktas su tiek nuorašų, kiek yra byloje dalyvaujančių asmenų, taip pat kad siūlo S. R. pasinaudoti kvalifikuota teisininko pagalba (CPK 161 str.).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo (skolininkė ir įkeistų daiktų savininkė) S. R. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012-01-19 nutartį, išreikalauti iš Karoliniškių poliklinikos ir prijunti prie civilinės bylos jos ligos istoriją. Nurodo, kad teismas nepagrįstai ėmėsi spręsti apeliacinės instancijos teismo kompetencijai priskirtą apeliacinio skundo priėmimo klausimą, nes CPK numato, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs apeliacinį skundą, persiunčia jį apeliacinės instancijos teismui ir nesprendžia apeliacinio skundo priėmimo klausimų. Teismo reikalavimas parašyti, jog būtent ji yra įkeisto turto savininkė ir skolininkė, yra perteklinis, formalus ir nepagrįstas, nes šalių turtiniai santykiai yra akivaizdūs iš bylos medžiagos ir skundžiamos apeliacinės instancijos teismui nutarties turinio. CPK draudžia teismui nepriimti dokumentų nagrinėti remiantis vien formaliais trūkumais. Reikalavimas informuoti jos sutuoktinį (S. R.) apie bylos eigą ir įtraukti jį trečiuoju asmeniu į bylą yra perteklinis, nes ji, nors ir oficialiai nėra nutraukusi su sutuoktiniu santuokos, tačiau bendro ūkio su juo neveda, jo ūkiniais-finansiniais reikalais nesirūpina. Šio asmens įtraukimas/neįtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu yra išimtinai teismo diskrecijos teisė. Pirmosios instancijos teismo raginimas pasinaudoti kvalifikuoto teisininko paslaugomis prieštarauja gerai moralei ir profesinei etikai, nes iš bylos medžiagos akivaizdu, jog jos visas turtas yra areštuotas, jos sveikatos būklė labai sunki ir ji neturi lėšų apmokėti už teisinę pagalbą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas (hipotekos kreditorius) Vilniaus kredito unija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą, skundą atmesti. Nurodo, kad teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta laikantis CPK reikalavimų, be to, pats teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kaip pašalinti visus nutartyje minimus atskirojo skundo trūkumus. S. R. veiksmai, apskundžiant teismo nutartį, vertintini kaip akivaizdus civilinės bylos vilkinimas ar net piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėja, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, civilinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė procesines nuostatas, nustatančias reikalavimus procesinių dokumentų formai bei turiniui.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkė teismo hipotekos teisėja 2011-12-02 tenkino pakartotinį pareiškėjo (hipotekos kreditoriaus) Vilniaus kredito unijos pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo (b. l. 110-102), dėl šios teismo nutarties S. R. padavė procesinį dokumentą, pavadintą apeliaciniu skundu (b. l. 114-115). Teismas, spręsdamas šio procesinio dokumento priėmimo klausimą, nustatė S. R. terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti: patikslinti nurodomo dokumento pavadinimą, tinkamai nurodyti šalių procesinę padėtį ir rekvizitus, patikslinto atskirojo skundo kopijų pateikti tiek, kiek yra byloje dalyvaujančių asmenų.
Suinteresuotas asmuo S. R. savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai ėmėsi spręsti apeliacinės instancijos teismo kompetencijai priskirtą apeliacinio skundo priėmimo klausimą, kad teismo reikalavimas aprašyti, jog būtent ji yra įkeisto turto savininkė ir skolininkė, yra perteklinis, formalus ir nepagrįstas, kad CPK draudžia teismui nepriimti dokumentų nagrinėti remiantis vien formaliais trūkumais, kad reikalavimas informuoti jos sutuoktinį apie bylos eigą ir įtraukti jį trečiuoju asmeniu į bylą taip pat yra perteklinis. S. R. taip pat pažymėjo, kad teismo raginimas jai pasinaudoti kvalifikuoto teisininko paslaugomis prieštarauja gerai moralei ir profesinei etikai, nes iš bylos medžiagos akivaizdu, jog jos visas turtas yra areštuotas, jos sveikatos būklė labai sunki ir ji neturi lėšų apmokėti už teisinę pagalbą.
Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad S. R. 2012-01-16 teisme gautu procesiniu dokumentu, kurio trūkumams pašalinti teismas nustatė terminą, skundžia Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-12-02 nutartį. CPK 334 str. 1 d. numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu, o CPK 338 str. įtvirtinta nuostata, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 315 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui. Remiantis šiomis įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad atskirojo skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės, kaip nurodo S. R. savo procesiniame dokumente.
Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Apeliantė, siekdama apskųsti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-12-02 nutartį, pateikė procesinį dokumentą, pavadintą apeliaciniu skundu, nors, kaip jau minėta, CPK 334 str. 1 d. numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo spendimo. Be to, CPK 111 str. 2 d. 2 p. numatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodas (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo,- jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jei žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi). Apeliantė pateiktame procesiniame dokumente nurodė šiuos byloje dalyvaujančius asmenis ir jų rekvizitus: apeliantė S. R., pareiškėjas Vilniaus kredito unija, tačiau nenurodė, kad byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo dalyvauja ir S. R., kuris yra įkeistų daiktų savininkas, taip pat dalyvaujančių byloje asmenų procesinių padėčių, t. y. kas yra pareiškėjas (hipotekos kreditorius) ir suinteresuoti asmenys (skolininkė ir įkeistų daiktų savininkai). Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su S. R. atskirojo skundo argumentu, kad šie apeliacinio skundo trūkumai (netikslus procesinio dokumento nurodymas ir ne visų dalyvaujančių asmenų bei jų duomenų nurodymas) yra formalūs ir neturėtų būti kliūtis priimti nagrinėti S. R. atskirojo skundo. Be to, net ir CPK 115 str. 4 d. numatyta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 d., t. y. nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. S. R. teisingai savo skunde pažymėjo, kad byloje dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis ir rekvizitai yra žinomi iš bylos medžiagos ir jos procesinio dokumento - skundo dėl teismo 2011-12-02 nutarties turinio, tačiau apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas įpareigojo ją informuoti jos sutuoktinį apie bylos eigą ir įraukti jį trečiuoju asmeniu, nes apeliantės sutuoktinis, kaip įkeistų daiktų savininkas, nuo pat pradžių dalyvavo procese, teismas nutartyje tik nurodė, jog procesiniame dokumente S. R. turėtų nurodyti jos sutuoktinį- įkeistų daiktų savininką bei jo duomenis.
Apeliacinio teismo pozicija apie tai, kad R. R. pateikto skundo trūkumai nėra esminiai, paremta ir kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2009-06-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009, yra pažymėjęs, kad formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl kurių nors neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., 13 str.). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, galimi tam tikri šios teisės apribojimai (1975-02-21 sprendimas byloje Golder v. Jungtinė Karalystė). Svarbiausia, kad jie nesuvaržytų asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Šis teismas taip pat laiko nepateisinamais tokius teisės kreiptis į teismą ribojimo atvejus, kai nacionaliniai teismai ieškinį laiko nepriimtinu dėl procesinių trūkumų, skirdami pernelyg didelį dėmesį formai, o dėl to teisė kreiptis į teismą tampa realiai neįgyvendinama (2004-10-14 sprendimas byloje Mesutoglu v. Turkija, 2008-10-14 sprendimas byloje Blumberga v. Latvija). Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju buvo sprendžiamas atskirojo skundo dėl nutarties, kuria nutarta už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių priėmimo klausimas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje nustatyti formalūs S. R. procesinio dokumento - atskirojo skundo trūkumai, neatitinka CPK įtvirtintų principų (tokių kaip ekonomiškumas, operatyvumas) ir vilkina procesą.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog atskirasis skundas turi būti pateiktas su tiek kopijų, kiek yra byloje dalyvaujančių asmenų, tačiau iš bylos medžiagos matyti S. R., pateikdama skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-12-02 nutarties, pateikė tris jo egzempliorius, t. y. tiek, kiek yra reikalinga pagal CPK 113 str. nuostatas, kitus S. R. procesinio skundo trūkumus pripažinus pernelyg formaliais, apie teismo įpareigojimą pateikti tiek patikslinto skundo kopijų, kiek yra byloje dalyvaujančių asmenų, atskirai nepasisakytina.
Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 161 str. numatyta teismo teisė šaliai arba trečiajam asmeniui, kurie, teismo manymu, nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese. Be to, valstybė asmenims, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą turintys teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, užtikrina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, todėl nėra pagrindo sutikti, kad teismo siūlymas pasinaudoti kvalifikuoto teisininko paslaugomis prieštarauja gerai moralei ir profesinei etikai.
Nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė procesines nuostatas, nustatančias reikalavimus procesinių dokumentų formai bei turiniui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.), todėl skundžiama teismo nutartis panaikintina, o S. R. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-12-02 nutarties priimtinas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337-339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Priimti suinteresuoto asmens (skolininkės ir įkeistų daiktų savininkės) S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutarties.