Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėjas Dainius Gecevičius išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Skuodas) prokuroro Renato Milašiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1998-10-02 Telšių r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003-05-01) 271 straipsnio 4 dalį bei vadovaujantis 45 straipsniu – laisvės atėmimu 4 metams ir turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 47 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 2) 2018-08-17 Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 valandas per mėnesį visuomenės labui; 3) 2018-08-17 Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 36 parų arešto bausme bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 metus. Konfiskuota nusikaltimo įrankio – automobilio, vertę atitinkanti pinigų suma, bausmę atlikęs 2018-10-16; 4) 2019-08-27 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant 6 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (neįsiteisėjęs), kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį.

V. K., 2019 m. liepos 12 d., apie 23.25 val., gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mušdamas nežymiai sužalojo savo sugyventinę L. J., t. y. konflikto metu, koridoriuje bei apie 23.30 val., tęsdamas nusikalstamą veiką miegamajame kambaryje, rankomis ir kojomis tyčia sudavė L. J. į įvairias kūno vietas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip šešis kartus ir tuo padarė jai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties sužalojimus: odos nubrozdinimą kairėje periokulinėje srityje, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos dešinėje, dešiniajame šone, kairio peties, kairio žasto ir kairio dilbio srityse.

Kaltinamasis V. K. parodė, kad 2019-07-12 kartu su sugyventine L. J. ir jos mama L. J. dalyvavo L. J. senelio šermenyse. Pasibaigus šermenims kartu su L. J. ir L. J. grįžo pas sugyventinės senelį P., kurio vardo nežino ir kuris gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus namo numerio nežino. Pas L. J. senelį, kartu su L. J., L. J., ir L. J. seneliais P., senelių kambaryje pradėjo vartoti alkoholį. Gėrė alų, 7,5 proc. stiprumo, degtinę. Per vakarą išgėrė gal 2 butelius, 0,7 litro talpos, degtinės ir alaus. Vartojant alkoholį tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Jautėsi truputį apsvaigęs, tačiau nebuvo girtas, kadangi gerai pamena viską kas vyko tą vakarą. Baigus vartoti alkoholį L. J. seneliai liko savo kambaryje, o jis kartu su L. J. ir L. J. išėjo į kitą namo pusę, kur yra miegamojo kambarys, kuriame turėjo miegoti. Jis į miegamojo kambarį nėjo, nes išėjo į lauką, kur norėjo parūkyti, o L. J. ir L. J. nuėjo į miegamojo kambarį. Rūkydamas lauke išgirdo, kad namo viduje kilo triukšmas. Įėjęs į miegamojo kambarį pamatė besimušančias L. J. ir L. J., kurios stumdėsi, mušėsi rankomis ir tampė viena kitai už plaukų. Jis tada jas išskyrė, L. J. nuėjo į šalį, o L. J. ir toliau buvo agresyvi, todėl ją rankomis paėmė už jos rankų papurtė ir nustūmė ant miegamajame buvusios lovos. Tada L. J. ir L. J. nurimo, tačiau jis norėdamas ramiai pailsėti išėjo į namo antrame aukšte esantį miegamąjį, kur visą naktį ir miegojo. Apie tai, kad L. J. buvo iškvietusi policijos pareigūnus sužinojo tik 2019-07-13 ryte, apie tai papasakojo pati L. J.. Kodėl L. J. ir L. J. nurodė, kad jis mušė L. J., pasakyti negali. Jis kartu su L. J. gyvena ir bendrą ūkį veda apie 11 metų, gyvena (duomenys neskelbtini), nomuojamame bute, už kurio nuoma moka jis. Dėl to, kad pastūmė savo sugyventinę L. J. labai gailisi, norėtų su ja susitaikyti. Papildomos apklausos metu nurodė, kad įvykio vakarą buvo vartojęs alkoholio, nuo suvartoto alkoholio jautėsi apsvaigęs, todėl visų tą vakarą įvykusio konflikto aplinkybių gerai neprisimena. Galėjo būti taip, kad konflikto metu rankomis ir kojomis sudavė sugyventinei L. J., to neneigia, tačiau šių aplinkybių gerai neprisimena, todėl nei kaip, nei kiek kartų sudavė nurodyti negali. Sugyventinė L. J. būdama neblaivi, pati yra konfliktiško būdo, pati išprovokuoja konfliktus. Dėl to, kad smurtavo prieš sugyventinę labai gailisi. Savo kaltę pilnai pripažįsta ir sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtu užbaigtas supaprastinta tvarka, teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 104-105, 121).

Nukentėjusioji L. J. parodė, kad 2019-07-12 kartu su sugyventiniu V. K., mama L. J. iš senelio šermenų, apie 22.00 val., grįžo pas mamos patėvį V. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholį. Iš viso išgėrė maždaug 6 butelius, 1 litro talpos, 7,5 proc. stiprumo, alaus. Mamai būnant tualete, ji kartu su V. K. stovėjo koridoriuje prie tualeto, kur V. K., be jokios priežasties ją užsipuolė, rankomis ir kojomis daug kartu, kiek tiksliai pasakyti negali, sudavė į įvairias kūno vietas. Jam užsipuolus iš tualeto išėjo ir mama, kuri taip pat matė, kaip V. K. prieš ją smurtauja, todėl ji išbėgo į miegamojo kambarį. Po to ji norėjo išsikviesti policijos pareigūnus, tačiau V. K. atėmė mobilaus ryšio telefoną. Po šio įvykio ji pasijuto girta, todėl išėjo į svėtainės kambarį miegoti. Užmigti nepavyko, kadangi buvo labai girta, todėl nuėjo į miegamojo kambarį iš kurio norėjo pasikviesti savo mamą, kad ji miegotų kartu su ja. Nuėjusi į miegamojo kambarį pamatė, kad sugyventinis lovoje yra atsigulęs ant jos mamos ir laikydamas jos rankas bučiuoja jos veidą. Tai pamačiusi ji jam pasakė: „paleisk mano mama“, tačiau jis tada miegamojo kambaryje vėl ją užsipuolė, pradėjo keikti įvairiais necenzūriniais žodžiais ir smurtauti, rankomis ir kojomis daug kartu, kiek tiksliai pasakyti negali, sudavė į įvairias kūno vietas. Tada V. K. paėmęs mobilaus ryšio telefoną trenkė jį į sieną, todėl ji nuėjo į virtuvę ir paėmusi V. P. mobilaus ryšio telefoną iškvietė policijos pareigūnus. V. P. konflikto tarp jos ir V. K. nematė. V. K. nuolatos, kai būna neblaivus, prieš ją naudoja fizinį ir psichologinį smurtą. Su V. K. taikytis nenori ir pageidauja, kad jis būtų iškeldintas iš jos buto ir daugiau prie jos nesiartintų (b. l. 49-50).

Liudytoja L. J. parodė, kad 2019-07-12, apie 22.00 val., kartu su dukra L. J. ir jos sugyventiniu V. K. grįžo iš buvusio uošvio šermenų pas patėvį V. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini) Ten vartojo alkoholį. Iš viso išgėrė maždaug 6, 1 litro talpos, 7,5 proc. stiprumo, butelius alaus. Kažkuriuo metu, tikslaus laiko nežino, būdama tualete išgirdo, kad koridoriuje vyksta konfliktas, išėjusi iš tualeto pamatė, kad V. K. rankomis ir kojomis muša dukrą, tačiau kiek tiksliai ir kur sudavė negali pasakyti, kadangi konflikto metu, išsigandusi, kad nukentės ir pati, pabėgo į miegamojo kambarį. Miegamajame, nenorėdama veltis į tolimesnį konfliktą, atsigulė į lovą ir ruošėsi miegoti. Gulint lovoje ir beveik miegant į kambarį atėjo V. K., kuris užsigulė ant jos ir prispaudęs rankas pradėjo bučiuoti veidą. Tada ji pradėjo šaukti, po ko atėjo dukra L. J., kuri paklausė: „ko lendi prie mano mamos“. Po to V. K. nulipo nuo jos ir vėl užsipuolė dukrą, pradėjo keikti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais ir smurtauti, rankomis ir kojomis daug kartu, kiek tiksliai pasakyti negali, sudavė dukrai į įvairias kūno vietas. Tada V. K. paėmė dukros mobilaus ryšio telefoną ir trenkė jį į sieną. Po konflikto V. K. kažkur pabėgo ir pasislėpė. Dukra ir anksčiau ne vieną kartą yra sakiusi, kad V. K. nuolatos, kai būna neblaivus, prieš ją naudoja fizinį ir psichologinį smurtą (b. l. 68-69).

Klaipėdos AVPK Skuodo r. PK asmenų neblaivumo registracijos žurnalo kopijoje nurodyta, kad 2019-07-13 00.12 val. L. J. nustatytas 3,25 prom. girtumas (b. l. 24-25).

Specialisto išvadoje Nr. G 1335/2019(03) nurodyta, kad L. J. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimas kairėje periokulinėje srityje, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos dešinėje, dešiniame šone, kairio peties, kairio žasto ir kairio dilbio srityje. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešiose trauminio poveikio vietose, sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (b. l. 39).

Visų šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi kaltinamasis mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, nusikalstama veika padarytą žalą; taip pat bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis parenkamas mažesnis nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl kaltinamojo problematiško alkoholio vartojimo, kaltinamojo sutikimu, jam skiriamas įpareigojimas viso bausmės atlikimo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punktas).

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas, todėl sulaikymas įskaitomas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinama pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punktu, V. K. įpareigoti viso bausmės atlikimo laikotarpiu 6 (šešis) mėnesius gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo laikiną sulaikymą nuo 2019-07-13 iki 2019-07-14 (2 dienas), jas prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.