- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-28
- Bylos Nr.
- 2A-14-569/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-26 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-332-776/2015 pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas V. S. prašė nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad tarp valstybės ir pareiškėjo nuo 1998 metų yra atsiradę faktiniai valstybinės žemės sklypo (0,0212 ha), esančio (duomenys neskelbtini) , identifikacinis sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos santykiai.
Pareiškėjas nurodė, kad 2014-08-26 iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus gavo raštą Nr. 31SD-(14.31.104)-5348, kuriuo jis informuotas, kad valstybinės žemės plotą (0,0212 ha) yra užėmęs be teisinio pagrindo ir neturi dokumento, kuris patvirtintų, kad jam yra suteiktas šis žemės sklypas, ir kuriuo pareikalauta iki 2014-10-01 atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinę žemę. Nurodė, kad Šiaulių miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 122 „Dėl žemės sklypų skyrimo individualioms statyboms“ jam buvo skirtas 600 kv. m dydžio žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), individualaus namo statybai, o 1988 metais jam kreipusis į Šiaulių miesto liaudies deputatų tarybos vykdomąjį komitetą su prašymu padidinti statomo gyvenamojo namo plotą, o tuo pačiu ir žemės sklypo plotą, Šiaulių miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 257 pareiškėjui buvo padidintas statomo gyvenamojo namo bendras plotas. Nuo 1998 metų už visą žemės sklypą (1 112 kv. m), esantį (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas skaičiuoti nuomos mokestis, pareiškėjas kaip šio žemės sklypo nuomininkas buvo įtrauktas į Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vedamą registrą, nors jokia rašytinė nuomos sutartis ir nebuvo sudaryta, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis skyrius kiekvienais metais teikė duomenis Šiaulių miesto savivaldybės administracijai apie tai, kad jis yra žemės sklypo identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudotojas ir šių duomenų pagrindu jam buvo skaičiuojamas nuomos mokestis. Pareiškėjo nuomone, tarp jo ir valstybės yra susiklostę faktiniai šio žemės sklypo nuomos santykiai.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė; priteisė iš pareiškėjo V. S. į valstybės biudžetą 5,07 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad pareiškėjo 1992 metais balandžio 29 d. prašyme Šiaulių miesto valdybai nurodyta, jog pareiškėjas prašo parduoti 9 a žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas naudojasi 1 112 kv. m ploto žemės sklypu, ir prašo parduoti tik jo dalį, prašyme nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėjas už naudojimąsi mokėjo žemės nuomos mokestį, nepatvirtina fakto, kad atitinkama valstybinė žemė buvo suteikta ar ja buvo leista naudotis.
Teismas sprendė, kad namų valdos techninės apskaitos (inventorizacijos) byloje esančiame plane 1997-11-20 ir 1997-12-18 nežinomo asmens padaryti įrašai apie žemės pirkimą ar nuomą, teisinės reikšmės neturi ir negali būti vertinami kaip įrodymai, leidžiantys nustatyti pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu ieškovas V. S. prašo panaikinti 2015-06-26 Šiaulių apylinkės teismo galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tarp valstybės ir ieškovo V. S. nuo 1998 metų yra atsiradę faktiniai valstybinės žemės sklypo (0,0212 ha), esančio (duomenys neskelbtini) identifikacinis sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos santykiai.
1.Teismo argumentai, kad Žemės nuomos mokesčio mokėjimas neįrodo, jog ginčijama žemės sklypo dalis, ieškovui buvo suteikta ar ja leista naudotis, ir nepatvirtina, kad yra susiklostę faktiniai nuomos santykiai, yra nepagrįsti. Nepagrįstai teismas nelaikė įrodymais ir namų valdos techninės apskaitos byloje esančiame žemės sklypo plane 1997-11-20 ir 1997-12-18 Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų ranka padarytų įrašų apie žemės pirkimą, o likusios žemės dalies nuomą.
