Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

1. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu registracijos Nr. CBP-18683, prašydama iš atsakovo M. S. priteisti:

1) 47,52 Eur nario mokesčio skolos;

2) 0,99 Eur palūkanų;

3) 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 1992 m. balandžio 1 d. buvo įsteigta sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) (toliau ir bendrija, ieškovė), esanti (duomenys neskelbtini). Bendrija Juridinių asmenų registre įregistruota 2018 m. liepos 3 d. ir faktiškai pradėjo veikti išsirinkus bendrijos valdymo organus. Po bendrijos įregistravimo, bendrijos sodininkai, nuosavybės teise ar kitomis teisėmis valdantys sodo žemės sklypus, po bendrijos įregistravimo automatiškai tapo bendrijos nariais. 2018 m. rugsėjo 22 d. vykusio bendrijos pakartotinio visuotinio narių susirinkimo metu buvo nutarta nustatyti nariui 8 Eur mokestį už vieną arą bendrijos žemės sklype nuosavybės teise valdomą ir/ar naudojamą plotą. Bendrijos skolininkas (atsakovas) M. S. nario mokestį už 2022 metus turėjo sumokėti iki 2023 m. liepos 1 d., tačiau net ir daug kartų paragintas, nario mokesčio iki šiol nesumokėjo. Skolą sudaro: 47,52 Eur nario mokestis ir 0,99 Eur palūkanos.

2.1. Atsakovas 2024 m. vasario 1 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį registracijos Nr. DOK-17616. Nurodė, jog su ieškovo pateikta 47,52 Eur nario mokesčio skola sutinka. Pažymėjo, jog sąskaitų ar mokamųjų pranešimų nario mokesčiui ar kitoms įmokoms už 2022 ir 2023 metus negavo. Be to nario mokesčio mokėjimui turi būti pateiktos tinkamos sąskaitos ar mokamieji pranešimai, nurodant mokesčio gavėją, mokėtoją, mokesčio tarifą, apskaičiavimą ir bendrą sumą. Prašo ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo 47,52 nario mokesčio skolos, tačiau netenkinti ieškovo ieškinio dėl 0,99 Eur palūkanų, 22 Eur žyminio mokesčio ir 726 Eur (su PVM) už teisinę advokato pagalbą.

2.2. Ieškovė 2024 m. vasario 19 d. pateikė dubliką (DOK-26420), prašė ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog visi ieškovės siųsti laiškai buvo siunčiami atsakovo nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir atsakovas juos visada gaudavo. Niekada atsakovas nėra pareiškęs ieškovei, jog būtų kada nors negavęs kokio nors el. paštu siųsto ieškovės laiško. Atsakovas ankstesniais metais sumokėdamas privalomus mokesčius (nario, tikslinius) bendrijai, gerai žinojo ne tik pačią mokesčių mokėjimų prievolę, bet ir visada žinojo, kur pasižiūrėti ir rasti informaciją apie jam priklausančią prievolę. Bendrija įvertino, kad bendrijos pajamas sudaro pačių narių (ir kitų sodininkų – ne narių) mokami mokesčiai, todėl, siekiant išvengti lėšų švaistymo ir sodininkams jau žinant mokėtinų mokesčių duomenis, rekvizitus bei kur šią bei susijusią informaciją pasiekti, o taip pat siekiant išvengti popierizmo bei nereikalingo lėšų švaistymo popieriniams laiškams siųsti, taip pat siekiant visuotinai aiškiai priimti vienodą terminą įmokoms, 2022-01-23 pakartotinio visuotinio narių susirinkimo metu antru svarstomu klausimu (protokolo Nr. 22-2) buvo pakeistos Bendrijos vidaus tvarkos taisyklės, kuriose nuostata dėl mokėtinų mokesčių terminų reglamentuoja mokesčius sumokėti iki einamųjų metų liepos 1 dienos. Atsakovas buvo informuotas ir jam gerai buvo žinomas 2022-01-23 vykusio visuotinio narių susirinkimo sprendimas, kuris buvo skelbtas viešai, savivaldybės puslapyje ir bendrijos internetiniame puslapyje, kur buvo nuspręsta, kad bendrija daugiau, būtent bendrijos nariams, nesiųs atskirų mokėjimo pranešimų. Visa ši informacija yra viešai prieinama kiekvienam sodininkui bendrijos internetiniame puslapyje, o taip pat su visa šia informacija kiekviena sodininkas turi teisę susipažinti – tai reglamentuota Sodininkų bendrijų įstatyme ir Bendrijos įstatuose. Maža to, mokėjimo informacija (3 priedas) atsakovui išsiųsta elektroniniu paštu dar 2019-07-19 16:21 ir atsakovas į ją elektroniniu laišku atsakė 2019-08-12 14:56. Atsakovas žinojo ieškovo kontaktinius duomenis (telefono numerį, el. paštą), todėl bet kada galėjo susisiekti su ieškovu ir pasitikslinti dėl mokėjimų ar kitų savo pareigų. Taigi atsakovas turėjo visus reikiamus duomenis, kad laiku susimokėtų mokesčius ar padengtų skolas. Pažymėtina ir tai, kad elektroninis susirašinėjimas su atsakovu (1 priedas ir 2 priedas) papildomai įrodo tai: kuomet bendrija siunčia kolektyvinį laišką net ir keliems adresatams, tarp kurių taip pat yra ir atsakovas, tai pastarasis vis tiek gauną laišką – ir net gi į jį atsakė.

