- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Data
- 2012-09-18
- Bylos Nr.
- 2A-426-267/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00713-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė, Danutė Burbulienė, Danutė Matiukienė
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- K. P.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Vijoleta Kurtkienė Civilinė byla Nr. 2A-426-267/2012 Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00713-2011-9
sprendimas
2012 m. rugsėjo 18 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. B. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012‑03‑22 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-62-874/2012 pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei R. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, L. P. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas K. P. kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės R. B. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis – 800,00 Lt, nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki tol, kol ieškovas mokysis aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau, nei kol jam sukaks 24 metai.
Nurodė, kad studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – VGTU) dieniniame skyriuje, neteko valstybės finansuojamos vietos, nes neišlaikė dviejų egzaminų. Taip pat nurodė, kad tiek pernai, tiek šiemet materialiai rėmė tėvas, o su mama mažai bendravo, mama išvyko į užsienį jam nepranešusi. Paaiškino, kad neturi galimybės mokytis ir dirbti, nes paskaitos tęsiasi iki 18 val., po to reikia papildomai mokytis namuose, ruoštis paskaitoms, už mokslą pirmą pusmetį reikėjo mokėti 2000 Lt, po to po 4000 Lt semestrui, todėl iš mamos prašė priteisti 800 Lt mėnesiui. Nurodė, kad tėtis padengia daugiau nei 800 Lt išlaidų, dar padeda seneliai, giminaičiai. Teigė, kad pragyventi Vilniuje per mėnesį reikia 2000 Lt.
Atsakovė R. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teismui pateiktame rašte nurodė, kad uždirba 340 eurų per savaitę ir finansinių galimybių teikti išlaikymą savo pilnamečiam sūnui neturi, nes išlaiko nepilnametę dukrą V. P.. Jos mėnesinės pajamos yra 1360 eurų per mėnesį, o mėnesinės išlaidos: 500 eurų už buto nuomą, 600 eurų dukros auklei, 260 eurų lieka maistui, rūbams ir būtiniausioms išlaidoms.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, L. P. nurodė, kad atsakovė turi galimybę materialiai padėti sūnui. Taip pat nurodė, kad sūnus protingai leidžia pinigus, neišlaidauja.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės R. B. išlaikymą jos pilnamečiam sūnui ieškovui K. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis – 400,00 Lt, nuo 2011-09-01 iki tol, kol ieškovas mokysis aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei iki tol, kol ieškovui sukaks 24 metai.
Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog kreipimosi į teismą metu ieškovas siekė įgyti aukštąjį išsilavinimą, todėl tėvai privalėtų tokį pilnametį vaiką paremti, jei jam reikalinga parama. Nustatyta, kad ieškovas, būdamas pilnametis, pragyvena tik iš per vasarą užsidirbtų lėšų bei tėvo L. P. teikiamų lėšų. Atsakovė, būdama ieškovo motina, jokio išlaikymo sūnui neteikia, nors ieškovui, besimokančiam Vilniaus Gedimino technikos universitete ir siekiančiam įgyti aukštąjį išsilavinimą bei neturinčiam galimybių dirbti, būtina parama, todėl ši parama iš atsakovės priteistina. Teismas taip pat pažymėjo, kad dėl prarastos valstybės finansuojamos vietos dalį kaltės turėtų prisiimti ir pats ieškovas. Todėl, teismo nuomone, paramos dalis, reikalinga mokėti už studijas, neturėtų būti priteistina iš atsakovės, o ieškovas įmokoms už mokslą sumokėti turi galimybę gauti valstybės remiamą paskolą.
Teismas nustatė, kad ieškovui yra reikalinga parama būtinoms pragyvenimo išlaidoms, nes ieškovas dėl studijų pobūdžio neturi galimybės mokytis ir dirbti. Teismo nuomone, protingai ir taupiai panaudojant lėšas, gaunant dalį maisto iš namų, pragyventi mėnesiui pakankama 800,00 Lt suma.
Pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, kad atsakovė turi gerai apmokamą darbą, pripažindamas, kad ieškovui šiuo metu reikalinga tėvų parama, bei atsižvelgdamas į atsakovės bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, turtinę padėtį, ir manė, kad atsakovė kas mėnesį galėtų skirti 400,00 Lt, nes, teismo paskaičiavimais, tai galėtų būti realus išlaikymo dydis, kurį ieškovas galėtų gauti iš savo motinos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Apeliantė R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-03-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantė nurodo, kad ji po pirmosios sesijos telefonu bendravo su dekanatu, aiškinosi, kodėl sūnus neišlaikė egzaminų, ir jai buvo patvirtinta, kad sūnus nelankė visų paskaitų ir negyveno Vilniuje. Be to, sūnus apie atsakovės išvykimą į Airiją žinojo iš anksto, jam buvo pasakyta, kur bus paliktas automobilis, kad galėtų jį pasiimti. Sūnus nebuvo paliktas viduryje mokslo metų, atsakovė sulaukė, kol sūnus sėkmingai įstojo į universitetą, ir 2010 m. rudenį išvyko su dukterimis į Airiją.
2. Pažymi, kad matydamas, jog nesugebės studijuoti sudėtingos techninės specialybės, ieškovas galėjo pasirinkti kitas valstybės finansuojamas studijas arba neakivaizdines studijas, kad galėtų dirbti, nes puikiai žino, kad tėvų turtinė padėtis nėra tokia, kad jie išgalėtų mokėti 7638 Lt už studijų metus.
3. Taip pat nurodo, kad po nesėkmingos pirmosios sesijos atsakovė kvietė sūnų atvykti gyventi pas ją, vasarą padirbti arba mokytis Airijoje, kur mokslas nemokamas, mokama stipendija, be to, savaitgaliais visi studentai užsidirba savoms išlaidoms. Atsakovės sesuo gyvena Danijoje, dirba gydytoja, 2011 m. vasarą kvietė pas save, per atostogas padirbėti ir pamatyti Kopenhagą, bet K. (ieškovas) atsisakė, tikėtina, kad dėl to, jog nenorėjo palikti draugės ir turėjo dirbti ūkyje. Atsakovės nuomone, sūnus galėtų pasinaudoti ir lengvatine paskola.
4. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino atsakovės turtinę padėtį, teigdamas, jog ji turi gerai apmokamą darbą. Atsakovė teismui buvo pateikusi duomenis apie savo darbo užmokestį, tačiau dabar jis yra sumažėjęs, siekia 220–280 eurų per savaitę. Atsakovė turi ir nemažų išlaidų – su atsakove gyvena nepilnametė ieškovo sesuo V. P., 500 eurų išleidžia buto nuomai, 600 eurų išleidžia auklei, kuri prižiūri V. dalį dienos po užsiėmimų mokykloje. Likusi suma išleidžiama maistui, rūbams, kitoms būtiniausioms išlaidoms, taip pat periodiškai siunčiant siuntinius ieškovui ir su tėvu gyvenančiai kitai dukrai A. P.. Paskutinio 2012 m. šv. Velykų proga pervežimo kompanijai įduoto siuntinio vertė – apie 1000 eurų. Taigi atsakovė rūpinasi visais savo vaikais ir jiems padeda kiek išgalėdama.
5. Mano, kad teismas iš viso netyrė, kokio dydžio paramą ieškovui teikia trečiasis asmuo – atsakovo tėvas L. P., apsiribojo tik jo paaiškinimu, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovas gauna išlaikymo iš tėvo.
Atsiliepimas
Ieškovas K. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti teismo sprendimą nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas buvo įsitikinęs, kad privalo atsižvelgti į mamos nurodymus mokytis anglų kalba, nes pagrįstai tikėjosi iš jos paramos studijų metu. Ieškovas studijų metu gyveno Vilniuje, bendrabutyje, ir tik savaitgaliais, švenčių dienomis bei atostogų metu grįždavo padėti tėvui, kartu pasiimti iš namų pigesnių maisto produktų, žemės ūkio produkcijos.
Taip pat nurodo, kad ieškovas yra pilnametis atsakovės šeimos narys, kuriam gana gerai žinomos atsakovės turtinės galimybės jai gyvenant užsienyje. Ieškovas išnaudojo visas galimybes gauti nors nedidelę paramą iš mamos be teismo įsikišimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kaip matyti iš atsakovės apeliacinio skundo, Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-03-22 sprendimas yra skundžiamas dėl pirmosios instancijos teismo priteistos paramos pilnamečiam vaikui.
Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl paramos priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Tiek paramos būtinumo, tiek išgalėjimo teikti paramą sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, jų turimą turtą ir pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas ir turtinę padėtį.
Remiantis Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu ir kasacinio teismo išaiškinimais galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.
Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Kaip jau minėta, turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas pajamų negauna. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas nurodė, jog dėl paskolos gavimo nesikreipė, šia galimybe nesidomėjo, nes taip jam patarė tėvas ir seneliai. Pirmosios instancijos teismo posėdyje trečiasis asmuo L. P. nurodė, kad yra kategoriškai prieš tai, kad sūnus imtų paskolą iš bankų, kadangi galima savomis jėgomis išlaikyti sūnų. Pažymėtina, kad valstybės ir valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygas ir tvarką reguliuojančiame Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos apraše (toliau- ir Aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr.480, nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygos: paskolos grąžinimo pradžia – iki 12 mėnesių nuo studijų, kurioms gauta paskola, baigimo (44, 45 punktai); paskolos grąžinimo terminas – iki 15 metų nuo paskolos grąžinimo pradžios (45 punktas); valstybės remiamos paskolos grąžinimo atidėjimas (50, 51 punktai); palūkanų apmokėjimas iš valstybės lėšų (54(1), 59 punktai). Nors pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo šią aplinkybę, tačiau neteisingai nurodė, kad ieškovas šią paskolą gali gauti tik įmokoms už mokslą. Pažymėtina, kad pagal minėto teisės akto 6 ir 7 punktus, paskolos skirstomos į valstybės paskolą studijų įmokai mokėti ir valstybės remiamą paskolą studijų kainai sumokėti bei valstybės remiamą paskolą gyvenimo išlaidoms. Dėl to tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens – tėvo – neigiamas požiūris į valstybės remiamas kreditavimo paslaugas ir iš to kylantis atsisakymas prisiimti kreditinius įsipareigojimus negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas dalį lėšų teikimo naštos perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – motinai.
