Telšių apylinkės teismo sprendimas

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. e2-31-1007/2017Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01765-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.1; 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 2.5.3; 2.5.5; 2.5.9; 3.2.6.6.1

2017 m. vasario 22 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) patikslintą ieškinį atsakovei R. V. dėl mirusio jos sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje iškeltą civilinę bylą, kurioje tretieji asmenys – D. J. ir Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarė Stasė Martinaitienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei R. V. procesiniai dokumentai asmeniškai ir pasirašytinai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, bet atsakovės atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

Nustačius, kad trečiojo asmens D. J. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, procesiniai dokumentai šiam trečiajam asmeniui įteikti viešai paskelbiant specialioje interneto tinklapio www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, bet trečiojo asmens atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

Trečiajam asmeniui Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarei Stasei Martinaitienei procesiniai dokumentai įteikti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, bet trečiojo asmens atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, palikėjo Vaclovo G. V. vardu registruota nuosavybės teisė į ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – tvarto, kurio unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – tvarto, kurio unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį kitų statinių, kurių unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą įregistravimo pagrindas yra 1996 m. birželio 4 d. Pirkimo - pardavimo sutartis, kurios Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Tai matyti iš pateiktos sutarties ir nurodyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. spalio 12 d. išraše. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. G. V. ir R. V. (po santuokos – V.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, o tai reiškia, kad išvardintas nekilnojamasis turtas yra įgytas santuokoje abiejų sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

V. G. V. mirė (duomenys neskelbtini). Šį faktą patvirtina Akmenės rajono Akmenės seniūnijos 2006 m. gruodžio 11 d. mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro 2016 m. rugsėjo 16 d. išrašo matyti, kad mirus V. G. V. jo palikimo niekas nepriėmė ir neatsisakė priimti, palikėjas nebuvo sudaręs testamento. VMI 2016 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Akmenės rajono 2-ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po V. G. V. mirties. Akmenės r. 2-ojo notaro biuro notarė Stasė Martinaitienė 2016 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo VMI, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimą, mirus V. G. V., į jam priklausančią turto dalį, bus galima išduoti tik tuo atveju, kai bus atskirtos santuokoje įgyto turto dalys (V. G. V. ir R. V.) ir jos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Atsakovės R. V. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad čia yra ir faktinė jos gyvenamoji vieta, kurioje atsakovei buvo įteikti procesiniai dokumentai. VMI 2016 m. birželio 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į V. G. V. įpėdines – (duomenys neskelbtini) gyvenančią atsakovę ir trečiąjį asmenį D. J. – dėl ketinimų paveldėti palikėjo V. G. V. turtą. Įpėdinės valios paveldėti palikėjo V. G. V. turtą nepareiškė, kaip to nepadarė ir iškėlus bylą teisme. VMI, kaip paveldėjimo santykiuose valstybę atstovaujanti institucija, negali užbaigti paveldėjimo procedūrų, kadangi negali gauti palikimo perėjimo valstybei liudijimo, kol nebus nustatytos palikėjo ir jį pergyvenusios sutuoktinės turto dalys.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalį ir 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.100 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad mirus vienam iš sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 ir 29 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis ir 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad V. G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo mirties momentu asmeninės nuosavybės teise priklausė šis (duomenys neskelbtini), esantis nekilnojamasis turtas: ¼ dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalaus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis pastato – sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis pastato – tvarto, kurio unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis pastato – tvarto, kurio unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato, kurio unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalis kitų statinių, kurių unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių visų Registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurių visų ½ dalis iki Vaclovo G. V. mirties buvo jo bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims, dėl kurių yra priimtas sprendimas už akių, kad jie negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodamas per Akmenės rajono apylinkės teismą.