Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-08-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-739-468/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-06
Bylos Nr.
1S-739-468/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis
V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-739-468/2014Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugpjūčio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 07 08 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo V. G. skundas ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau tekste - Komisija) 2014 05 20 d. nutarimas Nr. 59-134 paliktas nepakeistas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. Panevėžio apygardos teismo 2011 04 29 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 129 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 253 str. 1 d., 302 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos), 300 str. 2 d., 63 str. 1, 2 d. d., 5 d. 1, 2 p. p. – 10 metų laisvės atėmimo bausme. 2011 11 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2011 04 29 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendis pakeistas: veika iš BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p. perkvalifikuota į BK 140 str. ir skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 129 str. 1 d. skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d. d., 5 d. 1, 2 p. p., paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia 2009 10 12 d., pabaiga 2019 10 12 d., ½ laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis faktiškai atliks 2014 10 12 d. Neatliktos bausmės dalis 2014 05 15 d. – 5 metai 4 mėnesiai 27 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2014 05 20 d. nutarimu Nr. 59-134 nutarė netaikyti nuteistajam V. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 str. 2 d. 2 p. ir 157 str. 3 d. Komisija nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 07 08 d. nutartimi netenkino V. G. skundo ir Komisijos 2014 05 20 d. nutarimą Nr. 59-134 paliko nepakeistu.

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis prašo panaikinti 2014 07 08 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir 2014 05 20 d. Komisijos nutarimą Nr. 59-134, taipogi prašo taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra (LR BVK 157str. 3d.).

Nuteistasis nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka LR Konstitucinio Teismo nutarimuose įtvirtintų racionalaus argumentavimo reikalavimų, taigi, anot nuteistojo, yra neteisėta ir naikintina. Skunde pažymima, kad skundžiama teismo nutartis kelia pagrįstas abejones, o nutartyje pateikiamais argumentais tik siekiama pateisinti tokį sprendimą. Nuteistasis pabrėžia, kad skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis nėra pagrįsta argumentais - kaip ir anksčiau skųstame Komisijos nutarime, išdėstyti faktai nepagrindžia priimto sprendimo, o motyvuojamosios dalies sprendimuose iš viso nėra.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, cituodamas BVK 157 str. nuostatas, papildė įstatymo tekstą teiginiais, kurie, anot nuteistojo, išeina už BVK 157 str. ribų. Nuteistasis pažymi, kad revizuoti bausmės tikslus, pakartotinai kelti šį klausimą po nuosprendžio įsiteisėjimo, nėra nei tikslo, nei įstatymų suteiktos kompetencijos. Teigia, kad esminė skundžiamos teismo nutarties tezė prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste - EŽTT) formuojamai žmogaus teisių doktrinai, iškreipia įstatymo leidėjo įstatymuose išreikštą valią ir prieštarauja įstatymo nuostatoms.

Nuteistasis pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atmesti jo skundą, deklaruoja atsižvelgiantis į tai, kad jis nuteistas už labai sunkaus (BK 129 str. l d.) nusikaltimo padarymą. Toks argumentas, anot V. G., yra tiesioginiu LR Konstitucijos 31 str. 5 d. pažeidimu. Skunde nurodo, kad padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas ir sunkumas negali būti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nes tai yra nekintanti aplinkybė, veikų pavojingumas ir sunkumas neišnyksta net ir kaltininkui atlikus bausmę. Nuteistojo įsitikinimu, pakartotinai vertinant tas pačias aplinkybes sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, asmuo baudžiamas antrą kartą.

Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atmesti V. G. skundą, deklaruoja atsižvelgiantis į jo ankstesnį išnykusi teistumą. Nuteistasis nurodo, kad BK 97 str. 6 d. imperatyviai nustato, jog suėjus terminams teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. Skunde teigiama, kad logikos prasme kalbėjimas apie išnykusią aplinkybę yra tuščiažodžiavimas, kas, anot nuteistojo, teismo nutartyje negali būti toleruojama.

Nuteistasis pabrėžia, kad formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas (atlikta bausmės dalis) yra ne vertinamasis kriterijus, o sąlyga, kurią išpildžius yra galimas lygtinio paleidimo klausimo svarstymas. Pažymi, kad iš skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarties ir Komisijos nutarimo nėra aišku, kokius kriterijus jis turi atitikti, kad būtų lygtinai paleistas.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi. Nuteistasis pažymi, kad BVK 164 str. 5 d. imperatyviai reikalauja, kad sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo turi būti lydimas motyvuotų rekomendacijų pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Skundžiamuose sprendimuose, anot V. G., jokios rekomendacijos nepateiktos.

Nuteistasis remiasi Lietuvos teismų praktika ir teigia, kad teisminėje praktikoje pripažįstama, jog nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniai, įtakojantys lygtinio paleidimo taikymą. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo galiojančiais teismų precedentais ir taip pažeidė LR Teismų Įstatymo 33 str., diskriminavo jį kitų asmenų, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikomas, atžvilgiu, taip pažeidė LR Konstitucijos 29 str. Skunde remiamasi EŽTT praktika ir nurodoma, kad lygtinio paleidimo politikos liberalizavimas yra neišvengiama būtinybe, todėl nemotyvuotas atsisakymas taikyti V. G. lygtinį paleidimą šiame kontekste negali būti pateisintas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. G. skundas atmestinas.

