- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-10-06
- Bylos Nr.
- 1A-420
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris (pirm.), Albinas Bielskis, Viktoras Kažys
- Nuteistasis
- K. N.
- Nukentėjusysis
- V. T.
- Advokatai
- Jolanta Teresė Litvinskienė
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K.N. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo K.N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu vienuolikai metų. Paskirta bausmę atlikti pataisos namuose.
Iš K. N. priteista 1500 Lt nukentėjusiojo V. T. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K.N. nuteistas už tai, kad 2004 m. vasario 13 d., apie 13 val. 30 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus ginčui dėl to, kad A.T. jį pavadino „ožiu“, „gaidžiu“ ir kitais įžeidžiančiais žodžiais, tyčia vieną kartą dūrė A. T. į krūtinę, taip padarė jam durtinį-pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą su kairio plaučio ir kairio prieširdžio pažeidimu, dėl to, įvykus vidiniam kraujavimui į krūtinplėvės ir širdiplėvės ertmes bei širdies tamponadai krauju, pastarasis mirė, t.y. tyčia nužudė A. T.
Šalies argumentai
Nuteistasis K.N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį bei atmesti civilinį ieškinį. Taip pat prašo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 130 str., jo atžvilgiu taikyti BK 59 str. 1 d. 10 p., 2 d. ir 11 str. 5 d. nuostatas bei sušvelninti bausmę. Mano, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, o nuosprendis nepagrįstas. Teigia, kad ir ikiteisminis tyrimas byloje atliktas šališkai, nes pareigūnai reikalavo iš jo žmonos pinigų, jai liepė su nuteistuoju skirtis, byloje įdėta suklastota pažymą, kad jis yra psichinis ligonis ir gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, nors tuo metu atlikinėjo bausmę. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai jo atžvilgiu naudojo fizinį ir psichinį smurtą, nepagrįstai jo veiksmus perkvalifikavo iš BK 129 str. 1 d. į BK 129 str. 2 d. 8 p. Nurodo, kad nepagrįstai teigiama, kad neturi gyvenamosios vietos. Jis turėjo butą, kurį buvo nupirkusi jo sesuo. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme jam nebuvo leista susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, tuo pažeistos jo teisės ir BPK 10 str. bei 181 str. nuostatos. Pirmosios apklausos metu jis nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikaltimą. Nurodo, kad įvykio metu buvo pas savo draugą A. D. , kurio virtuvėje pjaustė dešrą. Ten taip pat buvo keletas vyrų, kurių vienas, A.T., be jokios priežasties jį užsipuolė, keikdamas įvairiais necenzūriniais žodžiais, sudavė ranka smūgį į veidą. Apeliantas jį sudraudė, tačiau nukentėjusysis į tai nekreipė dėmesio ir toliau keikė jį necenzūriniais žodžiais. Jiems susikibus, apeliantas nepastebėjo kaip rankoje laikytu peiliu sužalojo nukentėjusįjį. Teigia, kad tokiems jo veiksmams didelės įtakos turėjo provokuojantis ir įžeidžiantis nukentėjusiojo elgesys. Tai, kad nukentėjusysis sudavė smūgį apeliantui į veidą bei keikė jį necenzūriniais žodžiais, patvirtino liudytojai R. J. ir A. D. . Po konflikto A. T. savarankiškai išėjo iš buto, jokių sužalojimų nesimatė. Apeliantas teigė, kad jei jis būtų pamatęs, kad nukentėjusysis yra sužalotas, nebūtų išleidęs A. T. iš buto ir būtų iškvietęs medikus. Teisme jis prisipažino pilnai, o ne iš dalies, kaip nepagrįstai teigiama nuosprendyje. Jis netyčia, būdamas labai susijaudinęs sužalojo nukentėjusįjį. Nagrinėjant bylą teisme, prokurorė pripažino, kad nukentėjusysis savo žodžiais ir veiksmais išprovokavo apelianto veiksmus. Tačiau prokurorė nepagrįstai teigė, kad apelianto veiksmai dėl mažareikšmio preteksto buvo chuliganiški. Apeliantas skunde nurodo, kad nukentėjusysis buvo konfliktiška asmenybė, baustas administracine tvarka dėl viešos tvarkos pažeidimų. Todėl teigia, kad teismas nepagrįstai neperkvalifikavo jo veiksmų į BK 130 str. ir neapklausė liudytojų P. C. bei G. K. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad įvykio metu apeliantas buvo labai susijaudinęs ir šokiruotas dėl stipraus įžeidimo. Taip pat ir į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. nuostatas. Įvykio metu jis buvo blaivus, o nukentėjusysis – girtas. Mano, kad jis pats yra nukentėjęs nuo neteisėtų, akiplėšiškų ir žeminančių nukentėjusiojo veiksmų, todėl gynė savo garbę ir orumą. Anksčiau neteistas už sunkių nusikaltimų padarymą, charakterizuojamas teigiamai. Teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad įvykio metu buvo neblaivus. Teigia, kad jį sulaikius ir apklausos metu pareigūnai netikrino ar apeliantas yra neblaivus, kadangi jis buvo blaivus. Mano, kad jam skirta laisvės atėmimo bausmė yra per daug griežta. Be to, byloje nepagrįstai nenustatyta ar tai buvo tiesioginis nužudymas ir ar mirties priežastis buvo sunkus kūno sužalojimas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo gynėja prašė jos ginamojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. N. apeliacinis skundas atmetamas.
