Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Virginijus Kalkauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-682-397-2013

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 2 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Viktoro Preikšo, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Lazauskui, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal BK 178 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2013-05-07. Iš I. V. D. J. priteista 200 Lt (du šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteista dėl to, kad ji 2012-11-15 apie 17.40 val., viešoje vietoje, šeštojo maršruto autobuse, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) visuomeninio transporto sustojimo stotelės, iš nepilnametės nukentėjusiosios D. J. striukės kišenės, slapta pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam D. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5230“, 300 Lt vertės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio normomis, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kartu reikia įvertinti atsakovo turtinę padėtį bei galimybę priteisiamą neturtinę žalą atlyginti bei atsižvelgti į kitus CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus. Taigi teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi skundą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog apylinkės teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, nei LR CK 6.250 str. 2 d., nei BPK 115 str. nuostatų nepažeidė. Priteistos neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, pobūdį (telefonas pagrobtas iš nepilnametės, viešajame transporte), pasekmes, ir nėra aiškiai per didelis, net ir įvertinus laikinai ribotas nuteistosios galimybes uždirbti, todėl nėra pagrindo teigti, jog ši suma būtų aiškiai neadekvati ir neproporcinga nuteistosios galimybėms šią žalą atlyginti. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teisme apeliantė civilinį ieškinį pripažino, visiškai jo neginčijo ir sutiko atlyginti žalą, nurodė, jog žmogus dar nedaug paprašė (t 2, b. l. 27), kas rodo, jog apeliantė nematė, kad prašomas priteisti žalos dydis per didelis. Naujų argumentų dėl žalos dydžio skunde nenurodoma. Duomenų apie esminius nuteistosios materialinės padėties pokyčius tai pat nėra. Tai, kad laikinai būnant pataisos namuose nuteistosios galimybės atlyginti žalą bus ribotos, nepaneigia apskritai nuteistosios faktinių galimybių šią žalą atlyginti ateityje ir tuo labiau nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog tokia žala būtų per didelė. Kaip matyti iš priteistos žalos dydžio, ši suma atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus ir ją dar mažinti nėra jokio pagrindo.

Tad, įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo nuteista I. V., yra pagrįstas ir teisėtas, civilinio ieškinio klausimas išspręstas teisingai, priteista suma atlyginti neturtinę žalą nėra aiškiai per didelė, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistosios I. V. apeliacinį skundą atmesti.