- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- e2-31580-734/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Vansevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- I. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei I. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės 1463,45 Eur negrąžinto kredito, 516,70 Eur administravimo mokesčio, 228,37 Eur mokėjimų palūkanų paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo dienos, 116,48 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 26 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą kredito sumą (1463,45 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, 123,68 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės reikalavimai pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintini dokumentinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. liepos 14 d. pradinis kreditorius UAB „BnP finance“ ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-jhs7mgnd (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui 48 mėnesių laikotarpiui buvo suteiktas 1500 Eur kreditas, atsakovei įsipareigojant kiekvieno mėnesį sumokėti pradiniam kreditoriui konkrečią skolos dalį ir palūkanas pagal patvirtintą mokėjimo grafiką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai atsiskaičiusi su pradiniu kreditoriumi UAB „BnP finance“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai). Pradinis kreditorius UAB „BnP finance“ 2018 m. liepos 31 d. paskolų portfelio pardavimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą ieškovei.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimų perleidimą atsakovė buvo informuota 2019 m. gegužės 2 d. pranešimu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis.).
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir laiku kredito negrąžino. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1463,45 Eur negrąžintą kreditą ir 516,70 Eur administravimo mokestį.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 228,37 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi kredito suma iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos, 116,48 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi kredito suma nuo Reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 13 sudarymo dienos 2019-04-30 iki kreipimosi į teismą dienos ir 26 proc. metines palūkanas už negrąžintą kreditą (1463,45 Eur) nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl Kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas, metinė palūkanų norma 26 procentai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 228,37 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos, 116,48 Eur palūkanas paskaičiuotas nuo Reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 13 sudarymo dienos (2019-04-30) iki kreipimosi į teismą dienos ir 26 proc. metines palūkanas už negrąžintą kreditą (1463,45 Eur) nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo praleidęs mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 123,68 Eur delspinigius pagal ieškovės pateiktą paskaičiavimą taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2448,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 28 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 5, 7 dalys).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai 1463,45 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus 45 ct) negrąžintą kreditą, 516,70 Eur (penkis šimtus šešiolika eurų 70 ct) administravimo mokestį, 228,37 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 37 ct) mokėjimų palūkanas paskaičiuotas iki reikalavimo perleidimo dienos, 116,48 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų 48 ct) palūkanas, paskaičiuotas nuo reikalavimo perleidimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 26 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą kredito sumą (1463,45 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, 123,68 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus 68 ct) delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2448,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 149 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė negali preliminaraus sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo atsakovas turi įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.
Jeigu per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.