Panevėžio apylinkės teismo sprendimas, 2-69-783/2018

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-01-29
Bylos Nr.: 2-69-783/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-26-3-00606-2017-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginijus Skaraitis
Ieškovas: D. D.
Atsakovas: R. D.
Išvadą teikia: Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai: Arvydas Penelis

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Civilinė byla Nr. 2-69-783/2018Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00606-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.7.; 2.3.2.8.; 2.3.2.10.; 2.3.5.2.1. (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 29 d.Kupiškis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Virginijus Skaraitis,sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant:ieškovei D. D.,atsakovui R. D., jo atstovui advokatui Arvydui Peneliui,institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei Virginijai Kručienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui, atsakovo R. D. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, santuokos nutraukimo pasekmių, institucija, teikianti išvadą byloje, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys: – bankas „Swedbank“, AB, A. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė D. D. ieškiniu (1 t. 33-37 b. l.) prašo iš atsakovo R. D. priteisti išlaikymą jų bendram sūnui J. D., g. 2008 m. vasario 15 d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 eurų nuo 2017 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, taip pat priteisti 9300 Eurų įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. Nurodė, jog atsakovas R. D. su šeima negyvena nuo 2014 m. balandžio mėnesio, vaiką aplanko retkarčiais, kai ji pati pareikalauja. Ji ne kartą kreipėsi į atsakovą, prašė, kad atsakovas geranoriškai prisidėtų prie sūnaus išlaikymo, tačiau šis atsakydavo, kad gaus, kai prisiteis. Teigia, jog vaiko išlaikymui kas mėnesį ji skiria kažkur po 400 eurų. Atsakovas, ieškovės nuomone, įskaitant darbo užmokestį, komandiruotpinigius, uždirba po 1600 eurų per mėnesį, todėl gali kas mėnesį teikti išlaikymą po 300 eurų. Ji su atsakovu yra paėmusi paskolą iš banko namui įsigyti, šią paskolą dengia viena, buvo paėmusi paskolą iš kredito unijos „Kupiškėnų taupa“, kurią mokėdavo kartu su atsakovu R. D., tačiau šis ir pinigus, skirtus įsiskolinimui padengti, siųsdamas jai į sąskaitą nurodydavo, kad šie pinigai skirti vaiko išlaikymui. Ieškinyje taip pat prašė atsakovą įpareigoti dvi savaites per mėnesį užtikrinti saugų sūnaus vežiojimą į (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, kurioje jis mokosi, nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2018 m. birželio mėnesio du kartus užtikrinti nuvežimą į (duomenys neskelbtini) baseiną, taip pat ieškovė prašo įpareigoti atsakovą su sūnumi matytis du kartus per savaitę psichologo priežiūroje, kadangi atsakovas R. D. piktnaudžiauja alkoholiu, turi suicidinių polinkių.

Atsiliepimas

Atsakovas R. D. pateikė atsiliepimą (1 t. 85-86 b.l.), kuriame iš dalies sutiko su ieškiniu, jog būtų nustatytas 160 eurų dydžio išlaikymas nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Kitoje dalyje prašė ieškinį atmesti, nurodė, jog ieškovės prašoma suma po 300 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vaikui išlaikyti yra per didelė ir neprotinga, taip pat nesutinka, kad yra susidaręs koks nors įsiskolinimas vaikui išlaikyti. Atsiliepime nurodė, jog su ieškove nebegyvena nuo 2015 metų rudens, per tą laiką, kol gyvena atskirai, ieškovė išlaikymo neprisiteisė. Jiems pradėjus gyventi atskirai, abu sutarė, kad jis prisidės prie vaiko išlaikymo mokėdamas pagal galimybes, mokės būsto paskolą bei kitaip prisidės prie vaiko išlaikymo. Pati ieškovė yra pateikusi įrodymus, jog jis pervesdavo ieškovei įvairias pinigų sumas, tarp jų – ir vaiko išlaikymui reikalingas sumas. Dėl prašomo išlaikymo dydžio atsakovas nurodė, jog atsižvelgus į tai, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos yra lygios, į ieškovės prašomą sumą, vaiko išlaikymo dydis per mėnesį turėtų būti 600 eurų. Pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad išlaikymo suma yra 400 eurų. Atsakovo nuomone, tokio amžiaus vaiko poreikis per mėnesį yra 300 eurų. Kadangi vaikas gyvena su ieškove, kasdieniai vaiko priežiūros rūpesčiai tena ieškovei, jis sutinka su didesne dalimi, skirtina vaikui išlaikyti. Jo paties darbo užmokestis yra šiek tiek daugiau nei 400 eurų, jis galėtų vaikui skirti po 160 eurų per mėnesį. Dėl kitų ieškovės reikalavimų, susijusių su įpareigojimu nuvežti vaiką į mokyklą, baseiną, su vaiku matytis psichologo akivaizdoje atsakovas R. D. nepasisakė, nurodė, jog jam kyla abejonės, ar tokie įpareigojimai apskritai gali būti ieškinio dėl išlaikymo dydžio ir įsiskolinimo dalykas.