Kaip jau minėta, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas nėra visiškai išnaudojęs galimybės bent jau laisvu nuo mokymosi laiku įsidarbinti ir užsidirbti bent dalį jam reikalingų lėšų savo būtinojo pragyvenimo poreikiams patenkinti (išskyrus vasaros atostogas, per kurias ieškovas užsidirbo 948,28 Lt), jokių duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į Darbo biržą, byloje taip pat nėra. Ieškovo pasirinkimas savaitgaliais vykti namo, o ne ieškotis darbo, taip pat negali lemti paramos naštos tėvams perkėlimo. Atsakovė nurodė teismui kvietusi ieškovą atvykti pas ją ir užsidirbti per vasarą, nurodė, kad atsakovės sesuo taip pat kvietė ieškovą į Daniją, tačiau atsakovo atsikirtimas į šiuos teiginius, neva jis negavo jokių konkrečių darbo pasiūlymų, įrodo ieškovo kaip pilnamečio asmens lengvabūdišką požiūrį į savarankiškai uždirbamas lėšas – vietoje visų galimybių užsidirbti išnaudojimo ieškovas renkasi tėvų paramą.
Pažymėtina, kad negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tai, jog pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi (CK 3.160 straipsnio 1 dalis), todėl byloje būtina nustatyti ir ieškovo motinos galimybes teikti paramą ieškovui. Vertinant tėvų galimybes teikti išlaikymą, vertinamas jų turtas, gaunamos pajamos, kiti išlaikytiniai, tai, ar paramos teikimas iš esmės nepablogins paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių, ypač jų nepilnamečių vaikų, turtinės padėties ir kt.
Nepagrįstu laikytinas ieškovo argumentas, kad atsakovė šiuo metu dirba užsienyje, gauna didelę algą ir gali teikti prašomą materialinę paramą. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nuosekliai teigė, jog šiuo metu neišgali teikti ieškovui jo prašomos paramos, kadangi kas mėnesį išlaidžia 600 eurų kitos nepilnametės dukters auklei. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atlyginimas dirbant užsienyje iš esmės nėra didelis, t. y. 1245,86 Eur nuo 2012-06-22 iki 2012-07-20, tiek atsakovei, tiek su atsakove augančiai ieškovo nepilnametei seseriai reikalingos kitos būtinosios išlaidos (buto nuoma, išlaidos transportui, išlaidos ieškovo nepilnametės sesers mokslui), papildomas paramos teikimas pilnamečiui K. P. iš esmės pablogintų tiek atsakovės, tiek su ja gyvenančios V. P. turtinę padėtį. Be to, nors ieškovas teigė, kad mama yra sakiusi, jog padės, bet nieko neatsiuntė, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai paneigia šiuos ieškovo teiginius (Krovinio vežimo važtaraščio kopija, 95 b. l.).Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju esminės reikšmės neturi aplinkybė, kad ieškovui paramą teikia tėvas L. P., kuris pats nurodė galintis ją teikti (45 b. l.), kadangi įrodyta, jog ieškovui parama nėra būtina, nes jis neišnaudojo visų galimybių pasirūpinti reikalingomis lėšomis.
Pažymėtina, kad dėl to, jog ieškovas privalo mokėti už studijas, yra tik paties ieškovo kaltė, kadangi ieškovas buvo įstojęs į valstybės finansuojamą vietą, tačiau mokėsi nepažangiai, todėl buvo priverstas kartoti kursą ir mokėti už mokslą. Tėvų pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuris mokosi aukštojoje mokykloje, siejama su sąžiningu ir pažangiu mokymusi. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, bei į tai, kad K. P. neišnaudojo visų galimybių savarankiškai gauti reikiamų lėšų būtiniausioms pragyvenimo išlaidoms, darytina išvada, kad tik pats ieškovas yra atsakingas už studijoms ir būtiniausioms išlaidoms reikalingų lėšų gavimą, ir tokia našta negali būti perkeliama tėvams. Šiuo atveju reikalauti paramos iš atsakovės, kuri padeda ieškovui siųsdama siuntinius, be to, augina nepilnametę ieškovo seserį, būtų neteisinga, ir toks reikalavimas neatitiktų CK 3.194 straipsnio trečiosios dalies reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aiškinimo bei kasacinio teismo praktikos.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus laiko pagrįstais ir konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai taikė CK 3.194 str. nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįsta sprendimą. Dėl to Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-03-22 sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo K. P. ieškinį atmesti.
Grąžinti K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 200,00 Lt (du šimtus litų) žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2011-08-26 AB bankas SNORAS mokėjimo nurodymą Nr. 891470 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB.
Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.