2.3. Atsakovas 2024 m. kovo 21 d. pateiktu tripliku (DOK-45105) prašė dėl galimos taikos sutarties sudarymo atidėti tripliko pateikimo terminą iki 2024 m. balandžio 5 d.

2.4. Ieškovė 2024 m. kovo 26 d. informavo teismą (DOK-47688), jog šalys bandė taikiai susitarti ir išspręsti ginčą taikiu susitarimu, tačiau šalims nepavyko susitarti dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei atlyginimo. Atsakovas sutiko su visa skola, palūkanomis ir su žyminio mokesčio atlyginimu ieškovei, tačiau nesutinka atlyginti išlaidų patirtų už advokato teisines paslaugas. Dėl šio klausimo apsvarstymo bendrijos valdyba priėmė sprendimą, kad ji nėra visuotinio susirinkimo įgaliota atleisti, o tiksliau atsisakyti atsakovo atžvilgiu, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už teisines advokato paslaugas. Be to, ieškovė valdyboje įvertino ir tai, kad dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą, su atsakovu daug kartų buvo bendrauta, ir daug siųsta raginimų susimokėti, kur atsakovas vis žadėjo, kad susimokės, tačiau taip ir nesusimokėjo iki nustatytos raginime datos. Todėl, ieškovė tik po daugelio raginimų ir pokalbių su atsakovu, vis dėlto nutarė su ieškiniu kreiptis į teismą. Šiuo metu ieškovė įžvelgia atsakovo veiksmuose nesąžiningumą ir bandymą gudrauti. Ieškovė pasiūlė atsakovui susimokėti visas mokas ir dalimis, tačiau nesulaukė iš atsakovo dėl šios galimybės jokios pozicijos. Todėl taikaus ginčo išsprendimo galimybė yra išnaudota.

2.5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 26 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-3746-1159/2024 skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2024 m. balandžio 17 d. 11:00 val., Vilniaus miesto apylinkės teisme, Laisvės pr. 79A, Vilniuje. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje.

3. Atsakovas papildomai DOK-60157 pateikė nuomonę, kad nesutinka su ieškovo 1476,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidomis laiko jas akivaizdžiai nepagrįstomis ir dėl to vertina, kad teismas, spręsdamas dėl bylos baigties ir nagrinėdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį, leidžiančią nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

4. Reikalavimas dėl 47,52 Eur skolos priteisimo tenkintinas visiškai.

4.1. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovui M. S. nuo 2009 m. sausio 30 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0594 ha (5,94 arų) žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), t. y. sklypas, esantis sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) administruojamoje teritorijoje. Iš 2018 m. rugsėjo 22 d. sodininkų bendrijos pakartotinio visuotinio narių susirinkimo protokolo (toliau – Protokolas) nustatyta, kad sodininkų bendrijos nariui nustatytas 8 Eur nario mokestis už vieną nuosavybės teise turimą sodininkų bendrijos arą (Protokolo 5 punkto 5.2 papunktis); taip pat nustatyta, kad bendrijos narių susirinkime nutarta nustatyti nario mokesčio ir kitų bendrijos visuotinio narių susirinkimo priimtų mokesčių/įmokų mokestinius metus nuo kovo 1 dienos iki kitų metų balandžio 30 dienos (Protokolo 5 punkto 5.3 papunktis). Iš sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 14 d. el. paštu siųsto laiško matyti, kad atsakovas M. S. buvo paragintas padengti 47,52 Eur įsiskolinimą iki 2023 m. gruodžio 19 d. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas ieškovei sumokėjo skolą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

4.2. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrijos narys turi pareigą laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus. Šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatyta, jog bendrijos narys turi pareigą nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį, tikslinius ir kaupiamuosius įnašus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.86 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

4.3. Kadangi atsakovo žemės sklypas yra sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) administruojamoje teritorijoje, jam yra privalomi sodininkų bendrijos narių susirinkimo priimti sprendimai, todėl atsakovas turi mokėti nustatyto dydžio bendrijos nario mokestį. Atsakovo atsiliepime į ieškinį pateikti argumentai, jog jis negavo atskiro informacinio pranešimo, negavo sąskaitos apmokėjimui ar laukė atskiro mokėjimo pranešimo yra nepagrįsti. Atsakovas bendrijos nariu yra nuo 2018 metų. Atsakovas visas įmokas (nario mokesčius, tikslines įmokas už kelių remontą) už 2018, 2019, 2020 ir 2021 metus yra pilnai sumokėjęs. Tai reiškia, jog atsakovas žino bendrijos pavadinimą, banko sąskaitos numerį, mokėtiną nario mokesčio sumą (8 Eur už arą). Be to atsakovas žino ir bendrijos internetinį puslapį, kuriame yra skelbiama visa informacija apie bendrijoje priimtus sprendimus, apie mokėtinas įmokas, apie skolas, todėl šį atsakovo atsiliepime nurodoma gynybinė pozicija teismo atmestina. Bylos duomenų pagrindu darytina išvada, kad atsakovas pažeidė savo prievolę sumokėti jam priklausantį nario mokestį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 47,52 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktai, CK 4.76 straipsnis, 4.86 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

