- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-28
- Bylos Nr.
- e2-2654-239/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02015-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Pareiškėjas
- O. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai
išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. Č. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai O. Č. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo pastatas, kurio pamatai pažymėti UAB ,,Kiprėgelis“ žemės sklypo plane, posūkio taškuose Nr. 24, 25, 26, 27.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 2004-11-15 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kreipėsi į Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus sodybos atkūrimui ant esamų pamatų žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 2011-12-07 raštu Nr. S-(10.7)-599 nurodė, kad jeigu sodybos pastatai yra išnykę, jie gali būti atkurti įrodžius senos sodybos buvimo faktą remiantis istoriniais, archyviniais ar kitais minimo žemės sklypo tyrimų dokumentais ir pateikus teismo sprendimą dėl sodybos buvimo juridinio fakto nustatymo. Pareiškėjos teigimu, iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktų duomenų matyti, kad iki antrojo pasaulinio karo, Žemės sklypas priklausė U. ir J. P.. Šiuos duomenis taip pat patvirtina Vilniaus Trakų apskrities Sieliaviški Nr. 1 kolonijos nekilnojamojo turto ipotekos knygos dėl nuosavybės duomenys, kuriuose nurodyta, kad ant Uršuliai ir J. P. (Sklypo numeris II ir sklypo numeris III) priklausiusių žemės sklypų stovėjo pastatai - sklype Nr. III namas, o sklype Nr. II pastatas ir gyvenamasis namas. Šie Pastatai pažymėti ir 1951 metų Valstybinio žemėtvarkos instituto plane. Pareiškėja taip pat nurodė, kad tai, jog šiuo metu Žemės sklype yra išlikę pastato pamatai, matyti iš žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos (Priedas Nr. 6) ir UAB „Kiprėgelis" žemės sklypo plano, kuriame pamatai pažymėti posūkio taškais Nr. 24; 25; 26; 27.
O. Č. pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktą, valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. Trakų istorinio parko direkcijos planavimo schemoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912, nurodyta, kad naujas sodybas galima statyti tik senųjų sodybų vietose arba vietose, numatytose detaliuose parko gyvenviečių projektuose. Šiuo atveju nustačius juridinį faktą, kad O. Č. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo pamatai, pareiškėjai atsirastų statybos teisė. Kaip nurodė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 2011-12-07 raštu N r. S-(10.7)-599, jeigu sodybos pastatai yra išnykę, jie gali būti atkurti įrodžius senos sodybos buvimo faktą remiantis istoriniais, archyviniais ar kitais minimo žemės sklypo tyrimų dokumentais ir pateikus teismo sprendimą dėl sodybos buvimo juridinio fakto nustatymo.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas pateiktą pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėja papildomai nurodė, kad atsimena, kad šiuo metu jai priklausančiame žemės sklype stovėjo namas, vėliau jį nugriovė. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad žemės sklypą, su pamatais įsigyjo valstybinės žemės išpirkimo sutartimi, sudaryta 2004 m.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau tekste – TINP) direkcija pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pareiškejai nuosavybes teise priklausantis žemes sklypas yra kompleksinėje valstybės saugomoje teritorijoje - TINP. Todėl pareiškėjai nuosavybes teise valdomame žemes sklype yra taikomi apribojimai, draudimai ir reikalavimai, kuriuos, be kita ko, nustato ir veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys teises aktai. Valstybiniuose parkuose naujų statinių statybos nėra galimos, išskyrus: pastatų statybą esamose bei buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą; kai tai nustatyta valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) bendruosiuose planuose. Suinteresuotojo asmens teigimu, tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama išsaugoti nacionalinę vertę turinčių vietovių kraštovaizdį, saugoti jį nuo urbanizacijos bei neigiamos žmogaus veiklos. Suinteresuotas asmuo pateiktu atsiliepimu taip pat pažymėjo, kad pareiškeja savo teisę atkurti sodybą TINP galės įgyvendinti laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų tik tuo atveju, jei bus nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jai nuosavybės teise priklausančiame 2.1515 ha bendrojo ploto žemes ūkio paskirties žemes sklype, esančiame Trakų r. sav. Lentvario sen. Selioviškių k. buvo sodyba. TINP nurodė, kad pareiškėja savo pareiškimą del juridinio fakto nustatymo sodybos TINP teritorijoje atkūrimo tikslu grindžia prie jo pridėtais irodymais (Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2010 m. rugsėjo 2 d. duomenimis apie nuosavybę, l95l metų planu, žemes sklypo kadastrinių matavimų byla, UAB ,,Kipregelis" žemės sklypo planais), kurie, TINP direkcijos nuomone, patvirtina faktą apie sodybos egzistavimą, šiuo metu pareiškejai priklausančio žemes sklypo ribose. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad teismui pagal bylos duomenis ir pateiktus įrodymus konstatavus, kad yra pakankamas pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjai nuosavybes teise priklausančiame 2.1575 ha bendro ploto žemes ūkio paskirties žemės sklype, esančiame Trakų r. sav. Lentvario sen. Selioviškių k. buvo sodyba, pareiškeja įgis teisę inicijuoti sodybos atkūrimo procesą TINP teritorijoje. Atsižvelgiant i nurodytus duomenis, suinteresuotas asmuo pateiktame atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjos O. Č. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustotymo sodybos atkūrimo tikslu yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. B. nurodė, kad gyvena Kariotiškėse, pareiškėja yra buvusi jo kaimynė. Nurodė, kad Selioviškių kaimą žino ir teigė, kad šiame kaime esančiame pareiškėjai priklausančiame žemės sklype stovėjo namas, kuris pradėtas griauti maždaug 1957 m. Nurodė nežinantis, kas nurodytą namą pradėjo griauti, tačiau pažymėjo, kad tikriausiai tai padarė tarybinis ūkis.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.