Apygardos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką, pagal BK 129 str. 1 d. Jo kaltė įrodyta liudytojų A. D. , R. J., paties nuteistojo K. N. parodymais, teismo medicinos specialistų išvadomis bei kitais, apygardos teismo nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais. Šios teismo išvados apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.
Apeliantas skunde neginčija, kad 2004 m. vasario 13 d., apie 13 val. 30 min., įdūrė virtuviniu peiliu nukentėjusiajam A. T. Smurto naudojimo faktą patvirtina ir liudytojai A. D. bei R.J. Todėl abejonių dėl nuteistojo veiksmų apimties nėra. Kolegijos nuomone, apeliantas, kaip ir bet kuris kitas panašią gyvenimišką patirtį turintis žmogus, be jokios abejonės suvokė, kad durdamas virtuviniu peiliu nukentėjusiajam į krūtinės kairės pusės širdies sritį, gali kelti pavojų bei taip atimti nukentėjusiojo gyvybę ir, būdamas abejingu galimam A.T. gyvybės atėmimui, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Apygardos teismas teisingai nustatė nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės turinį, tinkamai įvertindamas reikšmingiausius objektyvius bylos duomenis. Šie duomenys įgalina daryti vienareikšmišką išvadą, kad nuteistojo suduotas peiliu smūgis į labai svarbią nukentėjusiojo kūno dalį – krūtinės kairės pusės širdies sritį, buvo neatsitiktinis, o valingas veiksmas. Įvertinus šias aplinkybes ir nenustačius K. N. tyčioje siekimo atimti gyvybę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia.
Priešingai nei teigia apeliantas, nukentėjusiojo mirties priežastis yra ištirta. Ši priežastis aiškiai įvardinta teismo medicinos specialisto išvadoje, kurios išvados yra motyvuotos ir nekeliančios abejonių.
Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo K. N. veikoje nėra požymių nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 2 d. 8 p., dėl kurio jis buvo kaltinamas ir atiduotas teismui, nes, kaip byloje nustatyta, konflikto iniciatorius buvo nukentėjusysis A. T. Tuo pačiu kolegija pažymi, jog jo veikoje nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 130 str., požymių, ką apeliaciniame skunde tvirtina apeliantas, nes nukentėjusiojo išsakyti necenzūriniai žodžiai, nors ir atitinkantys kalinių bendruomenėje suskirstymą į sluoksnius, jų žargonu-kastas, negali būti traktuojami kaip ypatingas įžeidimas. Atsakydamas smurtu į nukentėjusiojo pasakytus žodžius, nuteistasis K. N. negynė savo garbės ar orumo, o paprasčiausiai demonstravo negatyvius ir antihumaniškus kalinių grupuočių papročius. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistojo K. N. neteisėti smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo A. T. atžvilgiu buvo įtakoti labai didelio susijaudinimo dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį nukentėjusiojo poelgio. Tokių duomenų byloje nėra.
Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų, kurie sukliudė teismui pilnai ir visapusiškai išnagrinėti baudžiamąją bylą, nenustatyta. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas buvo šališkas ir neobjektyvus. Todėl atmetami deklaratyvūs apelianto teiginiai apie ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme šališkumą, neobjektyvumą bei, kad jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis ir psichinis smurtas. Tokių duomenų byloje nėra.
Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apeliantas buvo susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ( t.3 b.l. 56 ), todėl atmetami nepagrįsti apelianto teiginiai, kad pažeistos BPK 181 str. nuostatos, nes jam nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga.
Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Kauno psichiatrijos ligoninės konsultacinė poliklinika“ pažymos bei teismo psichiatrijos specialisto konsultacijos matyti, kad nuteistasis K. N. nesigydė minėtoje ligoninėje, konsultacinėje poliklinikos įskaitoje neužregistruotas ir yra psichiškai sveikas ( t.3 b.l. 127; t.2 b.l. 177 ), todėl atmetami nepagrįsti apelianto teiginiai, kad byloje yra suklastoti duomenys apie tai, kad jis pripažintas psichiniu ligoniu.
Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nuteistasis K. N. , įvykio liudytojai A. D. ir R. J. parodė, kad įvykio metu jie visi kartu su nukentėjusiuoju A.T. girtavo. Naujai uždarytų į areštinę asmenų apžiūros bei greitosios medicinos pagalbos iškvietimų registracijų žurnaluose ( t.2 b.l. 101-102 ) nurodyta, kad 2004 m. vasario 13 d. 18 val. 10 min. K. N. buvo pagyringas, jam nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus. Todėl atmetamas nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad įvykio metu nuteistasis buvo blaivus. Apelianto teiginius, kad įvykio metu jis buvo blaivus, o nukentėjusysis girtas, kolegija vertina kaip gynybinę poziciją bei siekimą sušvelninti savo teisinę padėtį.
Nenagrinėjamas apeliacinio skundo teiginys dėl nuteistajam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kadangi ši aplinkybė šiuo atveju neturi jokios reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikacijai ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirtos bausmės dydžiui. Taip pat šioms aplinkybės neturi jokios reikšmės apeliaciniame skunde nurodyti nukentėjusiojo asmenybės bruožai bei jo gyvenimo būdas (konfliktuojantis, baustas administracine tvarka).
Nors nuteistasis K. N. apeliaciniame skunde teigia, kad nepagrįstai neapklausti jo nurodyti liudytojai P. C. ir G. K., tačiau šie liudytojai tiesiogiai įvykio aplinkybių nematė, apeliantas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė kokias bylai reikšmingas įvykio aplinkybes šie asmenys galėtų patvirtinti ar paneigti. Todėl atmetamas deklaratyvus apelianto teiginys, kad nepagrįstai neapklausti liudytojais minėti asmenys.
Apeliacinio skundo teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo metu pažeistos nuteistojo K. N. teisės į gynybą, paneigti bylos medžiaga. Visuose procesiniuose veiksmuose, atliktuose su nuteistuoju K. N. , dalyvavo jo gynėjai. Priešingai nei teigia apeliantas nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nei BPK 10 str., nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. nuostatos nuteistojo K. N. atžvilgiu nepažeistos.
Taip pat paneigtas bylos medžiaga apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios apklausos metu apeliantas nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo metu pirmojoje apklausoje, apklausiant apeliantą įtariamuoju, jis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o vėlesnės apklausos metu atsisakė duoti parodymus.
Kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog nukentėjusiojo V.T. pareikštas civilinis ieškinys 1500 Lt sumai yra realus ir tenkintinas. Todėl atmetamas nepagrįstas apelianto prašymas atmesti civilinį ieškinį.
Taip pat kolegijos nuomone, apygardos teismas nuteistajam K. N. paskyrė tinkamą bausmę, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo pobūdį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuteistasis K. N. įvykdė labai sunkų smurtinį nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes ir tuo padariusį ypatingą žalą visuomenei. Jis teistas devynis kartus, tame skaičiuje ir už nusikaltimus asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ir orumui bei visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, teistumai neišnykę, administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis (įžeidžiantis) nukentėjusiojo elgesys. Apygardos teismas atsižvelgė į visas šias aplinkybes ir skyrė nuteistajam nežymiai didesnę laisvės atėmimo bausmę, nei įstatymo nustatytas bausmės vidurkis. Kolegijos nuomone, paskirta bausmė nėra per griežta. Dar labiau ją švelninti, vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis, nėra jokio įstatyminio pagrindo. BK 54 str. ir 61 str. reikalavimai bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr.46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ nuostatos nepažeisti.
Taigi, apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutari a:
Nuteistojo K.N. apeliacinį skundą atmesti.