5. Reikalavimas dėl 0,99 Eur palūkanų priteisimo tenkintinas visiškai.

5.1. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

5.2. 0,99 Eur palūkanų taikymas yra siejamas su prievolės pažeidimu, todėl tokios palūkanos laikytinos kompensuojamosiomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kompensacinės palūkanos atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos, o tiek netesybų, tiek ir palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Remiantis šiuo reguliavimu, ieškovės reikalavimas dėl 0,99 Eur palūkanų priteisimo tenkintinas.

6. Reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas visiškai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 48,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

7. Reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas visiškai.

7.1. Ieškovė prašė priteisti šias bylinėjimosi išlaidas (CBP-18683 ir DOK-48458): 22 Eur žyminį mokestį, 726 Eur už susipažinimą su kliento pateiktais dokumentais, duomenų gavimą iš VĮ „Registrų centras” ir teisinę konsultaciją bei ieškinio parengimą ir pateikimą per EPP, bylos administravimą, 750 Eur už susipažinimą su atsakovo pateiktu atsiliepimu į ieškinį, teisinę konsultaciją bei naujai gautų dokumentų analizę bei dubliko parengimą ir dalyvavimą taikos derybose (ieškovės konsultacijos), parengtos taikos sutarties peržiūrėjimą, pranešimo/paaiškinimo teismui parengimą dėl nepavykimo susitarti taikiai, iš viso – 1498 Eur.

7.2. Atsakovas nurodė, kad ieškovės pateikta 1498 Eur suma už teisinę advokato pagalbą yra neadekvati ieškinio sumai, kad ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

7.3. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Esminis principas, kuriuo paremtos CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnyje aptartos taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, be kita ko, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020, 15 punktas).

7.4. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo principo „pralaimėjęs moka“, nes:

1) prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintų Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nurodytų maksimalų dydžių, ieškovės atstovo nurodyti atstovavimo paslaugų įkainiai (e. t. 1, b. l. 100-101), yra ženkliai mažesni nei vidutiniai, vertinant pagal minėtus įkainius, nėra jokių duomenų, kad ieškovas piktnaudžiautų savo teise kreiptis į teismą, nes atsakovas ieškinio pateikimo dienai (2023 m. gruodžio 21 d., kai buvo gavęs bent tris papildomus priminimus (e. t. 1. b. l. 71-73), taip pat priminimą – jeigu iki 2023 m. gruodžio 19 d. nebus sumokėtas mokestis, ieškovė kreipsis į teismą) vis dar nebuvo sumokėjęs mokesčio už 2022 m., t. y. aptarto mokesčio buvo nesumokėjęs, kai turėjo sumokėti vėliausiai iki 2023 m. liepos 1 d., todėl dėl inicijuoto teismo proceso yra kaltas atsakovas, atitinkamai atsakovo argumentai dėl 1498 Eur sumos dydžio neadekvatumo už advokato suteiktą teisinę pagalbą atmestini kaip nepagrįsti. Nors ieškinio suma ir nėra didelė, tačiau teismo vertinimu ieškovas pagrįstai patyrė 1498 Eur atstovavimui, ir jų mažinti nėra pagrindo, nes taip būtų paneigiama ieškovės teisė kreiptis į teismą ir turėti atstovą, o laimėjus bylą gauti išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju net ir mažiausias ieškovės atstovavimo išlaidų sumažinimas reikštų jos nuostolius, kurie teismo vertinimu nebūtų pateisinami, nes būtų dengiami kitų ieškovės narių sąskaita;

2) vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 22 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 726 Eur už advokato teisinę pagalbą susipažįstant su kliento pateiktais dokumentais, duomenų gavimą iš VĮ „Registrų centras“, teisinę konsultaciją bei ieškinio parengimą ir pateikimą per EPP, bylos administravimą, 750 Eur už susipažinimą su atsakovo pateiktu atsiliepimu į ieškinį, teisinę konsultaciją bei naujai gautų dokumentų analizę bei dubliko parengimą ir dalyvavimą taikos derybose (ieškovės konsultacijos), parengtos taikos sutarties peržiūrėjimą, pranešimo/paaiškinimo teismui parengimą dėl nepavykimo susitarti taikiai, iš viso – 1498 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai, 98 straipsnis).

8. Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (4,32 Eur) Lietuvos valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatytos minimalios (8 Eur) Lietuvos valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 98 straipsniu, 259–260, 265–268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovei sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini).

1) 47,52 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 52 centus) skolos;

2) 0,99 Eur (devyniasdešimt devynis centus) kompensacinių palūkanų;

3) 5 (penkių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 48,51 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4) 1498 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.