Išnagrinėjus nuteistojo skundą ir skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 07 08 d. nutartis, kuria netenkintas nuteistojo V. G. skundas dėl Komisijos 2014 05 20 d. nutarimo Nr. 59-134 netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu, yra teisėta ir pagrįsta, jos argumentacija, priešingai nei teigiama skunde, pakankama.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, jog taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą teismas gali, įvertinęs klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tačiau įstatymas neįpareigoja teismo taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau, remiantis byloje surinktais duomenimis, negalima padaryti vienareikšmės išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, Komisija 2014 05 20 d. nutarimu Nr. 59-134 netaikė lygtinio paleidimo nuteistojo V. G. atžvilgiu pagal BVK 157 str. 2 d. 2 p.

Analizuojant nuteistojo V. G. asmens bei teikimo bylose esančius dokumentus matyti, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, skatintas keturis kartus, nuo 2013 05 22 d. iki 2013 07 24 d. lankė priklausomų asmenų įžanginę grupę, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, teisinio ir socialinio švietimo programoje“, projekte „Mano kelias2“. Nuteistasis turi specialų vidurinį išsilavinimą, laisvėje yra įgijęs santechniko, vairuotojo-autošaltkalvio specialybes, bausmės atlikimo metu 2013 m. įgijo avalynininko profesinę kvalifikaciją, nuo 2012 09 10 d. dirba Pravieniškių VĮ filiale prie Vilniaus pataisos namų tvirtinimo detalių formuotoju. Paleistas lygtinai planuoja dirbti, pataisos namuose gauna atlyginimą, papildomai jį remia artimieji. Nuteistasis pateikė antstolio atsakymą į jo asmeninį prašymą, jog ieškinio padengimui iš jo yra išieškota dalis ieškinio sumos. Nuteistasis yra vedęs, palaiko stabilius ryšius su žmona, vaikais, bendrauja telefonu, rašo laiškus motinai, seseriai, artimųjų lankomas, remiamas morališkai ir finansiškai. Yra gautas atsakymas, kad nuteistojo gyvenamojoje vietoje yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą.

Pirmiau išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistasis galimai atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau įvertinus sprendimo dėl lygtinio paleidimo priėmimui reikšmingų aplinkybių visumą, nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiai konstatuoti, jog nuteistasis pasitaisė ir jam paskirtos bausmės tikslai gali būti tinkamai realizuoti pastarojo atžvilgiu taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo V. G. lygtinio paleidimo klausimą, apylinkės teismas, pagrįstai įvertino ir kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos priimant sprendimą šiuo klausimu. Remdamasis BPK 157 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, teismas pagrįstai ne tik atsižvelgė į nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet įvertino ir nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, ankstesnį teistumą bei kitus jį charakterizuojančius duomenis, likusios neatliktos bausmės dalį, ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis V. G. pasitaisė, o bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., t. y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jau pasiekti. Šios aplinkybės kartu su kitomis apibūdina nuteistojo asmenybę. Todėl tai, kad apylinkės teismas šalia kitų aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, įvertino ir nuteistojo asmenybę bei jo ankstesnį teistumą, nereiškia, kad teismas pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus bei teisės principus.

Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog nuteistasis nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme be kitų nusikaltimų ir už labai sunkaus (BK 129 str. 1 d.) nusikaltimo padarymą. Jo padarytas nusikaltimas yra smurtinis, sukėlęs ypatingą žalą visuomenei ir negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarytos veikos pavojingumas visuomenei didelis. Pabrėžtina, kad praeityje nuteistasis buvo teistas, teistumas išnykęs. Bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė režimo reikalavimus. Iš V. G. asmens bylos medžiagos matyti, kad pagal „OASys“ metodiką jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė – 41 balas.

Be to, kaip matyti iš 2014 03 31 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-83, dėl padarytų nusikaltimų pastarasis kaltę pripažįsta dalinai, savo nusikalstamo elgesio pasirinkimą linkęs laikyti atsitiktinumu dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Nuteistasis suvokia ir įvertina savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas – kai kurias linkęs ignoruoti, nelaiko jų svarbiomis. Kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų nereiškia, nors tam tikri įsitikinimai išlikę (asmens byla, I tomas, I dalis, b. l. 89-92).

Pažymėtina, jog, priešingai negu skunde teigia nuteistasis, 2014 05 20 d. Komisijos nutarime Nr. 59-134 yra pateiktos rekomendacijos pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo galiojančiais teismų precedentais bei kiti skundo argumentai, įvertinus lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingų aplinkybių visetą, taip pat negali turėti lemiamos įtakos, sprendžiant V. G. lygtinio paleidimo klausimą.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., tarp kurių yra ne tik siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, negali būti pasiekti šiuo metu taikant nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Įvertinus byloje surinktus duomenis, nustatytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, spręsdamas pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimą, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendimo dėl lygtinio paleidimo priėmimui, taip pat tinkamai taikė Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, todėl tenkinti nuteistojo V. G. skundą ir naikinti skundžiamą nutartį, skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutarė:

nuteistojo V. G. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 07 08 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė