- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-12-19
- Bylos Nr.
- II-251-1007/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00184-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
dalyvaujant asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas – G. V., jo įgaliotam atstovui advokatui M. B.,
nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos – atstovams S. R. ir D. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, dėl kurio nutarimas priimtas – G. V. skundą dėl ne teismo tvarka priimto Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vedėjos D. K. 2023 m. liepos 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-04-ANR_N-578-2023 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vedėjos D. K. 2023 m. liepos 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-04-ANR_N-578-2023 G. V. (toliau – ir Skundą pateikęs asmuo, pareiškėjas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaustas 1100 eurų bauda už tai, jog būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, darbuotojo atžvilgiu – darbdaviu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 ir 3 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nes leido O. T. bendrovės veiklos vykdymo vietoje, esančioje viešojo maitinimo įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ (adresu: (duomenys neskelbtini)), 2023 m. birželio 17 d. dirbti pagalbine darbuotoja, apie jos įdarbinimą nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prieš vieną darbo dieną.
2. Nutarime nurodoma, jog Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės S. S., L. G., S. P., D. B., vykdydamos Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. birželio 14 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (31.49 Mr) 1FR1043-2493, 2023 m. birželio 17 d. 11.00 val. atliko operatyvų patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vietoje esančioje viešojo maitinimo įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ (adresas: (duomenys neskelbtini)), kurio metu nustatė, jog O. T. vykdančią pagalbinės darbuotojos darbines funkcijas. Operatyvaus patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė su O. T. 2023 m. birželio 16 d. sudarytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 15 punkte buvo nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti – 2023 m. birželio 19 d., ir darbo grafiką, pagal kurį minėta darbuotoja darbines funkcijas pradeda atlikti – 2023 m. birželio 17 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pateikė informaciją (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie O. T. darbo pradžią pranešimą (forma 1-SD), pasirašytą saugiu elektroniniu parašu, pateikė 2023 m. birželio 16 d. 13.26 val. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, nurodant, kad apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžia – 2023 m. birželio 19 d.
3. Nutarime nurodoma, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu G. V. atstovas advokatas M. B. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su O. T. 2023 m. birželio 16 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 1489, kurios 15 punkte nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti – 2023 m. birželio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio 27 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė Apdraustųjų asmenų, kurių valstybinis socialinis draudimas prasidėjo per nurodytą laikotarpį, sąrašą, kuriuo patikslino O. T. darbo pradžią – 2023 m. birželio 17 d.
Šalies argumentai
4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, G. V. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vedėjos D. K. 2023 m. liepos 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-04-ANR_N-578-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
4.1. Skunde nurodė, jog 2023 m. birželio 16 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau tekste – ir Bendrovė) ir (duomenys neskelbtini) pilietės O. T. buvo susitarta, jog O. T. pradės dirbti nuo 2023 m. birželio 17 d. 2023 birželio 16 d. buvo pasirašyta darbo sutartis. O. T. taip pat patvirtino, jog susitarimas buvo, jog ji pradės dirbti nuo 2023 m. birželio 17 d., tačiau pasirašydama darbo sutartį, ji nepastebėjo, jog jos darbo pradžios data nurodyta ne 2023 m. birželio 17 d., o 2023 m. birželio 19 d. Dėl darbo sutarties sąlygų (duomenys neskelbtini) pilietė O. T. tarėsi su Bendrovės darbuotoja K. S.. Darbo sutarties tekstą, K. S. perdavus sutarties sąlygas žodžiu, parengė Bendrovės darbuotoja B. V.. Būtent rengiant darbo sutartį buvo padaryta techninė klaida ir nurodyta darbo pradžia ne 2023 m. birželio 17 d., o 2023 m. birželio 19 d. Parengtą darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) piliete O. T. pasirašė Bendrovės direktorius G. V., darbuotojai (duomenys neskelbtini) pilietei O. T. nedalyvaujant. 2023 m. birželio 16 d. buvo penktadienis. Bendrovės darbuotoja B. V., kaip ir numato teisės aktai, 2023 m. birželio 16 d. pranešė Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai, jog (duomenys neskelbtini) pilietė O. T. pradės dirbti nuo 2023 m. birželio 19 d., kaip tai buvo nurodyta klaidingai darbo sutartyje. Taigi, 2023 m. birželio 16 d. Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai apie O. T. priėmimą į darbą buvo pranešta mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, tik pranešime buvo nurodyta darbo sutartyje klaidingai nurodyta O. T. darbo pradžios data – 2023 m. birželio 19 d., o ne 2023 m. birželio 16 d. Skundą pateikęs asmuo įsitikinę, jog nagrinėjamu atveju nėra visų ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytų požymių, t. y. nėra nei tyčios, nei neatsargumo. ANK nenustato atsakomybės asmeniui, veikusiam ir pavojingus padarinius sukėlusiam be kaltės.
Atsiliepimas
5. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija – Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog skunde Pareiškėjas neginčija, kad darbuotoja pradėjo dirbti pagalbine darbininke 2023 m. birželio 17 d., nors 2023 m. birželio 16 d. pasirašytoje Darbo sutartyje, apie kurią tą pačią dieną pranešė Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai, nurodyta, jog O. T. pradės dirbti nuo 2023 m. birželio 19 d. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu Pareiškėjo atstovas advokatas M. B. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su O. T. 2023-06-16 sudarytą darbo sutartį Nr. 1489, kurios 15 punkte nurodyta, kad Darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2023-06-17. Sutarties numeris yra toks taip, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ anksčiau minėtos, operatyvaus patikrinimo metu pateiktos darbo sutarties, jokių ranka rašytų taisymų šiame sutarties egzemplioriuje nėra. Patikslinantis pranešimas apie O. T. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateiktas tik 2023-06-27, nors nelegalaus darbo faktas užfiksuotas dar 2023-06-17. Pareiškėjas nepaaiškina, kodėl taip ilgai delsė ištaisyti tariamai „techninę klaidą“ ir apie tai pranešti Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai.
6. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2AT-39-648/2016 yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis, būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, taigi, bendrovės vadovas privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Šis teisės pažeidimas gali būti padaromas tiek veikimu, tiek neveikimu (neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje). Taigi, konkrečiu atveju konstatuotina, kad Pareiškėjas neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla būtų organizuojama tinkamai, nepakankamai vykdydamas kontrolę, o būtent, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus ir jam inkriminuojamą pažeidimą padarė dėl neatsargumo, t. y. nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
7. Teismo posėdžio metu G. V. prašė teismo skundą patenkinti, panaikinti skundžiamą nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodė, jog palaiko skunde išdėstytas faktines aplinkybes. Mano, jog įvyko klaida, kurią bendrovė ištaisė, sumokėjo mokesčius, su darbuotoja atsiskaitė, mano, jog nepadarė labai didelės žalos valstybei, jam paskirta neproporcinga bauda. Jis neprisimena kaip O. T. buvo priimta į darbą, nes šį darbą atlieka kiti asmenys, jis pasirašo dokumentus. Kad vyksta patikrinimas, sužinojo šeštadienį, tačiau jame nedalyvavo, buvo išvykęs. Pirmadienį sužinojo, kad buvo rastas neatitikimas. Kai gavo dokumentus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kuo nusižengė, greičiausiai, protokolą, tada ir pamatė klaidelę. Darbo sutarties jis netikrino. Dėl priėmimo į darbą ir dėl darbo pradžios su O. nebendravo ir nesitarė. Dabar negali tiksliai pasakyti, kas jai apie tai pasakė. Darbo sutartis ruošia ne jis ir O. sutarties neruošė, tik ją pasirašė. Darbo sąlygas aptarė kitas įmonėje dirbantis asmuo. Jis nepatikrino darbo sutarties ir kada realiai bus pradėtas darbas. Jis pasitiki dirbančiais žmonėmis, yra priimama ir atleidžiama šimtai žmonių. Man nėra žinoma ar buvo keista darbo sutartis. Įmonėje anksčiau nebuvo nustatyta nelegalaus darbo atvejų. Supranta jam inkriminuoto pažeidimo esmę, bet klaidų pasitaiko visiems. Sutartį keitė norėdami ištaisyti klaidą. Šiuo metu įmonėje sutartis peržiūri atidžiau, kad nebepasitaikytų klaidų. Paaiškinimus išdėstė ir rašytiniuose paaiškinimuose.
8. 2023 m. lapkričio 7 d. G. V. rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, jog byloje aiškiai nustatyta ir nėra ginčo, kad raštu darbo sutartį darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus G. V., ir darbuotoja O. T. sudarė 2023 m. birželio 16 d., kai darbo funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai O. T. atliko tik 2023 m. birželio 17 d., t. y. po darbo sutarties raštu sudarymo ir pranešimo Sodrai. Kitaip tariant, 2023 m. birželio 17 d. O. T. darbo funkcijas atliko šalims jau tinkamai raštu sudarius darbo sutartį ir tinkamai informavus Sodrą. Darbo sutarties 6 punkte buvo nurodyta, kad O. T. darbo pradžia numatoma 2023 m. birželio 19 d. Tačiau šiame kontekste svarbu pažymėti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 3 dalimi, darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Taigi, nors darbo sutartyje, kaip darbo pradžios data buvo nurodyta 2023 m. birželio 19 d., tačiau dėl įvykusios rašybos klaidos/apsirikimo, laikytina, kad bendru šalių sutarimu O. T. pradėjus dirbti nuo 2023 m. birželio 17 d., ši darbo sutartis įsigaliojo būtent 2023 m. birželio 17 d. Kadangi, kaip minėta, 2023 m. birželio 16 d. šalys jau buvo raštu sudariusios darbo sutartį, todėl toks faktinis daro pradžios paankstinimas bendru šalių sutarimu niekaip nepažeidžia darbo santykius reguliuojančių teisės normų ir, tuo labiau, negali būti vertinamas kaip nelegalus darbas. DK 42 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą Sodra turi būti informuota nustatyta tvarka. Reikalavimus tokio pranešimo Sodrai turiniui ir formai nustato 2010 m. birželio 4 d. Sodros direktoriaus įsakymu Nr. V-243 patvirtintos taisykles (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 16.1. punktą, kai apdraustasis asmuo priimamas į darbą, yra pildoma ir Sodrai pateikiama 1-SD pranešimo forma. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“, pranešdama apie darbo sutarties sudarymą ir O. T. priėmimą į darbą, 2023 m. birželio 16 d. Sodrai pateikė užpildytą būtent 1-SD pranešimą, kaip ir nustato Taisyklės. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkama tvarka, t. y. pateikiant nustatytos formos 1-SD pranešimą, ir laiku, t. y. prieš vieną darbo dieną iki faktinės O. T. darbo pradžios datos, informavo Sodrą apie Darbo sutarties sudarymą ir O. T. priėmimą į darbą, tokiu būdu laikantis DK 42 straipsnio 2 dalyje ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Pranešime įrašytai numatytos darbo pradžios ir valstybinio socialinio draudimo pradžios datai neatitikus faktinės darbo pradžios datos, šie duomenys darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ Taisyklių nustatyta tvarka buvo teisėtai patikslinti. Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. V. netinkamai atliko savo pareigą informuoti Sodrą apie darbo sutarties sudarymą ir O. T. priėmimą į darbą, taip pat, kad O. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai atliktos darbo funkcijos yra nelegalus darbas.
9. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, jog net ir nustačius formalų ANK 95 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir už tai skyrus G. V. administracinę nuobaudą, tai realiai lemtų neproporcingas sankcijas ne tik jam, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei O. T., kas yra akivaizdžiai nesuderinama su administracinės nuobaudos skyrimo proporcingumo bei teisingumo principais. Prašo vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalimi ir paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti visai.
10. Teismo posėdžio metu liudytoja O. T. nurodė, jog dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ pagalbine darbuotoja. G. V. pažįsta, nes jis yra jos darbdavys. Nurodė, jog nepastebėjo klaidos darbo sutartyje. Ji kreipėsi į įmonę, kuri padeda ukrainiečiams ir jai davė šios įmonės telefono numerį. Ji nuvyko pasižiūrėti ir darbo sąlygos jai tiko. Neprisimena, kada gavo įmonės telefono numerį. Ji kalbėjo su „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi E.. Gyvai pasižiūrėti į darbovietę (duomenys neskelbtini) atvažiavo tą pačią dieną. Ji ėjo pasižiūrėti į valgyklą „(duomenys neskelbtini)“. Įsidarbinti sutiko praėjus kelioms dienoms po pokalbio. Tiksliai datos neprisimena. Telefonu paskambino E. arba K. ir pasakė, kad sutinka įsidarbinti. Dėl įsidarbinimo kalbėjo su K.. Ji sutiko pabandyti padirbti, pasirašė sutartį ir kitą dieną atėjo į darbą. Tuo metu bendravo su K.. Pasirašė darbo sutartį. Neprisimena, kaip atrodė sutartis, tiesiog, ją perskaitė ir pasirašė. Su K. susitarė pabandyti padirbti, birželio 16 d. pasirašė sutartį ir birželio 17 d. pradėjo dirbti. Sutartį pasirašė centriniame ofise, (duomenys neskelbtini). Pasirašydama sutartį kalbėjo su K.. Neprisimena, kas dalyvavo pasirašant darbo sutartį. Sutartį ji tikrai pasirašė. Pasirašant sutartį, G. V. nedalyvavo. Suruoštą sutartį jai padavė K.. Neprisimena, ar jai pasirašant sutartį jau buvo direktoriaus parašas. Su K. susitarė kada ji pradės dirbti. Su G. V. nieko nesitarė. Jį yra mačiusi, bet neprisimena kokiomis aplinkybėmis. Darbą „(duomenys neskelbtini)je“ pradėjo kitą dieną po sutarties pasirašymo ir dirba iki šiol. Prisimena tą dieną, kai buvo vykdomas patikrinimas. Jos paklausė vardo pavardės ir viskas. Tą dieną buvo pirma jos darbo diena. Iš pradžių jis nesuprato, kad buvo kažkas negerai. Vėliau kažkas ją informavo, kad sutartyje ji nepastebėjo datos. Nežino ar K. žinojo, kad tą dieną ji jau dirba. Tą dieną „(duomenys neskelbtini)je“ buvo vadovaujantis žmogus, bet jo vardo neprisimena. Birželio 17 d. darbuotojai žinojo, kad ji atvyks dirbti. Po pastebėtos klaidos kita darbo sutartis nebuvo pasirašyta, bet tiksliai neprisimena. Ji rusų kalba teikė savo paaiškinimus ir juo palaiko. Ji neprisimena, kaip buvo ištaisyta sutarties klaida. Neprisimena ar darbo vietoje kažkur viešai buvo pakabintas darbo grafikas. L. L. pažįsta, ji yra atsakinga už prekes, bet tiksliai negali pasakyti. Neprisimena, ar jos pirmą dieną ji dirbo. Sutartis buvo pasirašyta lietuvių kalba ir ji ją perskaitė. Neprisimena, kas sutartyje buvo nurodyta dėl darbo grafiko. Šiuo metu ji dirba bendrovėje, apie darbo grafiką sužino, nes grafikas yra darbo vietoje. Neprisimena ar pirmą dieną jai atvykus buvo darbo grafikas. Pirma jos darbo diena turėjo būti birželio 17 d. Dėl pirmos darbo dienos tarėsi su K.. Jei darbdavys būtų nubaustas, ji nežino ar jai būtų kažkokios pasekmės. Dabar jai žinoma, kad iš jos gali būti atimtas leidimas gyventi Lietuvoje. Papildė, jog sudarydama sutartį bendravo su B. V., bet neprisimena, kokius veiksmus ji atliko. Neprisimena, kokiame kabinete surašyta sutartis.