2.Teismas neteisingai vertino į bylą ieškovo pateiktus įrodymus, ir jau nusistovėjusias faktines aplinkybes tarp valstybės ir ieškovo dėl žemės sklypo naudojimo. Teismas, tirdamas į bylą pateiktus įrodymus, turėjo įvertinti tai, kad nuo 1998 metų ieškovui už visą žemės sklypą (1112 kv. m), esantį (duomenys neskelbtini), yra pradėtas skaičiuoti nuomos mokestis, ir kaip viso šio žemės sklypo nuomininkas ieškovas buvo įtrauktas į Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vedamą žemės nuomininkų registrą, nors jokia rašytinė nuomos sutartis ir nebuvo sudaryta. Visam naudojamam žemės sklypui buvo suteiktas vienas bendras sklypo indentifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), o kai 2011-08-25 su ieškovu daliai žemės (9a) buvo sudaryta žemės sklypo pardavimo sutartis, tai likusiai žemės sklypo daliai – 0,0212 ha, esančiai (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas naujas atskiras sklypo identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad turėjo būti priimti sprendimai. Apelianto teigimu, nors ginčo žemės sklypas ir nėra įregistruotas nekilnojamo turto registre, tačiau jis yra ieškovui realiai perduotas naudotis, jo dydis ir buvimo vieta yra apibrėžti, jam yra suteiktas indentifikacinis numeris, ir ieškovui už jį yra skaičiuojamas nuomos mokestis, tai rodo, kad tarp ieškovo ir valstybės yra susiklostę faktiniai šio žemės sklypo nuomos santykiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija nurodo, kad naujų aplinkybių, nei nurodytos 2014-12-03 atsiliepime, nurodyti negali. Teismui buvo pateikti paaiškinimai, kokiu pagrindu Šiaulių miesto savivaldybės administracija, kaip žemės nuomos mokestį administruojanti institucija, skaičiuoja apeliantui (pareiškėjui) žemės nuomos mokestį.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą palikti neprakeistą, pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba, ar iki 2010-07-01 žemės tvarkymo ir administravimo funkcijas vykdžiusi Šiaulių apskrities viršininko administracija, pareiškėjo namų valdos techninės apskaitos bylos originalo, ar visos bylos kopijos niekada neturėjo ir jokių duomenų nuo pareiškėjo ar teismo neslėpė. Šiaulių teritorinio inventorizavimo biuro 1994-05-04 parengto žemės sklypo ir statinių išdėstymo planą gali turėti tik pats pareiškėjas, nes tai yra jo nuosavybės teise turimo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, charakteristikas apibūdinantis dokumentas ar VĮ Registrų centras, nes ši institucija tokius dokumentus kaupia ir saugo. Sklypo identifikacinį numerį (duomenys neskelbtini) žemės plotui, už kurį buvo skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, galėjo suteikti valstybinės žemės nuomos mokestį administruojanti institucija apskaitos tikslais, nes akivaizdu, kad tai nėra nei unikalus, nei kadastro numeris, kuriuos paprastai suteikia VĮ Registrų centras, įregistruodamas nekilnojamąjį daiktą. Pažymi, kad teisėtą valstybinės žemės naudojimą gali patvirtinti tik institucijos dokumentas, kad žemės sklypas skirtas (suteiktas naudotis), nes valstybinės žemės sklypų suteikimą ir nuomą reglamentuoja imperatyvios įstatymo normos. Pareiškėjas 0,0212 ha ploto žemės sklypo suteikimą patvirtinančio dokumento neturi todėl, nes toks valstybinės žemės plotas jam niekada institucijų sprendimais nebuvo suteiktas naudotis, o fakto, kad nuomos santykiai yra atsiradę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, nes pareiškėjas niekada nebuvo pasirašęs sutarties su valstybinės žemės patikėtiniu dėl 0,0212 ha ploto valstybinės žemės nuomos, nes nebuvo suformuoto tokio sklypo. Pareiškėjas iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos privalėjo mokėti mokestį už faktinį naudojimąsi valstybine žeme.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje sprendžiama, ar sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo V. S. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pagrįstas ir teisėtas.
Dėl įrodymų vertinimo
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau–CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Taigi juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.). Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai.
Nagrinėjamu atveju apeliantas teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad tarp valstybės ir pareiškėjo nuo 1998 metų yra atsiradę faktiniai valstybinės žemės sklypo (0,0212 ha), esančio (duomenys neskelbtini), identifikacinis sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos santykiai. Apeliantas nurodo, kad nori nustatyti šį juridinį faktą tikslu pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui dokumentus įrodančius, apelianto teisę naudotis valstybine žeme.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuo apelianto prašomų nustatyti aplinkybių nepriklauso apelianto asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kadangi, teismui nustačius, jog tarp apelianto ir valstybės yra faktiniai nuomos santykiai nesukels apeliantui jokių teisinių padarinių, t. y. neturės jokios juridinės reikšmės.
Taip pat pažymėtina, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys ir pats pareiškėjas patvirtina, jog nuomos sutartis su valstybe dėl valstybinės žemės, kurios bendras plotas 0,0212 ha, esančios į pietryčius nuo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) mieste, sudaryta nebuvo. Leidimas naudoti minėtą žemės plotą taip pat nebuvo suteiktas.
Žemės nuomos mokesčio mokėjimą už perkamus namų valdoms ar gyvenamųjų namų statybai žemės sklypus iki žemės nuosavybės dokumentų įforminimo arba notarine tvarka patvirtintos pirkimo sutarties sudarymo iki 2003-01¬01 reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas Nr. 602 ,,Dėl valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokesčio“. Nuo 2003-11-13 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Taigi, apelianto mokėtas žemės nuomos mokestis nereiškia, kad buvo sudaryta žemės nuomos sutartis, ar suteiktas leidimas minėta žeme naudotis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto (pareiškėjo) pareiškimas nenagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka.
Kasacinio teismo išaiškinta, jog kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jeigu jis priimtas – bylą nutraukia (CPK 293 str. 1 p.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme ypatingos teisenos tvarka (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 293 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti.