Kauno apygardos teismo nutartis

2012-03-07 · Civilinė byla Nr. 2S-664-260/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-07
Bylos Nr.
2S-664-260/2012
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-04623-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Skolininkas
UAB „Zigmo medis“
Pareiškėjas
AB „Citadele“
Kategorijos
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-664-260/2012Teisminio proceso Nr.2-28-3-04623-2011-4Procesinio sprendimo kategorija:128.17; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Zigmo medis“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-5093-570/2011 pagal pareiškėjo AB „Citadele“ banko pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko/įkeisto turto savininko UAB „Zigmo medis“ bei įkeistų turtinių teisių perdavimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Zigmo medis“ hipotekos lakštu, kodas (duomenys neskelbtini), užtikrindamas 2007 m. spalio 31 d. Kreditavimo sutarties Nr.KS/006/131 grąžinimą AB PAREX bankui, kurio pavadinimas pakeistas į AB „Citadele“ bankas, įkeitė jam nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – gamybines patalpas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatą – medžio apdirbimo pastatą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), gamybinį pastatą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatą–ventiliatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – stoginę, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kitus statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Bendra įkeičiamų daiktų vertė sandorio sudarymo metu 695.000 Lt. Tai pačiai prievolei užtikrinti įkeitimo lakštu, kodas (duomenys neskelbtini), UAB „Zigmo medis“ įkeitė turtinę žemės sklypo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 0,5540 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisę, kilusią iš 2007-09-03 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr.N18/2007-45 ir 2007-08-29 apskrities viršininko įsakymo Nr. ŽM-1262.

Skolininkui nevykdant 2007-10-31 Kreditavimo sutarties Nr. KS/006/131 sąlygų, taip pat neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų po papildomai kreditoriaus paskirto termino, kreditorius nuo 2011-10-06 kreditavimo sutartį nutraukė ir kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Marijampolės rajono apylinkės teismo, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka ir įkeitimo sutartimi įkeisto turto.

Žemesnės instancijos teismas

2011-11-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartimi areštuotas hipoteka įkeistas turtas, įspėjant skolininką/įkeistų daiktų savininką, kad negrąžinus skolos per 1 mėnesį, įkeistas nekilnojamasis daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti. Nutartis dėl nekilnojamųjų daiktų arešto ir įspėjimas skolininkui (daikto savininkui) UAB „Zigmo medis“ įteikti pasirašytinai 2011-11-11.

2011-12-28 teisme gautas kreditoriaus AB „Citadele” banko pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo ir prašymas perduoti kreditoriui įkeistas turtines teises, kadangi skolininkas savo įsipareigojimų bankui neįvykdė, įkeistų kilnojamųjų daiktų neperdavė.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi kreditoriaus AB „Citadele“ banko pareiškimą tenkino pilnai, nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį daiktą – gamybines patalpas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatą – medžio apdirbimo pastatą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), gamybinį pastatą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatą–ventiliatorinę, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – stoginę, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kitus statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įkeistus hipoteka (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius UAB „Zigmo medis“. Taip pat teismas nutarė areštuoti ir perduoti kreditoriui AB „Citadele“ bankui turtinę žemės nuomos teisę į žemės sklypą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 0,5540 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), kilusią iš 2007-09-03 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N18/2007-45 ir 2007-08-29 apskrities viršininko įsakymo Nr. ŽM-1262, išieškoti ne ginčo tvarka iš skolininko UAB „Zigmo medis“ kreditoriaus AB „Citadele“ banko naudai 118.179,53 EUR (vieną šimtą aštuoniolika tūkstančių vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus, 53 ct) negrąžinto kredito, 1.234,33 EUR (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt keturis eurus, 33 ct) nesumokėtų palūkanų, 18.767,03 EUR (aštuoniolika tūkstančių septynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus, 03 ct) nesumokėtų delspinigių, 278 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 10 Lt už įspėjimo įteikimą, sutartines palūkanas, kurias sudaro 6 mėn. LIBOR EUR plius 4,5 proc. palūkanų, skaičiuojant nuo negrąžintos kredito sumos nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos, t.y. nuo 2011-12-27 iki visiško skolos išieškojimo. Teismas konstatavo, kad skolininkas UAB „Zigmo medis“ tinkamai įspėtas savo prievolių kreditoriui per įspėjimo terminą ir per vieną mėnesį nuo teismo nutarties areštuoti įkeistą daiktą įteikimo dienos neįvykdė, skolos negrąžino, paskolos sutartis nutraukta prieš terminą dėl esminio jos pažeidimo (prievolės nevykdymo), todėl hipotekos kreditoriaus AB „Citadele“ banko reikalavimai tenkintini parduodant įkeistą nekilnojamąjį turtą iš viešųjų varžytynių ir areštuojant bei perduodant kreditoriui įkeistą kilnojamąjį turtą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b.l. 75-77) apeliantas UAB „Zigmo medis“ prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį ir pareiškėjo AB „Citadele“ banko pakartotinį pareiškimą atmesti. Skunde nurodo, kad hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009). Atlikdamas kreditoriaus pareiškime nurodytų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimą, hipotekos teisėjas nusprendžia dėl teisinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Skundžiamojoje nutartyje hipotekos teisėja nurodė, kad paskolos sutartis nutraukta prieš terminą dėl esminio jos pažeidimo (prievolės nevykdymo). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad kreditavimo sutarties bei hipotekos procedūros esmė nulemia tai, kad išieškojimas prieš terminą negali būti pradedamas kreditoriaus pareiškimą dėl nutraukimo vertinant kaip sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Tačiau šios nuostatos netaikomos, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 str. 4 d.). Hipotekos teisėja nenustatinėjo pareiškėjo vienašalio 2007-10-31 kreditavimo sutarties Nr. KS/006-131(toliau - Kreditavimo sutartis) nutraukimo pagrįstumo, pradelstos kredito dalies santykio su skolininkės sutartinių prievolių dydžiu, tinkamo skolininkės informavimo apie Kreditavimo sutarties nutraukimą, skolininkės sutartinių prievolių vykdymą per papildomą terminą. Nenustačius šių teisiškai reikšmingų aplinkybių, AB „Citadele“ banko pareiškimas negalėjo būti patenkintas. Faktas, kad UAB „Zigmo medis“ turi pradelstų įsipareigojimų, laikinų sunkumų, dar automatiškai nereiškia esminio sutarties pažeidimo. Tų laikinų sunkumų bendrovė paskutiniu metu turėjo visą laiką ir visą laiką derėjosi su banku, bankas su savo išlygomis atitinkamus prašymus tenkindavo, bendradarbiavo su skolininku, tačiau pastaruoju metu nebuvo toks geranoriškas. Šios aplinkybės nebuvo vertinamos, nors turi būti irgi įvertintos. Hipotekos teisinių santykių dalyvių pareiga veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.) lemia ir tai, kad teisė patenkinti reikalavimus hipotekos instituto normų nustatyta tvarka turi būti garantuota sąžiningiems kreditoriams, kurių reikalavimai teisėti. Hipotekos instituto specifika, pasireiškianti formaliųjų procedūrų dominavimu, negali būti naudojama neteisėtumui ir neteisingumui civiliniuose santykiuose įtvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010). Nors hipotekos teisėjas nenagrinėja ginčų dėl skolos atsiradimo pagrindų, jos dydžio, bet jis privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir turi pareigą bei teisę veikti ex offisio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga. Hipotekos teisėjas turi atsisakyti vykdyti išieškojimą ypatingosios teisenos tvarka ne tik tuo pagrindu, kad kreditoriaus reikalavimas neatitinka formaliųjų hipotekos procedūrų reikalavimų, bet ir tada, kai bylos duomenys sudaro pagrindą manyti, kad toks išieškojimas prieštarautų bendriesiems civilinių santykių principams, įtvirtintų neteisėtumą ir neteisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010). Pareiškėjas savo reikalavimą kildina iš Kreditavimo sutarties, kurios specialiosios dalies 2.1.1. p. nurodyta kredito suma yra 400.000 Lt. Hipotekos lakšte, kodas (duomenys neskelbtini), nurodomas užtikrintos prievolės dydis - taip pat 400.000 Lt (ekvivalentas 115.848,01 EUR). Tačiau pareiškėjas prašė ir hipotekos teisėja nutarė išieškoti iš skolininko 118.179,53 EUR negrąžinto kredito, kas sudaro 408.050,28 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas dalį paimto kredito padengė ir užtikrintos prievolės dydis nebuvo didintas, kreditoriaus reikalavimas išieškoti sumą, viršijančią ne tik faktinę UAB „Zigmo medis“ skolą, bet ir pradinio kredito dydį, yra nepagrįstas. Hipotekos teisėja nepatikrino pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, todėl nutartis naikintina. Reikalavimo pagrįstumą įpareigoja patikrinti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-364/2010, kuria iš esmės pakeista teisės normų dėl išieškojimo hipotekos lakšto pagrindu taikymo praktika, nes hipotekos teisėjo priimtų nutarčių pagrindu gali būti nukreiptas išieškojimas ir į neįkeistą skolininko turtą be atskiros teisinės procedūros. Iš kreditoriaus pateiktų dokumentų nėra aišku kaip skaičiuojama skola, tačiau matyti, kad delspinigiai paskaičiuoti už ilgesnį nei 6 mėnesių terminą – ieškinio senaties terminą jiems skaičiuoti. UAB „Zigmo medis“ prašo šį terminą taikyti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 85-87) kreditorius AB „Citadele“ bankas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjo UAB „Zigmo medis“ atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog apeliantas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutarties civilinėje byloje Nr.3K-7-272/2011 nuostatomis, kadangi nutartyje nagrinėjami vartojimo kreditavimo santykiai, atsirandantys tarp banko ir fizinio asmens - vartotojo, imančio kreditą būsto įsigijimui. Šiuo atveju skolininkas yra juridinis asmuo, veikiantis savo rizika, todėl hipotekos teisėja neturėjo jokio teisinio pagrindo vertinti su skolininku sudarytos kredito sutarties nutraukimo fakto per vartojimo kredito institutą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarties atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teismas sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, kuria patenkintas kreditoriaus prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina galioti.

Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos numatytos CPK 558 straipsnyje. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 straipsnio 1 dalies pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti.

Nagrinėjamu atveju ginčijama Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis, kuria pradėtas priverstinis skolos išieškojimas pagal pakartotinį kreditoriaus kreipimąsi (CPK 558 straipsnio 2 dalis). Apeliantas, kuris yra skolininkas ir įkeisto nekilnojamojo turto savininkas, ginčija priverstinio išieškojimo veiksmus tuo pagrindu, jog teisėja nenustatinėjo kreditoriaus vienašalio 2007-10-31 Kreditavimo sutarties Nr.KS/006-131 nutraukimo pagrįstumo, pradelstos kredito dalies santykio su skolininko sutartinių prievolės dydžiu, todėl nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, taip pat nepatikrino reikalavimo pagrįstumo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-05-28 civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010 priimtoje nutartyje bei kitose nutartyse išaiškino, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija bylose dėl hipotekos – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami, nes hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių hipotekos santykių šalių ginčų. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių, supaprastinta tvarka tinkamai įgyvendinti, bet nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Byloms dėl hipotekos teisinių santykių netaikoma CPK 443 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog ypatingosios teisenos bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, kyla ginčas dėl teisės nagrinėjimo metu ar ne.

Apeliantas nagrinėjamu atveju ginčija ne hipotekos teisėjos procesinius veiksmus, o prievolės reikalavimo pagrįstumą, t.y. prievolės dydį, nurodydamas, kad hipotekos lakšte, kodas (duomenys neskelbtini), užtikrintos prievolės dydis yra 400.000 Lt, tuo tarpu hipotekos teisėja nutarė išieškoti iš skolininko 115.848,01 EUR. Taip pat apeliantas nesutinka su delspinigių dydžiu. Teismas pažymi, jog ginčas dėl prievolės, užtikrintos hipoteka, teisėtumo, dydžio, sąlygų keitimo ar jos vykdymo galėtų būti nagrinėjamas tik CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas ginčija skolos dydį, kuris hipotekos bylose nenagrinėtinas, atskirojo skundo argumentai dėl reikalavimo pagrįstumo atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantas, teigdamas, jog jis dalį paimto kredito padengė ir užtikrintos prievolės dydis nebuvo didintas, todėl kreditorius nepagrįstai reikalauja išieškoti sumą, viršijančią ne tik faktinę UAB „Zigmo medis“ skolą, bet ir pradinio kredito dydį, šių argumentų nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais. Priešingai, byloje pateikti banko ir skolininko UAB „Zigmo medis“ pasirašyti Susitarimai Dėl 2007-10-31 Kreditavimo sutarties Nr.KS/006/131 sutarties pakeitimo ir atnaujinimo, kurie patvirtina kreditoriaus AB „Citadele“ banko atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, jog šalys buvo susitarusios dėl esminių sutarties sąlygų pakeitimo, t.y. negrąžintos kredito sumos ir valiutos iš litų į eurus pakeitimo, galutinio kredito grąžinimo termino.

Apeliantas, nurodydamas, jog teisėja nenustatinėjo kreditoriaus vienašalio 2007-10-31 Kreditavimo sutarties Nr.KS/006-131 nutraukimo pagrįstumo, pradelstos kredito dalies santykio su skolininko sutartinių prievolės dydžiu, nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutarties civilinėje byloje Nr.3K-7-272/2011 nuostatomis. Nurodytoje nutartyje nagrinėjami vartojimo kreditavimo santykiai, atsirandantys tarp banko ir fizinio asmens - vartotojo, imančio kreditą būsto įsigijimui. Šiuo atveju skolininkas yra juridinis asmuo, veikiantis savo rizika, todėl hipotekos teisėja neturėjo jokio teisinio pagrindo vertinti su skolininku sudarytos kredito sutarties nutraukimo fakto per vartojimo kredito institutą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias priverstinį skolos išieškojimą kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti jos atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Raimondas Buzelis