11. Teismo posėdžio metu liudytoja K. S. nurodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadove. G. V. yra jos darbdavys, giminystės ryšio nėra. Jos darbas yra ieškoti žmonių į trūkstamas pozicijas. Turi vertinti žmones, juos kviesti į apklausas ir priimti į įmonę. Turi dvi maitinimo įstaigas, tai ji prižiūri personalą, kaip jie atlieka funkcijas. Darbo sutarčių ji nesudarinėja. Jas ruošia atsakingas žmogus – B. V.. Ji įdarbinta kaip buhalterė, bet jai priskirta sutarčių sudarymas. Su įdarbinamais asmenimis ji bendrauja iki sutarties sudarymo. Sutaria darbo sąlygas, pobūdį, darbo grafiką. Jei žmogui tinka sąlygos, tą žmogų ji nuveda į skyrių, kuriame ruošiama sutartis. Su įdarbinamu žmogumi ji susitaria dėl įdarbinimo pradžios. B. ji informuoja, nuo kada bus įdarbinamas žmogus. Gegužės gale ir birželio pradžioje ji buvo atostogose. Pas juos dirbo A., kuris pasakė, kad yra žmogus, kuris galėtų pretenduoti į trūkstamą poziciją, ir jis ateis pasikalbėti. O. su ja pasikalbėjo, jai viskas tiko ir ji ją nuvedė pas B. įsidarbinti ir pardėti darbą nuo 17 dienos. O. turėjo įsidarbinti šeštadienį, birželio 17 d., o sutartis sudaryta birželio 16 d. B. ji pasakė, kad šį žmogų reikia įdarbinti, ir darbą jį pradės nuo šeštadienio. Dar apie naują darbuotoją pranešė darbo vietoje „(duomenys neskelbtini)je“ dirbusiai administratorei L. Jai nurodė, kad ateis dirbti O.. L. jokių dokumentų su sutartimi nesudarinėja. Tuo metu ji sudarinėjo darbo grafikus, nes ji buvo atostogose. L. O. įtraukė į darbo grafiką. Nurodė O. vardą pavardę ir kad ji šeštadienį ateina dirbti. Ten darbas yra pamaininis ir į tą grafiką L. įtraukė O.. Ji Sodrai jokių duomenų neperduoda ir nežino, kaip taip išėjo, kad darbo sutartyje įrašyta kita data. Ji darbo sutarties nematė. Su O. bendravo penktadienį ryte. Nepasakys, ar tuo metu direktorius buvo darbe. Sutarties nematė. Ji iš savo kabineto atveda žmogų pas B. ir jai žodžiu pasako, kad šį žmogų reikia įdarbinti į tam tikrą poziciją.
12. Teismo posėdžio metu liudytoja B. V. nurodė, jog dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. G. V. yra jos darbdavys, giminystės ryšio neturi. Tose pačiose pareigose dirbo ir birželio mėnesį. Yra darbo užmokesčio buhalterė, tai reiškia, skaičiuoja atlyginimus, pildo tabelius. Taip pat jis sudaro darbo sutartis su administracija ir kavine, bei priduoda duomenis Sodrai. O. T. yra jai matyta, tačiau konkrečiai kaip su ja buvo sudaryta darbo sutartis, neprisimena, bet taip pat kaip su visais darbuotojais – ji paruošia darbo sutarties dokumentą ir perduoda Sodrai. Darbo pradžia turėjo būti birželio 17 d., o dėl žmogiškosios klaidos padarė klaidą ir įrašė – 19 d. Tomis dienomis ji buvo įdarbinta ne viena ir dėl didelio darbo krūvio įsivėlė klaida. Apie padarytą klaidą sužinojo iš įvykusio patikrinimo. Skaičiuojant darbo užmokestį būtų pamačiusi, kad yra įsivėlusi klaida. Darbo pradžią, ko gero, nustatė personalo vadovė. Ji įprastai jai pasako, kada bus žmogaus pirmoji darbo diena. Jai žodžiu pasakė, kad darbo pradžia yra 17 d., o ji parašė – 19 d. Su O. ji bendravo rusų kalba. Ji sutartį gavo lietuvių ir rusų kalbomis. Sutartį O. skaitė ir galbūt taip pat neužfiksavo darbo dienos pradžios. Ji paruošė darbo sutartį ir apie darbo dienos pradžią nekalbėjo. Darbo grafiką paruošė administratorė L., nes personalo vadovė buvo atostogose. Ji L. jokių duomenų darbo grafiko sudarymui neperdavė. Ši klaida buvo ištaisyta, nes Sodrai pateikė atitinkamus pranešimus ir perdarė darbo sutartį. Sutartyje pakeitė datas, bet sutarties numerio nepakeitė. Nežinojo, kad taip daryti negalima ir dabar išsiaiškino, kad sutartyje turi būti kitas sutarties numeris. Neprisimena, kur padėjo pirminę klaidingą sutartį, teismui turėjo siųsti abi sutartis. Buhalteriniuose dokumentuose tuo pačiu numeriu yra dvi darbo sutartys. Sodrai pranešė apie klaidą. Už tos dienos darbą O. yra apmokėta ir ji dirba iki šiol. G. V. darbo sutartį pasirašė penktadienį su