Kauno apygardos teismo nutartis

2023-03-21 · Civilinė byla Nr. e2S-527-390/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-21
Bylos Nr.
e2S-527-390/2023
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00145-2023-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Ieškovas
mažosios bendrijos „Taksrofas“
Atsakovas
A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-527-390/2023Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00145-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.12; 3.1.18.3; 3.3.2.4(S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 21 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Taksrofas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Taksrofas“ ieškinį atsakovui A. M. dėl pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Taksrofas“ ieškinį atsakovui A. M., kuriuo prašoma nutraukti 2022 m. sausio 16 d. sudarytą automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 1 dėl atsakovo įvykdyto esminio sutarties pažeidimo; nutraukus 2022 m. sausio 16 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 1 perduoti automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei.

Šalies argumentai

2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą perduoti automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei.

3. Ieškovė nurodė, kad ieškinys pareikštas dėl automobilio pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties nutraukimo ir ginčo automobilio grąžinimo. Ieškinio reikalavimai grindžiami argumentais, kad atsakovas nevykdo sutarties - esmingai pažeidė sutarties sąlygas, nesilaikydamas atsiskaitymo tvarkos ir terminų. Atsakovas ginčo automobilį slepia nuo ieškovės, vengia jį gražinti – tai patvirtina rašytiniai įrodymai, kad įteikus jam du 2022 m. rugsėjo 15 d. ir 2023 m. sausio 2 d. pranešimus grąžinti automobilį savininkui, t. y. ieškovei, atsakovas į reikalavimus nereaguoja, slapstosi pats ir slepia automobilį nuo jo teisėto savininko, nebendraudamas nei telefonu, nei kitomis ryšio priemonėmis. Ginčo automobilis nuosavybės teise priklauso ieškovei, o šiuo metu juo disponuoja atsakovas, kuris gali perleisti automobilį tretiesiems asmenims, arba turtą sugadinti, todėl tikslinga įpareigoti atsakovą perduoti ginčo automobilį ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2023 m. vasario 9 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.

5. Teismas, įvertinęs patikslintą ieškinį ir jo priedus sprendė, kad ieškovė preliminariai pagrindė ieškinį procesine prasme.

6. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės nepagrindžia pavojaus būsimo galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra duomenų, kad atsakovas ketina bloginti savo finansinę padėtį, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje tiek ieškinio reikalavimas, tiek prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės dalykas bei pobūdis iš esmės sutampa, nes sukelia tas pačias teisines pasekmes, todėl pritaikius prašomą laikinąją apsaugos priemonę, būtų išspręstas ginčas iš esmės nepriėmus galutinio teismo sprendimo.

8. Teismas sprendė, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas, nes ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, taip pat šioje byloje pareikštas ne prevencinis ieškinys.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Skundžiama teismo nutartimi yra pažeistos ieškovės – ginčo automobilio savininkės teisės, nes teismas ignoravo jos prašymą, aiškiai matydamas, kad atsakovas automobilio negrąžina tyčia, siekdamas jį paslėpti. Teismas neįvertino ir aplinkybės, jog atsakovas gali perleisti ginčo automobilį tretiesiems asmenims ar jį sugadinti.

9.2. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikytos ne tik užtikrinti būsimo teismo sprendimo vykdymą, bet ir laikinam ginčo situacijos teisiniam sureguliavimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė 2023 m. vasario 24 d. ir 2023 m. kovo 17 d. pateikė prašymus priimti papildomus įrodymus: Kauno miesto savivaldybės administracijos 2023 m. vasario 23 d. Pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. SAVAD-19-ANR_PR-3539-2023, ieškovės MB „Taksrofas” paaiškinimą dėl ginčo automobilio „Opel Zafira“ civilinėjė byloje Nr. e2-4635-559/2023 bei Kauno miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 16 d. Pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. SAVAD-19-ANR_PR-4904-2023, AB „Lietuvos draudimas” privalomojo draudimo sutarties 2023 m. kovo 10 d. mokėjimo sąskaitą Nr. 724918425. Nurodo, kad pateikti Pranešimai dėl užfiksuotų administracinių nusižengimų bei AB „Lietuvos draudimas“ sąskaita (atsakovas nemoka transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų), įrodo, jog atsakovas savo neteisėtais veiksmais daro žalą ieškovei, kuriai priklauso ginčo automobilis. Kadangi pateikti įrodymai gauti vėliau nei pateiktas atskirasis skundas, todėl jų pateikimo teismui būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis).

11. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.

12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų turiniu ir teikiamais įrodymais, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu ir ginčo klausimui aktualia teismų praktika, pažymi, kad ieškovė rašytiniais paaiškinimais ir su jais teikiamais įrodymais siekia nurodyti papildomus argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, t. y. papildyti atskirąjį skundą, ką proceso teisės normos draudžia. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai ir su jais teikiami nauji įrodymai (nutarties 10 punktas) į bylą nepriimami ir nevertinami (CPK 17, 42, 323 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

10. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.

11. Nagrinėjamu atveju byloje yra pareikštas ieškinys dėl automobilio pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties nutraukimo ir automobilio grąžinimo ieškovei. Apylinkės teismas atsisakė taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą perduoti ginčo automobilį ieškovei. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

12. Atskirajame skunde ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodo, kad atsakovas nevykdydamas šalių sudarytos automobilio pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties ir nereaguodamas į ieškovės raginimus vykdyti sutartį ar grąžinti automobilį elgiasi nesąžiningai, taip pat laikinosios apsaugos priemonės būtinos laikinam ginčo situacijos teisiniam sureguliavimui.

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

14. Pirmosios instancijos teismas ieškinį vertino preliminariai pagrįstu, ieškovė šios teismo išvados neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos (ne)pagrįstumo nepasisako.

15. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, jog atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-241-241/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019 ir kt.).

16. Pažymėtina, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti paties ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kaip disponavimo ginčo objektu uždraudimas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-565-464/2016; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-89-464/2020). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015).

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl konkretaus turto (automobilio) perleidimo sandorio nutraukimo ir palankaus ieškovei teismo sprendimo priėmimo atveju ginčo automobilis turėtų būti perduotas natūra ieškovei. Todėl, siekiant užtikrinti status quo išsaugojimą, tikslinga ginčo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo atsakovo nesąžiningumo. Šiuo atveju grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas labiau siejamas ne tiek su atsakovo nesąžiningumu, kiek su poreikiu išsaugoti paties ginčo objektą – automobilį.

18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog tarp šalių kilus ginčui dėl transporto priemonės svarbu užtikrinti ne tik, kad transporto priemonė nebūtų perleista, bet ir nebūtų sunaikinta ar kitaip prarastų savo vertę, nes jos eksploatavimas lemia nusidėvėjimą, taip pat ji gali būti sunaikinta eismo įvykio metu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1073-553/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į teismų praktiką bei pareikšto ieškinio tikslą – automobilio natūra grąžinimą ieškovei – ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė šiuo atveju yra būtina ir proporcinga priemonė. Tokiu būdu pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nesuteiks bylos nagrinėjimo metu pranašumo nė vienai iš ginčo šalių, kol ginčas tarp šalių nebus išspręstas nė viena iš šalių negalės automobilio nei parduoti, nei juo naudotis (eksploatuoti).

19. Taigi, ginčo automobilio išsaugojimas nagrinėjamu atveju pagal pareikštus ieškinio reikalavimus yra aktualus ir lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, todėl siekiant nesumažinti jo rinkos vertės, ginčo automobilio saugotoja skiriama ieškovė (CPK 147 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

20. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį netinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl ieškovės atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir išsprendžiamas klausimas iš esmės – ieškovės prašymas tenkinamas, taikoma laikinoji apsaugos priemonė – atsakovas A. M. įpareigojamas perduoti automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei MB „Taksrofas”, automobilio saugotoju paskiriant ieškovę MB „Taksrofas“ (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 147 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 145 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 147 straipsnio 5 dalies 10 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės MB „Taksrofas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti, taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) perduoti automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei MB „Taksrofas (j. a. k. 304892592, adresas Partizanų g. 61-806, Kaunas), automobilio saugotoju paskiriant ieškovę MB „Taksrofas“ (j. a. k. 304892592, adresas Partizanų g. 61-806, Kaunas).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algimantas Kukalis