Šalies argumentai

Atsakovas R. D. pateikė priešieškinį (1 t. 99-101 b. l.), kuriuo prašė nutraukti jo ir ieškovės santuoką, sudarytą 2007 m. lapkričio 30 d. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti santuokines pavardes. Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą (1767 Eur vertės 0,23 ha ploto žemės sklypą, jame esantį 7082 Eur bendros vertės gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), prašo priteisti ieškovei. Kompensacijos už ieškovei tenkantį nekilnojamąjį turtą neprašo priteisti; sūnaus J. gyvenamąją vietą nustatyti su motina, iš jo priteisti išlaikymą sūnui po 160 Eur per mėnesį kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymą pradedant mokėti nuo ieškinio padavimo dienos, lėšų, skirtų sūnaus išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirti vaiko motiną D. D.; patvirtinti jo bendravimo su sūnumi tvarką: 1) nustatyti, kad jis turi teisę kas antrą savaitgalį paimti J. iš jo gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos: kas antrą šeštadienį nuo 9 val. ir praleisti su visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje ir sekmadienį 19 val. asmeniškai pristatyti sūnų į jo gyvenamąją vietą; 2) nustatyti, kad jis papildomai turi teisę savo nuožiūra, du kartus per savaitę, darbo dienomis, paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos nuo 16 val. ir praleisti su sūnumi laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki 20 val. Apie numatomą pasimatymą su sūnumi jis iš anksto informuoja D. D. telefonu ne vėliau kaip 4 val. prieš susitikimą; 3) nustatyti, kad jis turi teisę praleisti su sūnumi J. pusę jam priklausančių pavasario, rudens ir žiemos atostogų bei 30 kalendorinių dienų vaiko vasaros atostogų laiko; 4) nustatyti, kad jis turi teisę praleisti su sūnumi J. ne trumpiau kaip 14 kalendorinių dienų savo kasmetinių atostogų laikotarpiu, pranešant vaiko motinai apie savo planuojamas atostogas prieš 2 savaites; 5) nustatyti, kad jis turi teisę su sūnumi J. bendrauti kiekvienais neporiniais metais per Šv. Velykas, paimdamas sūnų šeštadienį 12 val. ir grąžindamas vaiką antrąją Šv. Velykų dieną iki 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 6) nustatyti, kad jis turi teisę su sūnumi J. bendrauti kiekvienais neporiniais metais per Šv. Kūčias/ Šv. Kalėdas, paimdamas sūnų gruodžio 24 d. 15.00 val. ir grąžindamas vaiką gruodžio 26 d. iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą; 7) nustatyti. Jog tuo atveju, jei dėl nenumatytų priežasčių nustatytu laiku jis negalės paimti sūnaus (liga, atostogos ir panašiai) ar sūnus negali išvykti su tėvu, apie tai šalys vienas kitą įspėja ne vėliau kaip prieš 12 valandų telefonu, SMS žinute ar kitomis abiem šalims priimtinomis elektroninio ryšio priemonėmis: 8) nustatyti, kad jis turi teisę savo ir sūnaus atostogų metu, be atskiro ieškovės sutikimo, išvežti sūnų į užsienį; apie planuojamą kelionę ieškovė informuojama prieš 2 savaites. Priešieškiniu atsakovas R. D. kreditorinį banko „Swedbank“, AB, reikalavimą pagal 2012-08-27 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine ieškovės prievole. (1 t. 99-101 b. l.). Priešieškinyje atsakovas nurodė, jog po santuokos sudarymo su ieškove gyveno normalų šeimyninį gyvenimą, tačiau vėliau jų požiūris į įvairius gyvenimo aspektus pradėjo skirtis. Beveik dvejus metus kartu nebegyvena, nes bendras gyvenimas tapo negalimu, šeimyniniai ryšiai yra nutrūkę negrįžtamai, atsakovas nemato jokių galimybių vėl pradėti gyventi kartu. Atsakovo nuomone, šios aplinkybės patvirtina jų abiejų kaltę. Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą prašo visą priteisti ieškovei, nes jis nemato galimybės gyventi kartu su ieškove tame pačiame name, tai neigiamai veiktų ne tik juos, bet ir jų nepilnametį sūnų. Kompensacijos už ieškovei tenkančią dalį neprašo, nes su ieškove lieka gyventi sūnus, kurio kasdienio išlaikymo rūpesčiai teks ieškovei. Atsakovas nurodė, jog gyvendami santuokoje iš banko „Swedbank“, AB buvo paėmę būsto paskolą nekilnojamajam turtui įgyti, ėmė paskolą iš kredito unijos „Kupiškėnų taupa“ pirkimo sandoriui užtikrinti (avansui), per visą laiką iki dabar (priešieškinio surašymo) bankui sumokėjo 5371,80 Eur paskolos, KU „Kupiškėnų taupa“ padengė 8109,36 Eur dydžio įsiskolinimą. Mano, jog turi teisę gauti kompensaciją iš ieškovės už jai po santuokos nutraukimo liekantį nekilnojamąjį turtą, tačiau kadangi vaikas lieka gyventi su ja, ieškove, kompensacijos neprašo. Kreditorinį banko „Swedbank“, AB, reikalavimą, atsižvelgus į tą aplinkybę, jog turtas po santuokos nutraukimo lieka ieškovei, prašo pripažinti asmenine ieškovės prievole. Patikslintu priešieškiniu (2 t. 80-81 b. l.) atsakovas R. D. prašė nutraukti santuoką nenurodant santuokos nutraukimo priežasčių, taip pat kreditorinį banko „Swedbank“, AB, reikalavimą pagal 2012-08-27 sutartį Nr. 12-042605-FA pripažinti solidaria jo ir ieškovės prievole, tačiau nustatyti, kad įmokas pagal šią sutartį moka D. D..

Atsiliepimas

Atsakovė D. D. pateikė atsiliepimą į priešieškinį (1 t. 131-134), atsiliepime iš dalies sutiko su ieškovo reikalavimu dėl santuokos nutraukimo, tačiau mano, jog santuoka nutrūko dėl atsakovo R. D. neištikimybės (išėjo gyventi pas kitą moterį), pažinčių ir sekso paieškų internetiniuose pažinčių portaluose, erotinių nuotraukų siuntinėjimo sekso partnerėms, alkoholizmo bei suicidinių atvejų šeimoje. Nesutinka su atsakovo nekilnojamojo turto įvertinimu, nes tą nekilnojamąjį turtą jie 2012-09-06 įsigijo už 150 000 Lt (43478,26 Eur), šiuo metu už jį dar yra likę skolingi bankui 29382,60 Eur. Iki santuokos sudarymo ji nuosavybės teisėmis turėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), jį pardavusi gautus pinigus (16000 Lt (4637,68 Eur)) investavo į namą. Be to, ji papildomai iš šeimos draugo pasiskolino 15 000 Eur, kuriuos taip pat investavo į namą. Nurodė, jog atsakovas R. D. nuo 2015 m. visiškai nemoka nekilnojamojo turto dalies, žemės mokesčių, neprisideda prie šildymo išlaidų. Ieškovė sutinka prisiimti įsipareigojimus kreditoriui „Swedbank“, AB, jeigu atsakovas atsisakys nekilnojamojo turto dalies. Po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokines pavardes. Dėl atsakovo R. D. bendravimo su vaiku ieškovė pažymėjo, jog iš esmės neprieštarauja atsakovo siūlomai bendravimo tvarkai su vaiku, jeigu tam neprieštaraus pats vaikas. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį (2 t. 94-95 b. l.) ieškovė papildomai nurodė, jog pageidauja, kad santuokoje įgytas turtas ir kreditoriniai įsipareigojimai būtų palikti lygiomis dalimis ieškovei ir atsakovui, sutinka su bet kokia atsakovo bendravimo su sūnumi J. tvarka (paisant vaiko nuomonės).

Trečiasis asmuo bankas „Swedbank“, AB, pateikė atsiliepimą (1 t. 118-119), kuriame nesutiko su atsakovo R. D. priešieškinio reikalavimu pripažinti asmenine ieškovės prievole grąžinti paskolą pagal 2012-08-27 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniu pakeitimu), kadangi sutartį su banku sudarė abi šalys, tiek ieškovas, tiek atsakovas, abu kartu įsipareigojo suteiktą kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas, o remiantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Be to, ieškovė D. D. 2016-04-28 su banku „Swedbank“, AB, sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 500 Eur kreditas, ši sutartis atsakovo procesiniame dokumente nenurodyta.

Trečiasis asmuo A. L. pateikė atsiliepimą (2 t. 92-93 b. l.), jog 2015 m. gruodžio mėnesį, matydamas ieškovės D. D. vargus buityje (dėl remonto darbų pirmame aukšte name nebuvo vandens, kanalizacijos), pasiūlė piniginę paramą namo remontui. Kadangi ieškovė nesutiko pinigus priimti kaip dovaną, jie sutarė, kad pinigus, reikalingus remonto darbams (15 000 Eur) jis paskolina. Kadangi D. D. jaučia romantiškus jausmus, nors jie kartu ir negyvena bei bendro ūkio neveda, skola netenka prasmės, jis iš R. D. nereikalauja grąžinti dalies pinigų, bet reikalauti kompensacijos už namo dalį, trečiojo asmens A. L. nuomone, jis irgi neturi teisės.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl reikalavimo priteisti išlaikymą pateikė išvadą (1 t. 80-81 b. l.), kurioje nurodė, jog ieškinio patenkinimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atitiktų vaiko interesus. Nurodė, jog vaikas su mama ir pilnamete seserimi gyvena individualiame dviejų aukštų name su patogumais, vaikui yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi vaiko poilsiui, ugdymuisi ir saviraiškai reikalingi baldai, asmeniniai daiktai. Vaikas mokosi Kupiškio rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, šioje mokykloje socialine pedagoge dirba ir vaiko motina. Bendraujant su ieškove, ši nurodė, jog atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo 2014 m. balandžio mėnesio, su sūnumi nebendrauja, vaiko nelanko, neteikia materialinio išlaikymo. Noriūnų socialinės darbuotojas J. M. pranešimu (2017 m. rugpjūčio 11 d.), vaiko tėvas R. D. gyvena Panevėžio mieste, bendraudamas su šia socialine darbuotoja R. D. pripažino, kad apie šešis mėnesius materialiai neišlaiko sūnaus. Dėl priešieškinio reikalavimo Institucija pateikė išvadą (2 t. 173-174 b. l.), jog atsižvelgus į vaiko ryšius su tėvais, gyvenimo sąlygas, vaiko nuomonę, mano, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų vaiko interesus, nustačius vietą, tikslinga išspręsti vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos klausimą.

Šalies argumentai

Ieškovė D. D. teismo posėdyje ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti visiškai. Parodė, jog atsakovas R. D. nuo 2015 m. sausio 1 d. faktiškai nebegyvena kartu su ja ir sūnumi, nuo tos datos ir prašo priteisti išlaikymą vaikui. Per tą laiką iki ieškinio pateikimo atsakovas išlaikymui pinigų neskyrė, su vaiku matydavosi tik po to, kai ji pati jam primindavo, jog yra vaiko gimtadienis, Kalėdos ar Šv. Velykos, ir atsakovas atvykdavo pasimatyti su vaiku. Tačiau ir atvykus tarp jos ir atsakovo kildavo konfliktinės situacijos. Neneigia, jog atsakovas R. D. yra kelis kartus pervedęs pinigus į kredito unijos „Kupiškėnų taupa“ sąskaitą ir nurodęs, jog šios lėšos skirtos vaikui išlaikyti, tačiau ieškovė mano, jog tai buvo paskolos kredito unijai „Kupiškėnų taupa“ padengimas, nes lėšos tuoj pat po to, kai atsakovas R. D. pervesdavo pinigus, jie buvo nuskaitomi dengiant paskolą. Todėl mano, jog atsakovas išlaikymo neteikė. Nurodė, kad vaiko išlaikymo dydis yra 600 eurų per mėnesį, pusę jų turėtų padengti atsakovas. Teigia, jog vaiko išlaikymo poreikius sudaro būtini poreikiai (maistas, vitaminai, gydymas, higienos reikmenys, rūbai, gyvenamosios vietos suteikimas, jos išlaikymas), pramogos (laisvalaikis, kelionės), poreikių dydį įrodo jos pateikti rašytiniai įrodymai. Be to, vaikas turi sveikatos problemų dėl stuburo, jam būtina lankyti baseiną, dėl to prašo įpareigoti atsakovą užtikrinti vaiko nuvykimą į baseiną. Kadangi vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) kaime esančioje mokykloje, atsakovas turėtų užtikrinti jo nuvykimą į mokyklą bent dvi savaites per mėnesį. Priešieškinį prašo tenkinti iš dalies, nes santuoka tarp jos ir atsakovo iširo ne dėl abiejų kaltės, bet dėl atsakovo R. D. priklausomybės alkoholiui, neištikimybės. Su atsakovu santykiai pašlijo nuo 2014 m. birželio 29 d., kai ji pamatė atsakovo anketą socialiniame tinkle. Iš pradžių atsakovas dar bandė taikytis, tačiau jiems nepavyko, nuo 2015 m. sausio 1 d. atsakovas iš namų išsikėlė su visais daiktais. Patvirtino, jog santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su namu ir priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), šiam turtui įgyti ėmė paskolas iš banko „Swedbank“, AB, ir kredito unijos „Kupiškėnų taupa“. Ji taip pat santuokos metu pardavė ir savo butą Noriūnuose, už kurį gautus pinigus investavo į namo remontą, taip pat iš A. L. pasiskolino 15 000 Eur, kuriuos taip pat panaudojo namo remontui. Su banku „Swedbank“, AB yra sudariusi sutartį dėl 500 Eur kredito suteikimo, kas mėnesį moka jai priklausančias palūkanas. Kitų įsipareigojimų neturi. Dėl sūnaus gyvenamosios vietos ginčo nėra, vaikas gyvena su ja, atsakovo bendravimo su vaiku tvarkai, kurią nurodė atsakovas, ji neprieštarauja, kaip ir neprieštarauja, kad su vaiku bendrautų ir atsakovo mama, giminės. Nustačius tvarką pati stengsis užtikrinti, kad atsakovas jos laikytųsi. Patikslino, jog atsakovas R. D. dėl darbo santykių 6 savaites būna užsienio valstybėje, po to tris savaites gyvena Lietuvoje.

Atsakovo R. D. atstovas advokatas A. Penelis dėl ieškinio reikalavimo priteisti išlaikymą, išlaikymo įsiskolinimą sutinka iš dalies, mano, jog iš atsakovo turėtų būti priteisiamas išlaikymas po 160 Eur, o reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo – atmetamas. Teigia, jog ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra nereali, priteisus tokį išlaikymą, atsakovui liktų per mėnesį po 150 Eur pragyvenimui. Nors ieškovė nurodo, kad išlaikymo yra suma 600 Eur per mėnesį, tokio poreikio ieškovė nenurodė. Atsakovo atstovas mano, jog tokio amžiaus ir sveikatos vaiko išlaikymo poreikis per mėnesį yra apie 320 Eur, pusę šios sumos atsakovas sutinka mokėti. Atstovas nurodo, jog atsakovas nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu, kadangi jis iki reikalavimo priteisti išlaikymą pervedė ieškovei nemažas sumas sūnaus išlaikymui, o ne paskolai dengti. Mano, jog ieškovė, viena gyvendama name su vaiku, pati mokėjo paskolas. Priešieškinio reikalavimus atsakovo R. D. atstovas advokatas A. Penelis palaiko, mano, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių psichologinių nesutarimų ir charakterių nesuderinamumo, kas atstūmė juos vienas nuo kito ir jie kartu kaip šeima nebegyvena daugiau nei 2 m., santuokos išsaugoti nėra galimybės. Atstovas nurodė, jog atsakovas jam sakė, kad nesutapo požiūris į gyvenimo aspektus, šie nesutapimai pradėjo jiems abiem kelti diskomfortą. Nutraukus santuoką atstovas prašo visą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovei, nes atsakovas tame name negyvena, neprašo už ieškovei atitenkantį turtą kompensacijos, nes su ieškove lieka gyventi vaikas. Atstovas prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, patvirtinti priešieškinyje nurodytą bendravimo tvarką, nustatant, jog atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku. Atsakovas R. D. dirba užsienyje, jam sunku būtų vykdyti tokią tvarką, tačiau būdamas Lietuvoje jis turėtų galimybę bendrauti su vaiku, tuo labiau, jog pati ieškovė D. D. sutinka, kad atsakovas bendrautų kuo daugiau su sūnumi. Dėl prievolės bankui „Swedbank“, AB atstovas pripažįsta, jog ši prievolė yra solidari, o pačios ieškovės sudaryta sutartis dėl 500 Eur kredito turėtų būti pripažįstama asmenine ieškovės skola. Pats atsakovas įsiskolinimų neturi.

Atsiliepimas

Atsakovas R. D. teismo posėdyje patvirtino jo atstovo nurodytus argumentus dėl ieškinio, jog vaiko išlaikymo poreikis yra apie 320 Eur per mėnesį, jis sutinka vaikui skirti po 160 Eur, dėl įsiskolinimo už praėjusį laikotarpį nesutinka, nes išlaikymą mokėjo pervesdamas sumas tiek paskolai dengti, tiek vaikui išlaikyti, mano, jog teikiamas išlaikymas buvo pakankamas. Dėl santuokos nutraukimo priežasčių atsakovas R. D., palaikydamas priešieškinio reikalavimus, nurodė, jog mano, kad dėl to yra abu kalti. Nurodė, jog su ieškove nebegyvena nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., priežasčių, dėl kurių nutrūko santuoka, jis nežino, tačiau mano, jog pagrindinės santuokos nutraukimo priežastys jų tarpusavio charakterių skirtumai. Bendraujant su ieškove ši yra jam sakiusi, kad santuokos tarp jų net ir nebuvo. Atskirai pradėjo gyventi po to, kai ieškovė jį išvežė pas tėvus po to, kai jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, susižalojo. Dėl dalintino turto atsakovas nurodė, jog neturi nuomonės, mano, jog geriausiai abiejų interesus atitiktų tai, kad turtas būtų priteisiamas ieškovei, be jokių kompensacijų jam, tačiau ir paskolą mokėtų ji, ieškovė. Nesutinka, kad turtą priteisus ieškovei, jis privalėtų mokėti paskolą. Tokiu atveju neprieštarauja, kad turtas būtų padalintas po ½, tačiau ateityje neabejotinai kils ginčų dėl naudojimosi šiuo santuokoje įgytu. Nurodė, jog asmeninių įsiskolinimų neturi. Dėl vaiko gyvenamosios vietos ginčo tarp jo ir ieškovės nėra, atsakovas sutinka, kad vaikas gyventų su motina. Dėl bendravimo su vaiku yra kilę nesutarimai su ieškove, kai ši neleisdavo jam bendrauti su vaiku, tačiau pripažįsta, kad ieškinyje pasiūlyta bendravimo tvarka su vaiku sunkiai įgyvendinama, nes jis po du mėnesius dirba užsienio valstybėse, kurį tai laiką būna Lietuvoje, o po to vėl vyksta dirbti į užsienį.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė Virginija Kručienė palaiko pateiktas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

Iš šalių paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog santuoka tarp ieškovės D. D. ir atsakovo R. D. sudaryta (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus J. D.. Šalys 2012 m. rugsėjo 6 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu už 150000 Lt (43443 Eur) įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jame esančius pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 140-150 b. l.). 2012 m. rugpjūčio 27 d. D. D. ir R. D. su banku „Swedbank“, AB, sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniu) pakeitimu, pagal kurią buvo suteiktas 34754,40 Eur kreditas, jo grąžinimui užtikrinti ieškovė su atsakovu hipotekos lakštu įkeitė gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini); 2017 m. lapkričio 9 d. įsipareigojimų suma bankui yra 29 279,44 Eur, iš jų 29 177,03 Eur negrąžinto kredito ir 102,41 Eur palūkanų, nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. buvo padengta 5 577,38 Eur kredito bei 3 443,17 Eur palūkanų, šią sumą sumokėjo D. D.. (1 t. 118-119 b. l., 2 t. 21 b. l.). 2012 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė D. D. ir R. D. Kredito unijoje „Kupiškėnų taupa“ sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bendra paskolos suma – 8109,36 Eur, per paskolos laikotarpį iki 2017 m. gegužės 5 d. R. D. sumokėjo 4902,57 Eur, 795 Eur palūkanų ir 35,37 Eur delspinigių, bendroje sumoje – 5733,71 Eur (1 t. 105 b. l.). Ieškovė D. D. 2012 m. spalio 12 d. už 16000 Lt (4633,92 Eur) pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t. 135-139, 154-155 b. l.). Atsakovas R. D. su ieškove D. D. kartu nebegyvena nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio. Ieškovė D. D. 2016 m. sausio 18 d. su trečiuoju asmeniu A. L. sudarė paskolos sutartį, kuria pasiskolino 15 000 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti per 5 metus. (1 t. 151 b. l.). Ieškovė D. D. 2016 m. balandžio 28 d. su banku „Swedbank“, AB, sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jai buvo suteiktas 500 Eur kreditas. (1 t. 118 b. l.). Transporto priemonių šalys santuokoje neįgijo. (1 t. 93-94 b. l.). Nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2017 m. lapkričio 6 d. masinio vertinimo metodu yra 7990 Eur (2 t. 13 b. l.). Ieškovės D. D. faktinės pajamos už 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. spalio 31 d. laikotarpį buvo 7279,14 Eur (2 t. 30-50 b. l.), arba vidutiniškai apie 727,91 Eur per mėnesį, atsakovo R. D. faktinės pajamos už tą patį 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. spalio 31 d. laikotarpį buvo 13 153, 45 Eur (2 t. 23 b. l.), arba 1315,35 Eur per mėnesį. Ieškovės D. D. šeimos faktinės išlaidos, patirtos už 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. spalio 31 d. laikotarpį buvo 8222,67 Eur, arba 822,27 Eur per mėnesį (2 t. 30-50 b. l.).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Remiantis CK 3.192 straipsniu, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymas priteisiamas esant ieškovės reikalavimui atsakovui, jeigu šis savo vaiko neišlaiko, arba nutraukiant santuoką. Kadangi, be ieškovės reikalavimo priteisti išlaikymą, atsakovas pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, nesvarsto, ar atsakovas vengia mokėti išlaikymą ir ar jį reikia priteisti. Iš teismo posėdyje pateiktų ieškovės parodymų, rašytinių įrodymų, atsakovo paaiškinimų, teismas daro išvadą, jog šalių sūnaus J. D. išlaikymas yra ne mažesnis nei 320 Eur. Teismas, nustatydamas šį dydį, atsižvelgia į ieškovės D. D. paaiškinimus, jog vaiko poreikiai visapusiškai yra užtikrinami, į pačios ieškovės faktinių pajamų 2017 m. sausio – spalio mėnesio laikotarpio dydį (728 Eur per mėnesį), faktines vidutines išlaidas per tą patį laikotarpį (822 Eur per mėnesį). Kadangi šalių vaikas yra 9 m. amžiaus, jo poreikiai sąlyginai yra mažesni nei suaugusio žmogaus, jam ir tenkanti suma yra mažesnė. Su tokiu vaiko poreikių dydžiu iš esmės sutinka ir atsakovas. Nors ieškovė teigia, kad vaiko poreikiai yra apie 600 Eur per mėnesį, ji įrodymų, patvirtinančių šį dydį, nepateikė. Ieškovės pateikti pirkimo kvitai (2 t. 55-75 b. l.) tik patvirtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. buvo apsiperkama prekybos centruose „Norfa“, „Maxima“, „Lidl“, kavinėje „Upės kepyklėlė“ ar vaistinėse „Eurovaistinė“, „Camelia vaistinė“, tačiau kokia dalis šių prekių buvo skirta vaikui, kokia suma jam buvo išleista, ieškovė paskaičiavimų nepateikė ir jų neįrodinėjo. Tarp kvitų yra įrodymų apie išlaidas vaikui (2017-11-02 du bendros 8 Eur vertės bilietai į kino filmą vaikams (2 t. 56 b. l.) ar 2017-02-06 2,90 Eur mokestis už imtynių treniruotes (2 t. 70 b. l.)), tačiau jos nepagrindžia tokio dydžio išlaikymo poreikį, kurį nurodo ieškovė. Ieškovė taip pat neįrodė, jog vaikui yra diagnozuoti sveikatos sutrikimai, dėl kurio būtų reikalingas didesnis, nei įprasta, išlaikymas. Ieškovės pateiktame medicinos dokumentų išraše (2 t. 96 b. l.) yra nurodyta, jog vaiko yra netaisyklinga laikysena, jis yra sekamas kardiologo dėl funkcinio ūžesio ar jam reikalingas ortodontinis gydymas dėl netaisyklingo sąkandžio. Tačiau tai vėlgi nepatvirtina didesnio išlaikymo poreikio šiuo metu, dėl ko reikėtų priteisti didesnį išlaikymą, nei įprasta, tuo labiau, jog ir gydymo paslaugos, teikiamos nepilnamečiams, yra apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Be to, nors ieškovė nurodė, kad vaikas kelis kartus per mėnesį dėl netaisyklingos laikysenos yra vežamas į baseiną, tačiau jokio įrodymo, patvirtinančio vežimą į baseinus (Pasvalio, Anykščių), ieškovė nepateikė, nors iš jos pateiktų kvitų skaičiaus (2 t. 55-75 b. l.) yra aišku, jog ji kvitus kaupė beveik vienerius metus. Kita vertus, remiantis CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomiems vaiko priežiūros išlaidoms (Vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra), tad šis išlaikymo priteisimas neužkerta kelio ieškovei, atsiradus pagrindui, kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Remiantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismo nustatyta, jog ieškovės D. D. faktinės pajamos yra apie 727,91 Eur per mėnesį, atsakovo R. D. faktinės pajamos - apie 1315,35 Eur per mėnesį. Nors atsakovo R. D. atstovas advokatas A. Penelis teigia, kad atsakovo pajamos kas mėnesį yra apie 400 Eur, dienpinigiai prie pajamų nėra priskiriami, teismas, atsižvelgęs į atsakovo nurodytas aplinkybes, jog jo darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, bet kitoje Europos Sąjungos narėje, paprastai – Prancūzijoje, į tai, jog atsakovas R. D. dienpinigius gauna periodiškai, laiko juos atsakovo faktinėmis pajamomis ir į jas atsižvelgia nustatydamas išlaikymo dydį. Kadangi atsakovo R. D. pajamos yra beveik du kartus didesnės, nei ieškovės, teismas nustato ir didesnį išlaikymo dydį iš atsakovo, priteisdamas iš jo po 200 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis nuo 2017 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės. Į išlaikymą įskaitomos atsakovo po 2017 m. liepos 1 d. sumokėtos lėšos vaikui išlaikyti. Ieškovė D. D. taip pat prašo priteisti ir 9300 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. Teigia, jog atsakovas R. D. nuo 2015 m. sausio 1 d., kuomet išėjo iš namų ir nebegyvena, nebeteikia išlaikymo vaikui, o visi lėšų pervedimai, kuriuos atsakovas įvardino kaip išlaikymą sūnui, buvo skirti paskolai padengti. Atsakovas su išlaikymo įsiskolinimu nesutinka, teigia, jog su ieškove nebegyvena nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., kada ji ieškovė su daiktais išvežė pas jo, atsakovo, mamą, bet ir gyvendamas atskirai jis pervesdavo išlaikymą sūnui kas kelis mėnesius. Atsakovas teigia, jog ieškovės teiginiai, kad tos lėšos buvo skirtos paskolai padengti, nepagrįsti, nes be lėšų, skirtų vaikui, jis taip pat pervesdavo pinigus, skirtus paskolai padengti. Remiantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iš šalių paaiškinimų, pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovas R. D. su ieškove nebegyvena nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio, gyvendamas atskirai atsakovas R. D. ieškovei D. D. sūnaus išlaikymui pervedė 1100 Eur (1 t. 14-18 b. l.). Pripažinęs, jog atsakovas R. D. privalo teikti išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur, nustatęs, jog atsakovas kartu su ieškove D. D. nebegyvena nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., teismas iš atsakovo priteisia 3300 Eur (200 Eur x 22 mėn. – 1100 Eur) išlaikymo įsiskolinimą. Nors ieškovė D. D. teigė, jog atsakovas namuose nebegyvena nuo 2015 m. sausio 1 d., teismas nustatydamas 2015 m. rugsėjo mėnesio datą, kurią R. D. išėjo iš jo ir ieškovės bendrų namų gyventi atskirai, atsižvelgia į tą aplinkybę, jog nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio praėjus dviem mėnesiams, 2015 m. lapkričio 17 d., atsakovas R. D. pervedė pirmus pinigus (200 Eur) vaikui išlaikyti (iki tos datos pervesdavo pinigus nurodydamas „Sąskaitos papildymas“ (1 t. 16-17 b. l.)). Pats atsakovas R. D. nurodė, jog vaikui skirtas lėšas mokėdavo ar moka kartą per du mėnesius. Ieškovės teiginiai, kad šiuos pinigus atsakovas pervedinėjo paskolai padengti, neteisingai nurodydamas jų paskirtį, nepagrįsti, nes, kaip matyti iš pačios ieškovės pateiktų sąskaitų išrašų (1 t. 14-18 b. l.), atsakovas R. D., kai pervesdavo pinigus vaikui išlaikyti, atskiru pavedimu pervesdavo pinigus ir paskolai padengti (pavyzdžiui, 2016 m. vasario 25 d., 2015 m. lapkričio 10 – lapkričio 17 dienomis). Teismas atsakovo R. D. teiginius, jog jis teikė visapusišką išlaikymą vaikui, atmeta kaip neįrodytus.

Dėl santuokos nutraukimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis numato, jog sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, bet, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Minėtų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu, o sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės reiškia jų nevykdymą (CK 3.60 straipsnis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas R. D. pirminiu priešieškiniu prašė nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, patikslintu priešieškiniu – nutraukti nekonstatuojant nei vieno iš sutuoktinių kaltės, ieškovė D. D. prašo santuoką nutraukti, pripažinti, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas yra atsakovas R. D.. Kadangi įstatymas nenumato galimybės ieškinine tvarka nutraukiant santuoką nenurodyti, dėl kurio sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) kaltės nutrūko santuoka (CK 3.60 – 3.63 straipsnių nuostatos), toks atsakovo prašymas nepagrįstas, todėl teismas laiko, jog atsakovas, kaip ir pirminiame procesiniame dokumente, prašo nutraukti jo ir ieškovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šis atsakovo priešieškinio reikalavimas tenkinamas. Iš pateiktų šalių paaiškinimų nustatyta, jog šalys kartu nebegyvena ne mažiau kaip dvejus metus (ieškovė nurodė, jog nuo 2015 m. sausio 1 d., atsakovas – nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.), bendro ūkio nebeveda, abu pripažino, jog santuokos išsaugoti nėra galimybės ir šalys nebegyvens santuokinio gyvenimo. Kadangi nei viena iš šalių nepateikė įrodymų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo, teismas pripažįsta, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nors ieškovė D. D. teigė, jog atsakovas R. D. buvo neištikimas, piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau jos pateiktas įrodymas (nenustatyto pažinčių socialinio tinklo anketa (1 t. 38 b. l.)) nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas R. D. buvo neištikimas. Iš šios anketos turinio matyti, jog atsakovas anketoje yra pateikęs savo nuotrauką, nurodęs, jog yra išsituokęs, jį domina ilgalaikiai santykiai, vedybos, seksas. Tačiau ši anketa neįrodo, jog atsakovas anketos pagrindu ar kitu būdu būtų sukūręs artimus intymius santykius su kita moterimi, ji tik patvirtina ne neištikimybės faktą, o tai, jog jo ir ieškovės santykiai yra pašliję. Galima teigti, kad tokiu elgesiu atsakovas buvo nelojalus ieškovei. Tačiau pripažinti, kad ši anketa buvo santuokos nutraukimo priežastis, taip pat nėra pagrindo. Atsakovas R. D. teigė, jog viena iš santuokos nutraukimo priežasčių galėjo būti jų abiejų nesuderinami charakteriai, dėl to tarp jų kilę tarpusavio konfliktai. Tai, kad abiejų šalių santykiai yra konfliktiški, patvirtina pačios ieškovės pateiktos jos ir atsakovo susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis ištraukos (1 t. 39-44 b. l., 65-67 b. l.), kuriose akivaizdus nepagarbos vienas kito atžvilgiu, požymiai (įžeidinėjimas, grasinimai ir panašiai). Ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas būtų piktnaudžiavęs alkoholiu ir dėl to nutrūko santuoka. Todėl teismas pripažįsta, jog atsižvelgus į visas aplinkybes, labiausiai tikėtina, jog abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kito atžvilgiu, jiems abiem trūko pagarbos ir savitarpio sutarimo, dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, laikoma, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Remiantis CK 3.59 straipsniu, teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalintas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos. CK 3.169 straipsnyje 1 dalyje numatyta, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kadangi abiejų šalių sūnus J. D. gyvena su ieškove, atsakovas neprieštarauja, kad vaikas gyventų su motina, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

Dėl atsakovo dalyvavimo auklėjime ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi, tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Atsakovas R. D. priešieškinyje nurodė galimą su sūnumi J. bendravimo tvarką, šiai tvarkai iš esmės pritarė ir atsakovė D. D., nurodžiusi, jog sutinka su bet kokia bendravimo tvarka, jeigu tam neprieštaraus pats vaikas, savo bendravimo tvarkos varianto ji nepateikė. Teisme apklausus vaiką J. D. šis teigė, jog šiuo metu nepageidauja bendrauti su tėvu (2017-08-17 vaikas pokalbio su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste išreiškė nuomonę, kad pageidauja bendrauti su tėvu). Atsižvelgęs į tas aplinkybes, jog ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaiku iš esmės nėra, ieškovė sutinka su bet kokia nustatyta tvarka, teismas atsakovo R. D. pasiūlytą tvarką patvirtina iš dalies, sukonkretindamas savaitgalius, per kuriuos atsakovas R. D. turi teisę bendrauti su vaiku (nurodydamas pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, paėmimo vietą (1 punktas); nustatydamas ilgesnį pranešimo laiką apie numatomą bendravimą su (2 punkte, 7 punkte), nustatydamas pareigą atsakovui apie numatomą bendravimą per vaiko atostogas pranešti vaiko motinai ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki vaiko atostogų, nurodyti pageidaujamas dienas (3 punkte)). Teismas netvirtina 4 punkto, kuriuo atsakovas prašo nustatyti, kad jis turi teisę su vaiku matytis per savo kasmetines atostogas, nes šis punktas galimai pažeidžia vaiko teisėtus interesus (jeigu tuo metu vaikui bus mokslo metai). Tuo labiau, jog 3 punkte atsakovas prašo nustatyti jam teisę su vaiku praleisti pusę šio pavasario, žiemos ar rudens atostogų bei 30 kalendorinių dienų vaiko vasaros atostogų laiko, ši teisė yra pakankama ir suderinama su paties atsakovo atostogomis. Teismas taip pat netvirtina 8 punkto, kuriuo atsakovas prašo nustatyti teisę be atskiro ieškovės sutikimo laikinai išvežti sūnų į užsienį šio atostogų metu, kadangi įstatymas nenustato, kad toks leidimas yra reikalingas (CK 3.174 straipsnis). Atsakovui išaiškinama, jog teismas nors ir nustatė, kad jis turi teisę bendrauti su vaiku, tai neatleidžia nuo pareigos dalyvauti nuolat auklėjant vaiką ir bendrauti su juo. Ieškovei išaiškinama, jog ji turi nekliudyti atsakovui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant ir stengtis, kad vaikas norėtų bendrauti su tėvu. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo. Remiantis CK 3.117 straipsniu, sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnyje reglamentuoja, jog teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Iš pateiktų įrodymų nustatyta, jog šalys santuokos metu įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), jam įsigyti 2012 m. rugpjūčio 27 d. D. D. ir R. D. su banku „Swedbank“, AB, sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniu) pakeitimu, o 2012 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė D. D. ir R. D. kredito unijoje „Kupiškėnų taupa“ sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias buvo suteikti atitinkamai 34754,40 Eur ir 8109,36 Eur kreditai. 2017 m. lapkričio 9 d. įsipareigojimų suma bankui „Swedbank“, AB buvo 29 279,44 Eur, iš jų 29 177,03 Eur negrąžinto kredito ir 102,41 Eur palūkanų, o įsiskolinimas kredito unijai „Kupiškėnų taupa“ buvo jau padengtas. Pagal CK 3.117 straipsnio santuokoje įgytas turtas (tiek turtas, tiek su jo įsigijimu susijusios prievolės) turėtų būti padalintos lygiomis dalimis. Tačiau teismas įvertinęs tas aplinkybes, jog šalių 9 m. amžiaus nepilnametis vaikas po santuokos nutraukimo lieka gyventi su ieškove, ieškovei yra nustatytas 55 % darbingumo lygis (1 t. 8 b. l.), į ieškovės turtinę padėtį, į abiejų šalių poziciją dėl turto priteisimo ieškovei (1 t. 99-101 b. l., 131-134 b. l.), santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą priteisia ieškovei D. D.. Kadangi nekilnojamajam turtui įgyti yra paimti kreditai, iš kurių vienas yra nepadengtas (2017 m. lapkričio 9 d. negrąžinto kredito bankui „Swedbank“, AB buvo 29 177,03 Eur, jo grąžinimo data pagal grafiką numatyta 2037 m. rugpjūčio 15 d.), į tai, jog atsakovas R. D. priešieškinyje nurodė, jog nereikalauja iš ieškovės D. D. kompensacijos už jai tenkantį nekilnojamąjį turtą, teismas kompensacijos iš ieškovės atsakovui nepriteisia (CK 3.123 straipsnis). Kadangi šalys šį nekilnojamąjį turtą įsigijo santuokoje, jam įgyti 2012 m. rugpjūčio 27 d. sudarė kredito sutartį (su vėlesniu pakeitimu) su banku „Swedbank“, AB, šia sutartimi tiek ieškovė, tiek atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas, trečiasis asmuo bankas „Swedbank“, AB nesutinka, kad ši prievolė po santuokos nutraukimo liktų asmenine ieškovės D. D. prievole, teismas prievolę pagal 2012 m. rugpjūčio 27 d. kredito sutartį pripažįsta solidaria ieškovės ir atsakovo prievole (CK 3.109 straipsnis, 6.6 straipsnis). Tačiau įvertinęs, kad nekilnojamasis turtas, kuriam įgyti buvo sudaryta minėta kredito sutartis, po santuokos nutraukimo atitenka ieškovei D. D., priimdamas sprendimą nutraukti santuoką bei padalindamas turtą nustato, kad paskolą (kredito ir palūkanų grąžinimą) vykdo ieškovė D. D.. Teismas atmeta atsakovo R. D. reikalavimą nustatyti jam teisę neginčo tvarka šias lėšas išieškoti iš D. D., kadangi jis teisiškai neargumentuotas. Pažymima, jog tuo atveju, jeigu ieškovė D. D. dėl vienų ar kitų priežasčių nevykdys sutarties ir kreditorius kredito dalį su palūkanomis išieškos iš atsakovo R. D., šis turi teisę bendra tvarka reikalauti iš ieškovės D. D. atlyginti tą, ką jis įvykdė (CK 6.9 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, jog ieškovė D. D. 2016 m. balandžio 28 d. su banku „Swedbank“, AB, sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jai buvo suteiktas 500 Eur kreditas, bei 2016 m. sausio 18 d. su trečiuoju asmeniu A. L. sudarė paskolos sutartį, kuria 5 m. laikotarpiui pasiskolino 15 000 Eur. Remiantis CK 3.92 straipsnio 1 dalimi, turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. To paties straipsnio 3 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kitas sutuoktinio sutikimas. CK 3.92 straipsnio 6 dalyje numatyta, jeigu sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo, tai sutikimo sudaryti sandorį nedavęs sutuoktinis gali tokį sandorį patvirtinti per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo apie sandorį. Kadangi atsakovas R. D. bylos nagrinėjimo metu neigė žinojęs apie ieškovės 2016 m. sausio 18 d. ir 2016 m. balandžio 28 d. sudarytus sandorius su banku „Swedbank“, AB ir trečiuoju asmeniu A. L., šių sandorių nepatvirtino, ieškovė D. D. teisminio proceso metu neįrodinėjo, kad šie sandoriai buvo sudaryti ir lėšos panaudotos šeimos interesais, prievolės pagal šios sandorius pripažįstamos asmeninėmis ieškovės prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Iš atsakovo, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, valstybei priteisiamas 72 Eur (200 Eur x 12 x 0,03) žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista pateikdama ieškinį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš ieškovės, atsižvelgus į tai, jog santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovui priteisiama 50 % jo sumokėto žyminio mokesčio (50 Eur) (1 t. 102 b. l.), valstybei iš ieškovės D. D. priteisiamas 240 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo jai tenkančios masinio vertinimo metodu įvertinto turto vidutinės rinkos vertės dalies (7990 Eur x 0,03) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (22,54 Eur), ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies, dalinamos lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei 259, 260, 263 – 265, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą sūnaus J. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodinėmis piniginėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat iš atsakovo R. D. nepilnamečiam vaikui J. D. priteisti 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio įsiskolinimą už 2015 m. rugsėjo – 2017 m. birželio mėnesių laikotarpį. Nustatyti, jog lėšas, skirtas nepilnamečio vaiko išlaikymui, uzufrukto teise tvarko vaiko motina D. D..

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajono CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – D. ir D.

Nepilnamečio vaiko J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią atsakovo R. D. bendravimo tvarką su sūnumi J. D.:

atsakovas R. D. turi teisę pirmo ir trečio mėnesio savaitgalio šeštadienį 10 val. paimti sūnų J. D. iš jo gyvenamosios vietos ir to pačio savaitgalio sekmadienį 19 val. pristatyti sūnų į jo gyvenamąją vietą; apie numatomą pasimatymą su sūnumi jis iš anksto informuoja D. D. telefonu, SMS žinute ar kitomis abiem šalims priimtinomis elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip 24 val. prieš susitikimą;atsakovas R. D. papildomai turi teisę savo nuožiūra, du kartus per savaitę, darbo dienomis, paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos nuo 16 val. ir praleisti su sūnumi laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki 20 val.; apie numatomą pasimatymą su sūnumi jis iš anksto informuoja D. D. telefonu, SMS žinute ar kitomis abiem šalims priimtinomis elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip 24 val. prieš susitikimą; atsakovas R. D. turi teisę praleisti su sūnumi J. pusę jam priklausančių pavasario, rudens ir žiemos atostogų bei 30 kalendorinių dienų vaiko vasaros atostogų laiko; apie numatomą praleisti atostogų dalį su sūnumi jis iš anksto informuoja D. D. SMS žinute ar kitomis abiem šalims priimtinomis elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip 2 mėn. prieš atostogas, nurodydamas pageidaujamas atostogų dienas;atsakovas R. D. turi teisę su sūnumi J. bendrauti kiekvienais neporiniais metais per Šv. Velykas, paimdamas sūnų šeštadienį 12 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką antrąją Šv. Velykų dieną iki 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą; atsakovas R. D. turi teisę su sūnumi J. bendrauti kiekvienais neporiniais metais per Šv. Kūčias/ Šv. Kalėdas, paimdamas sūnų gruodžio 24 d. 15.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką gruodžio 26 d. iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą; nustatyti, jog jei dėl nenumatytų priežasčių nustatytu laiku atsakovas negalės paimti sūnaus (dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių) ar sūnus negalės išvykti su tėvu, apie tai šalys vienas kitą įspėja ne vėliau kaip prieš 24 valandas telefonu, SMS žinute ar kitomis abiem šalims priimtinomis elektroninio ryšio priemonėmis.

Priteisti D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokoje įgytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šiame sklype esančius pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad visos paskolos gavėjų prievolės pagal ieškovės D. D. bei atsakovo R. D. ir banko „Swedbank“, AB 2012 m. rugpjūčio 27 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniu) pakeitimu paskolos davėjui bankui „Swedbank“, AB yra solidariosios D. D. ir R. D. prievolės, tačiau prievolę grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas bankui vykdo tik D. D.

Pripažinti, kad paskolos gavėjos prievolės pagal ieškovės D. D. ir banko „Swedbank“, AB 2016 m. balandžio 28 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal ieškovės D. D. ir A. L. (duomenys neskelbtini). sudarytą paskolos sutartį yra asmeninės ieškovės D. D. prievolės.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui nukreipti skubiam vykdymui, į priteistą išlaikymą nuo 2017 m. liepos 1 d. įskaityti atsakovo R. D. po 2017 m. liepos 1 d. sumokėtas lėšas sūnui J. D. išlaikyti.

Priteisti iš ieškovės D. D. atsakovo R. D. naudai 50 Eur (penkiasdešimt eurų) sumokėto žyminio mokesčio, iš ieškovės D. D. valstybės naudai – 251,27 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą 27 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo D. D. valstybės naudai – 83,27 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 27 centus) bylinėjimosi išlaidų (į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

Teisėjas Virginijus Skaraitis