visomis darbo sutartimis. Neatsimena ar tą dieną O. gavo sutartį su vadovo parašu. Būna, kad direktorius ir darbuotojas pasirašo sutartį, bet kaip buvo šiuo momentu, neprisimena. Nežino, kokius duomenis patikrina vadovas. Vadovas darbo sutartyje matė birželio 19 d. darbo pradžią. Mano, vadovas žinojo, kad O. T. dirbs nuo šeštadienio, nes jis dalyvauja procese priimant darbuotojus. Pasirašydamas darbo sutartį vadovas turėjo matyti birželio 19 d., bet nežino ar galėjo suabejoti, kad duomenys neteisingi. Galėjo ir direktorius nepastebėti, kad įrašyta neteisinga data. Tokia klaida pasitaikė pirmą kartą. Taisant klaidą su vadovu kalbėjo, kad reikia atsakingiau žiūrėti datas ir nepraleisti tokių klaidų. Vadovo tokia pat klaida, kad jis nepastebėjo neteisingos datos. Su vairuotojais darbo sutarčių nesudaro, bet Sodrai perduoda visų darbuotojų duomenis. Klaidą pastebėjo po institucijos patikrinimo. Taisymus, mano, atliko sekančią savaitę. Sutartis turėjo būti sudaryta iki pranešimo Sodrai.
13. Teismo posėdžio metu liudytoja L. L. – V. nurodė, jog G. V. buvo jos darbdavys, giminystės ryšio su juo nėra. Prisimena, kad buvo savaitgalio diena kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. 17 ar 27 dieną buvo įdarbinta moteris O., bet per klaidą buvo parašyta 17 diena. Personalo vadovė K. paprašė jos O. įtraukti į grafiką ir ji tai padarė. Dėl šio įvykio rašė raštišką paaiškinimą buhalterijai. Teismas gali tuo paaiškinimu remtis. Tikslios patikrinimo datos neprisimena, bet buvo šeštadienis. Įmonėje jis buvo administratorė, užsakydavo, priimdavo prekes, prižiūrėdavo tvarką kavinėje. Darbo grafikus sudarinėdavo personalo vadovė K. S.. K. žodžiu jos paprašė įtraukti naują darbuotoją O. į grafiką. K. tuo metu ar atostogavo, ar buvo ką tik grįžusi iš po atostogų, ir turėjo daug darbo, todėl ir telefonu paprašė pakoreguoti grafiką. Ji suprato, kad darbuotojos pirma diena bus birželio 17 d. Tą dieną fiziškai jos nebuvo darbe, bet O. darbe buvo. Įprastai darbo grafikus darydavo vadovė, o juos lentoje pakabindavo ji.
14. Teismo posėdžio metu liudytoja E. M. nurodė, jog įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba vyr. buhaltere. Su G. V. giminystės ryšio nėra. Ji atostogavo, kai jai paskambino, kad vyko patikrinimas. Birželio 16 d. buvo jos paskutinė darbo diena. Ji turėjo susitvarkyti savo darbus. Žmogus, kuris priiminėjo darbuotojus, dirbo šalia kabinete. Po atostogų pasiskambino mokesčių inspekcijos darbuotojai, kuri buvo atsiuntusi patikrinimo aktą, ir jie pradėjo aiškintis. Jie išsiuntė prašomus dokumentus ir po to jos paprašė atsiųsti vieno darbuotojo darbo sutartį. Ji nusiuntė O. T. sutartį ir jai pasakė, kodėl jos pirma darbo diena yra 19 diena, o ne 17 diena. Pasikalbėjo su B., kuri ruošė sutartis, ir ji pasakė, kad yra padaryta žmogiška klaida dėl didelio dokumentų srautų. Pirma darbo diena darbo sutartyje turėjo būti birželio 17 d., o sutartyje nurodyta birželio 19 d. B. į darbo sutartį įrašė neteisingą pirmos darbo dienos datą. Darbo sutartis įmonėje ruošia B. V.. Klaidą taisė taip, kad pataisė pranešimą Sodrai, kad yra klaida, ir kad darbo pradžia yra ne nuo 19 d., o nuo 17 d. Tada buhalterė perspausdino darbo sutartį, pataisė ją, darbuotoja pasirašė ir pasakė, kad nepastebėjo. Toks dalykas įvyko pirmą kartą ir nepamena, kaip klaidą tvarkė darbo sutartyje. Gal B. atspausdino darbo sutartį su kita data, bet turėjo darbo sutartis būti sudaryta nauju numeriu. Nauja sutartis buvo sudaryta birželio 27 d., kai mokesčių inspekcija paprašė pateikti sutartį. Klaida būtų pastebėta skaičiuojant atlyginimus. O. turėjo pradėti dirbti birželio 17 d., nes ji jau buvo įtraukta į darbo grafiką. K. S. buvo informavusi, kad O. pradės dirbti birželio 17 d. ir paprašė, kad L. ją įtrauktų į grafiką. Patikrinimo metu buvo pateikta pirminė klaidinga sutartis, o paskui pateikta pataisyta sutartis su pataisyta data. Ji neprisimena ar buvo pateikta pakeista sutartis ar Sodros pranešimas.
15. Baigiamojoje kalboje ir, pasinaudodama replikos teise, nutarimą, ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos – atstovė D. K. nurodė, jog institucija su pateiktu skundu nesutinka ir, jų nuomone, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Priimant šį nutarimą, kaip matoma, nei nagrinėjant institucijoje, nei teisme, tarp bylos dalyvių nebuvo jokių ginčų dėl pačių aplinkybių pažeidimo. Jie mano, kad įstatymas, šiuo atveju, administracinių nusižengimų kodeksas, yra pritaikytas tinkamai skiriant nuobaudą, atsižvelgta į nuobaudų skyrimo taisykles. Paskirta nuobauda yra adekvati ir atitinka bylos aplinkybes ir įstatymą. Atkreipė dėmesį į tai, kad Užimtumo įstatymas numato pareigą pranešti apie pradėsiantį darbą darbuotoją ne vėliau kaip vieną dieną iki jo darbo pradžios ne šiaip, kad būtų apie jį žinoma, bet nuo tame pranešime nurodyto laiko yra skaičiuojama darbuotojo socialinio draudimo pradžia. Tai reiškia, kad jeigu tokiame pranešime, kaip šiuo atveju, buvo nurodyta birželio 19 d., tai birželio 17 d. dirbantis darbuotojas neturi jokių socialinių garantijų. Jis yra socialiai nedraustas. Dėl nusižengimo subjektyviosios pusės – nutarime yra aprašyta kaltės forma, šiuo atveju, ji yra neatsargumas.
16. Baigiamojoje kalboje ir, pasinaudodamas replikos teise, G. V. įgaliotasis atstovas advokatas M. B. nurodė, jog G. V. buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o joje yra nustatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši norma yra blanketinė, nes nelegalų darbą apibūdina Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Konkrečiu atveju, 2023 m. birželio 16 d., tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) pilietės O. T., buvo susitarta, kad O. T. pradės dirbti nuo 2023 m. birželio 17 d. 2023 m. birželio 16 d. buvo pasirašyta darbo sutartis. O. T. apklausta teisme patvirtino ir yra pateikusi savo pasirašytą rašytinį paaiškinimą, jog susitarimas buvo būtent, kad ji pradės dirbti nuo 2023 m. birželio 17 d., tačiau pasirašydamos šalys šią darbo sutartį, nepastebėjo, jog darbo pradžios data yra nurodyta 2023 m. birželio 19 d., o ne 2023 m. birželio 17 d. Abi sutarties šalys pripažįsta nurodyta aplinkybę, kad susitarimas buvo, jog O. T. pradės dirbti nuo 2023 m. birželio 17 d. Dėl darbo sutarties sąlygų O. T. tarėsi su bendrovės darbuotoja, ne su G. V., kaip su įmonės direktoriumi. Darbo sutarties tekstą sutarties sąlygas žodžiu parengė bendrovės darbuotoja V.. Rengiant darbo sutartį buvo padaryta techninė klaida ir nurodyta darbo pradžia ne 2023 m. birželio 17 d., o 2023 m. birželio 19 d. Darbo sutartį su O. T., jau parengtą V., pasirašė G. V., ir tai padarė O. T. nedalyvaujant. Tą aplinkybę O. T. taip pat pripažino, kad su G. V. jokių bendrų susitarimų, bendravimų nebuvo. Bendrovės darbuotoja V., kaip ir numato teisės aktai, 2023 m. birželio 16 d. pranešė VSDF valdybai, jog (duomenys neskelbtini) pilietė O. T. pradės dirbti nuo 2023 m. birželio 19 d., taip, kaip ir klaidingai buvo nurodyta darbo sutartyje. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2023 m. birželio 16 d. VSDF valdybai, apie tai, kad pradės dirbti O. T. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo pranešta ir ji pradėjo dirbti kitą dieną, t. y. 2023 m. birželio 17 d. Pranešė birželio 16 d., o pradėjo dirbti birželio 17 d. Taigi, nepriklausomai nuo to, jog pranešime buvo klaida, kaip ir darbo sutartyje, kad pradės dirbti 2023 m. birželio 19 d., faktas toks, kad įstatymo reikalavimas buvo įvykdytas. Bet kuriuo atveju buvo pranešta VSDF valdybai apie tai, kad O. T. pradės dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ji nepradėjo dirbti tą pačią dieną, nepradėjo dirbti dieną anksčiau, ji pradėjo dirbti būtent kitą dieną. Įstatymo reikalavimas, vienos dienos terminas buvo išlaikytas, tiesiog, tiek darbo sutartyje, tiek pranešime buvo techninė klaida, kad pirmoji darbo diena yra 2023 m. birželio 19 d., o ne 2023 m. birželio 17 d. Taigi, tam, kad atsirastų administracinė atsakomybė, turėtų būti konstatuota aplinkybė, kad vis tik nebuvo pranešta prieš vieną darbo dieną. Šiuo atveju yra pranešta prieš vieną darbo dieną, t. y. 2023 m. birželio 16 d. buvo pranešta, 2023 m. birželio 17 d. pradėjo dirbti. Vadinasi pranešimas yra atliktas ir mano, kadangi minėta ANK norma yra blanketinė, Užimtumo įstatymo reikalavimas buvo įvykdytas, įgyvendintas ir vien dėl šios priežasties, mano, administracinė atsakomybė šiuo atveju turėtų būti negalima ir skundas vien dėl šios priežasties turėtų būti tenkinamas. Jeigu teismas nuspręstu, kad visgi administracinio nusižengimo požymiai yra, atkreipė dėmesį į kitas aplinkybes. ANK 8 straipsnis numato: „nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia“. To paties straipsnio antra dalis numato, kad: „1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį“. Šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, kad G. V. būtų suvokęs savo pavojingos veikos pobūdį ir norėjęs būtent taip veikti ir pažymėtina, kad institucija tokios aplinkybės nėra konstatavusi savo priimtame nutarime. Taip pat, kad jį darydamas asmuo būtų suvokęs pavojingos veiklos pobūdį ir numatęs, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių ir jų būtų norėjęs. ANK 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog „Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti“. Jo nuomone, nėra netiesioginės tyčios požymių ir įrodymų, kad tokie požymiai egzistuotų, nes, kad būtų padaryta veika netiesioginė tyčia, t. y., kad G. V. būtų suvokęs, tuo metu, kai sudarinėjo sutartį, pavojingą veiklos pobūdį, numatęs, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti, t. y. būtų žinojęs, kad yra neteisingai įrašyta, bet nesiėmęs jokių veiksmų šitai klaidai ištaisyti dar tuo metu, kai tam darbuotojui leido dirbti. ANK 9 straipsnis numato, jog administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 2 d. numato, jog administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Pagal turimus duomenis akivaizdžiai matoma, kad nei numatė, nei tikėjosi, tiesiog faktas atsirado tada, kai buvo patikrinta ir įmonė dar iki pat galo nesuprato, kol mokesčių inspekcija nepradėjo klausti ir prašyti dokumentų, ir nepranešė, kad neva tai yra nelegalus darbuotojas. Tiesiog, įmonė buvo įsitikinusi, kad viskas buvo atlikta teisingai ir tą patvirtina teisme apklausti liudytojai. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Daro prielaidą, kad tikriausiai, į tai apeliuoja institucija, nors nutarime akivaizdžiai tai nėra nurodyta. Norėtų pasakyti, kad mano, kad ir šiuo atveju dėl nerūpestingumo negali būti traktuojamas šitas padarytas administracinis nusižengimas. Faktas, akivaizdu, kad tikrai nenumatė G. V., kad būtų padarytas kažkoks administracinis nusižengimas ir pagal veikos aplinkybes akivaizdu, kad buvo visa seka darbuotojų, kurie turėjo sukontroliuoti tą situaciją, kurie rūpinosi darbuotojų įdarbinimu, kurie žinojo, kaip tą reikia padaryti, ir būtent jų klaidų pasėkoje buvo pasirašyta sutartis tokia, kokia buvo pasirašyta, ir buvo leista dirbti, nors susitarimas darbuotojų, kurie bendravo su priimta darbuotoja, ir pati darbuotoja patvirtino, kad susitarimas buvo būtent toks ir sudarytas, kaip faktiškai buvo atliekamas darbas. Susitarimas buvo, kad dirbti pradės nuo 2023 m. birželio 17 d. ir, tiesiog, tiek ir pati darbuotoja suklydo neįsigilinusi ir nepastebėjusi klaidos, tiek ir G. V. nežinodamas pasirašė tokią sutartį, o darbuotoja, kuri įrašinėjo duomenis, padarė klaidą. Mano, kad už tokias klaidas atsakomybė neturėtų atsirasti. Darbdavys nesiekė jokių neteisėtų tikslų, ėmėsi visų privalomų įstatymo reikalavimų vykdymo ir tik dėl techninės klaidos atsidūrė šitoje situacijoje. Dėl darbuotojo socialinių garantijų nurodė, jog jeigu jau būtų atsitikęs nelaimingas atsitikimas, tai be abejo darbdavys, kaip ir dabar, būtų pripažinęs, kad darbuotoją ir darbdavį siejo sutartiniai santykiai. Tai reiškia, kad darbuotojas turėjo visas galimybes gauti žalos atlyginimą, jeigu būtų atsitikęs kažkoks nenumatytas atvejis, kai tam darbuotojui socialinių paslaugų būtų prireikę. Faktas, kad darbdavys pripažinęs tokias aplinkybes tikrai turėtų atlyginti visą žalą, tiek gydymo įstaigai patirtas išlaidas, tiek ir kažkokiems kitiems nuostoliams atlyginti. Šituo aspektu yra civilinė atsakomybė ir tas požiūris, kad už viską turi būti baudžiamas, yra labai keistas. Ne kiekvienas pažeidimas turėtų užtraukti vienokią ar kitokią atsakomybę.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas, nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
17. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
18. Šioje byloje G. V. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius – patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 ir 3 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų nesilaikymo.
19. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį atsakomybė už nelegalų darbą nustatyta darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jai taikyti būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Taigi nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis.
20. Atribojant nelegalų darbą nuo sudarytos darbo sutarties, yra svarbu nustatyti esminius darbo sutarties elementus. Pagal Darbo kodekso 34 straipsnio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės.
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog O. T. buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ja 2023 m. birželio 16 d. sudarytos sutarties pagrindu, bendrovės naudai ji darbą atliko nuo 2023 m. birželio 17 d., už tai buvo apskaičiuoti nustatyti socialinio draudimo ir kiti mokesčiai, sumokėtas atlyginimas. Dėl šių aplinkybių ginčo nekyla, todėl teismas sprendžia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir O. T. susiklostę darbo santykiai atitiko tikrąją patikslintos darbo sutarties šalių valią.
22. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog G. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad leido O. T. bendrovės veiklos vykdymo vietoje, esančioje viešojo maitinimo įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ (adresu: (duomenys neskelbtini)), 2023 m. birželio 17 d. dirbti pagalbine darbuotoja apie jos įdarbinimą nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prieš vieną darbo dieną, tai yra institucija G. V. inkriminuotą administracinį nusižengimą sieja su formalaus reikalavimo pranešti VSDFV apie asmenų įdarbinimą ne vėliau kaip prieš vieną dieną nesilaikymu.
23. Tačiau tiek Skundžiamame nutarime nurodyta, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, o ir dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie O. T. darbo pradžią pranešimą (forma 1-SD), pasirašytą saugiu elektroniniu parašu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė 2023 m. birželio 16 d. 13.26 val. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą. Taigi, byloje nustačius faktus, jog O. T. 2023 m. birželio 17 d. pradėjo darbą bendrovės naudai, tai atitiko tikrąją darbo sutarties šalių valią, byloje nėra pagrindo spręsti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė formalaus reikalavimo pranešti VSDFV apie asmenų įdarbinimą ne vėliau kaip prieš vieną dieną.
24. Sutiktina, jog 2023 m. birželio 16 d. pranešime (forma 1-SD) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nurodyta neteisinga O. T. darbo pradžia – 2023 m. birželio 19 d. Iš bylos medžiagos matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir O. T., šią situaciją vertino kaip techninio pobūdžio klaidą, kurią ištaisė, patikslinant darbo sutartyje nurodytą darbo pradžios datą – 2023 m. birželio 17 d., bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio 27 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikus Apdraustųjų asmenų, kurių valstybinis socialinis draudimas prasidėjo per nurodytą laikotarpį, sąrašą, kuriuo patikslinus O. T. darbo pradžią – 2023 m. birželio 17 d.
25. Šią UAB „(duomenys neskelbtini)“ poziciją, tai yra, jog pranešime nurodyta neteisinga O. T. darbo pradžia buvo labiau techninio pobūdžio klaida, o ne sąmoningas G. V. siekis nelegaliai įdarbinti užsienio valstybės pilietę, teismo vertinimu, patvirtina O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadovės K. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės B. V. parodymai, faktas, jog K. S. nurodymu O. T. 2023-06-17 buvo įtraukta į darbo grafiką. O. T. ir K. S. nurodė, jog sutarė, kad O. T. darbą pradės – 2023-06-17, K. S. tokią darbo pradžią nurodė B. V., ruošiančiai darbo sutartis ir teikiančiai pranešimus „Sodrai“, taip pat L. L. – V., prašydama O. T. įtraukti į darbo grafiką, tačiau B. V. padarė techninę klaidą ir ruošiamuose dokumentuose nurodė klaidingą darbo pradžią – 2023-06-19. Po ko G. V., nedalyvavęs darbo sutarties sąlygų aptarime, dokumentų paruošime, jam pateiktą darbo sutartį pasirašė, nežinodamas, jog joje yra nurodyti klaidingi duomenys.
26. Pažymėtina, jog kiekvienu atveju sprendžiant dėl asmens kaltės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, turi būti įvertinama visuma faktinių aplinkybių, susijusių su pareigos informuoti „Sodrą“ turiniu. Šioje byloje svarbu atsižvelgti ir į tai, jog bendrovė darbo fakto neslėpė, pranešimas „Sodrai“ pateiktas tinkamu laiku, tačiau su klaidingais duomenimis apie darbo pradžią, toks atvejis vienetinis, byloje nėra duomenų, jog bendrovėje būtų susiklosčiusi tendencija, kai apie asmenų įdarbinimą yra sistemingai „netyčia“ ar „per klaidą“ nepranešama ar pranešama su klaidomis.
27. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog G. V. veiksmuose nėra būtinojo administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymio – kaltės, todėl jis negali būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
28. G. V. skundas tenkinamas, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vedėjos D. K. 2023 m. liepos 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-04-ANR_N-578-2023 naikinamas ir administracinio nusižengimo byla nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Skundą tenkinti.
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. liepos 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-04-ANR_N-578-2023 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną G. V. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį nutraukti, nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.