Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2024-06-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-225-617/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-06-04Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-07-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-06-04
Bylos Nr.
A20.-225-617/2024
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00198-2024-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Advokatai
Asta Astrauskienė
Kategorijos
  • 8.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A20.-225-617/2024
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00198-2024-2Procesinio sprendimo kategorija 8.7 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 4 d.Švenčionys

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

sekretoriaujant Agnei Usovieneidalyvaujant pareiškėjo atstovui Sigitui Gaidamovičiui

užsieniečiui S. D., jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei

teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo pratęsimo S. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centras teikimu prašo pratęsti sulaikymą Tadžikistano Respublikos piliečiui S. D. VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre iki 2024-08-05, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjo atstovas palaikė teikimą jame nurodytais pagrindais. Paaiškino, kad užsieniečiui Migracijos departamento prie LR VRM 20216-03-24 sprendimu suteiktas pabėgėlio statusas ir išduotas leidimas nuolat gyventi. Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-04-04 gavo Valstybės saugumo departamento 2024-04-02 raštą dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui ir pradėjo pabėgėlio statuso panaikinimo procedūrą. VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2024-04-05 sprendimu užsienietis buvo sulaikytas 48 val., o Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024-04-07 sprendimu S. D. sulaikytas iki 2024-06-05. Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-04-19 sprendimu nusprendė panaikinti S. D. pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, įsiteisėjus sprendimui dėl pabėgėlio statuso panaikinimo, panaikinti išduotą leidimą nuolat gyventi ir išsiusti iš Lietuvos Respublikos į Tadžikistano Respubliką. Kadangi užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, prašo teikimą patenkinti ir pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą iki 2024-08-05.

Užsienietis paaiškino, kad jis palaiko savo raštiškame kreipimosi pateiktą poziciją. Nurodė, kad Lietuvos Respublikoje gyvena 9 metus. Jis ir jo žmona turi pabėgėlio statusą. Lietuvos Respublikoje jam gimė 3 vaikai, jo sutuoktinė laukiasi ketvirto vaiko. Jis Lietuvoje turi verslą, gyvenamąją vietą, pragyvenimo šaltinį. Per visą gyvenimo Lietuvoje laikotarpį jis nėra padaręs jokių pažeidimų, jis nėra jokios teroristinės organizacijos narys. Gyvendamas Lietuvoje jis dalyvaudavo įvairiuose labdaros, pagalbos akcijose. Būdamas sulaikytas jis negali rūpintis savo šeima, mažamečiais vaikais ir nėščia žmona. Prašo leisti jam gyventi kartu su šeima.

Užsieniečio atstovė paaiškino, kad užsienietis turi pabėgėlio statusą. Nors šis statusas Migracijos departamento prie LR VRM sprendimu yra panaikintas, dėl šio sprendimo yra pateiktas skundas teismui, kuris nėra išnagrinėtas. Užsienietis Lietuvoje gyvena nuo 2015 m., jis turi šeimą, 3 vaikus, jo sutuoktinė yra nėščia, jis turi gyvenamąją vietą ir pragyvenimo šaltinį. Byloje nėra jokių įrodymų, kad užsienietis atliko kokius nors veiksmus, priešingus valstybės interesams. Tadžikistane politinė situacija nepasikeitė, todėl užsienietis negalėtų būti grąžintas į kilmės šalį. Prašo taikyti užsieniečio atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis pranešti apie savo buvimo vietą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad Tadžikistano Respublikos piliečiui S. D. ( toliau – ir užsienietis ) Migracijos departamento prie LR VRM 20216-03-24 sprendimu Nr. 15/6-7-12PR-26 suteiktas pabėgėlio statusas ir išduotas leidimas nuolat gyventi. Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-04-04 gavo Valstybės saugumo departamento 2024-04-02 raštą Nr. 19-283S dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2024-04-05 sprendimu užsienietis buvo sulaikytas 48 val., o Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024-04-07 sprendimu S. D. sulaikytas iki 2024-06-05. Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-04-19 priėmė sprendimą Nr. 24S104408, kuriuo nusprendė panaikinti S. D. pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, įsiteisėjus sprendimui dėl pabėgėlio statuso panaikinimo, panaikinti išduotą leidimą nuolat gyventi ir išsiusti iš Lietuvos Respublikos į Tadžikistano Respubliką.