Iš 2011-09-07 Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pareiškėjai O. Č.; žemės sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos – „Nacionaliniai ir regioniniai parkai“ (b.l. 6-7); žemės sklypas yra valstybės saugomoje teritorijoje - Trakų istoriniame nacionaliniame parke, ko neginčija ir pareiškėja, todėl šiam žemės sklypui taikomos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – STĮ) nuostatos.
STĮ 13 str. 2 d. 4 p. ir 5 p. numatyta, kad valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose; statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas. Vadovaujantis STĮ 9 str.2 d. 8 p.nuostatomis, valstybiniuose parkuose draudžiama naujų pastatų statyba, išskyrus statybą esamose ir buvusiose sodybose. Analogiškas reglamentavimas numatytas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo”, t.y. kad naujas sodybas galima statyti tik senų sodybų vietose arba vietose, numatytose detaliuose parko gyvenviečių projektuose.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (LR CPK 444 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001). Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Asmens kreipimasis į teismą su prašymu nustatyti tam tikrą faktą lemia, kad pareiškėjas žino (arba bent turi žinoti), kokia materialioji teisė šiam faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokių jo asmeninių ar turtinių teisių gali dėl to fakto atsirasti. Sprendžiant klausimą, ar asmeniui, kuris kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo, toks juridinis faktas sukels asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, būtina vadovautis atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais, atsižvelgti į pareiškėjo nurodytą faktinį ir teisinį pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kai asmuo kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau iš jo pareiškimo matyti, kad nuo prašomo nustatyti juridinio fakto asmeniui nepriklauso jo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas, tokį pareiškimą teismas turėtų atsisakyti priimti LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o kai tai paaiškėja priėmus pareiškimą, bylą nagrinėjant iš esmės, civilinė byla turi būti nutraukta LR CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip byla, nenagrinėtina teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2004).
Šalies argumentai
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja O. Č. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Selioviškių k., Trakų r. sav., Vilniaus apskr., kadastrinis Nr. 7940/0002:0890, stovėjo pastatas, kurio pamatai pažymėti UAB ,,Kiprėgelis“ žemės sklypo plane, posūkio taškuose Nr. 24, 25, 26, 27. Pareiškėja pateiktame pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nurodyto juridinio fakto nustatymas sukurs pareiškėjai teisę į statybas jai priklausančiame žemės sklype.
Kaip jau buvo minėta, vadovaujantis LR STĮ 9 str. 2 d. 8 p. nuostatomis, asmeniui suteikiama teisė į statybas valstybiniame parke tik tuo atveju, jei būtų nustatytas juridinę reikšmę turinti faktas, kad asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo sodyba, o ne pavieniai pastatai, statiniai ar kitos konstrukcinės detalės. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad juridinio fakto nustatymas nagrinėjamoje byloje pareiškėjai O. Č. sukeltų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, t.y. teisines pasekmes, tik tuo atveju, jei būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame valstybinio parko teritorijoje, buvo sodyba.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu įvertintas faktines aplinkybes, teismų praktiką ir LR CPK nuostatas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, daro išvadą, kad pareiškėjos O. Č. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. Č. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo pastatas, kurio pamatai pažymėti UAB ,,Kiprėgelis“ žemės sklypo plane, posūkio taškuose Nr. 24, 25, 26, 27, pareiškėjai nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl nagrinėjama civilinė byla nutrauktina LR CPK 293 str. 1 p. pagrindu, kaip byla, nenagrinėtina teisme.
Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 293 str., 442-448 straipsniais, teismas
nuspre ndžia:
civilinę bylą Nr. e2-2654-239/2015 nutraukti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.