Užsienietis dėl Migracijos departamento prie LR VRM 2024-04-19 sprendimo yra pateikęs skundą teismui, kuris šiuo metu nėra išnagrinėtas, todėl užsienietis turi pabėgėlio statusą.

Pareiškėjas prašo pratęsti užsieniečiui sulaikymo terminą LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ( toliau – ir Įstatymas ) 113 straipsnio 4 dalies 5 punkto pagrindu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų ( Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas ). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio ( iš lot. kraštutinė priemonė ) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja aukščiu minėtas Įstatymas. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir ( arba ) patikrinti jo tapatybę ir ( arba ) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį ( kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius ), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta, S. D. Lietuvos Respublikoje nuo 2015 m. turi pabėgėlio statusą ir leidimą nuolat gyventi. Migracijos departamentas prie LR VRM iš Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento gavo 2024-04-02 raštą Nr. 19-283S, kuriame nurodyta, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Tuo pagrindu Migracijos departamentas prie LR 2024-04-19 priėmė sprendimą Nr. 24S104408, kuriuo nusprendė panaikinti S. D. pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, įsiteisėjus sprendimui dėl pabėgėlio statuso panaikinimo, panaikinti išduotą leidimą nuolat gyventi ir išsiusti iš Lietuvos Respublikos į Tadžikistano Respubliką. Dėl šio sprendimo užsienietis pateikė skundą Regionų administraciniam teismui, sprendimas nėra priimtas. Nors galutinai nėra patvirtinta LR VSD nurodyta informacija apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, bet nėra ir paneigta. Esant išdėstytoms aplinkybėms yra Įstatyme numatytas pagrindas užsienietį sulaikyti ( Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punktas ). Kaip buvo minėta, S. D. šiuo metu turi pabėgėlio statusą ir leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Užsienietis nuo 2015 m. teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje, turi sutuoktinę. Lietuvos Respublikoje jam 2018, 2020, 2022 m. gimė vaikai, jo sutuoktinė yra nėščia. Užsienietis Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją vietą, nuomos pagrindais gyvena bute, esančiame Tuskulėnų g. 15-55, Vilniaus m. Lietuvos Respublikoje jis turi pragyvenimo šaltini, jis yra UA „S.“ direktorius. Byloje nėra jokių duomenų apie užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje nuo 2015 m. laikotarpyje padarytus konkrečius teisei priešingus veiksmus, taip pat apie jo nebendradarbiavimą su Migracijos departamento prie LR VRM ir kitų valstybės įstaigų tarnautojais, bandymus pasislėpti ir / ar neteisėtai išvykti iš Lietuvos teritorijos. Kaip minėta, Įstatymo 113 straipsnio 4 dalis numato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas. Sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia judėjimo laisvės apribojimo priemonė, numatyta Įstatyme. Užsieniečio skundas dėl Migracijos departamento prie LR VRM 2024-04-19 sprendimo neišnagrinėtas, neaišku kada bus priimtas galutinis sprendimas byloje, šiuo metu užsienietis turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybės, teismas mano, kad užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas šiuo atveju būtų neproporcingą priemonę Įstatymo numatytiems tikslams pasiekti.

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes ( žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022 ).

Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę ( Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis ). Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę ( Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 2 dalis ). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-07-02 nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl užsienietės atžvilgiu yra taikomos Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas.

Kaip minėta, šiuo metu užsienietis yra sulaikytas nuo 2024-04-05. Užsienietis nuo 2015 m. teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje, turi sutuoktinę. Lietuvos Respublikoje jam 2018, 2020, 2022 m. gimė vaikai, jo sutuoktinė yra nėščia. Užsienietis Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją vietą, nuomos pagrindais gyvena bute, esančiame Tuskulėnų g. 15-55, Vilniaus m. Lietuvos Respublikoje jis turi pragyvenimo šaltini, jis yra UA „S.“ direktorius. Byloje nėra jokių duomenų apie užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje nuo 2015 m. laikotarpyje padarytus konkrečius teisei priešingus veiksmus. Jis bendradarbiauja su teisėsaugos ir kitomis institucijomis.

Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas mano, kad nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga pritaikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą ( Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punktas ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 112 str., 113 str. 4 d. 5 p., 115 str. 2 d. 2 p., 140¹⁹ str. 1 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024-04-07 sprendimą dėl S. D. sulaikymo ir taikyti Tadžikistano Respublikos piliečiui S. D., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 8.00 iki 15.00 val. pranešti VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatyti iki 2024-08-05, bet ne ilgiau, kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Anatolij Januševskij