Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovė prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas paaiškino, kad atsakovo kaltinimai, praradus kompiuterį, nepagrįsti, kadangi kompiuteris atsirado. Fakto, jog važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į vartus pasikrovimo vietoje, neneigė, tačiau nurodė, jog atsakovas dėl to jokių nuostolių nepatyrė, įmonės veikla nesutriko, todėl aplinkybė, susijusi su šiuo incidentu, negalėtų būti priežastimi, lėmusia darbdavio sprendimą dėl nepatenkinamų išbandymo laikotarpio rezultatų. Nesutiko ir su priekaištais dėl nemandagaus elgesio. Paaiškino, kad ginčas su užsakovu buvo dėl negabaritinio krovinio, užsakovui reikalaujant vežti krovinį, kurio matmenys viršijo leistinus. Daugiau konfliktinių atvejų su užsakovais nepasitaikė.

Ieškovas buvo pasamdytas dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, gabenančiu įvairius krovinius, t.y. dirbti darbą, kuris reikalauja padidinto atsargumo, atidumo valdant padidintos rizikos transporto priemonę, taip pat punktualumo laiku pristatant krovinius, atsakingumo saugant ir naudojant tiek perduotą turtą, tiek patikėtą vežti krovinį. Ieškovas jau darbo pradžioje pademonstravo, kad jam trūksta šių savybių ir ieškovas nėra tinkamas sulygtam darbui, t.y.: 2016-10-11 ieškovas atsitrenkė su puspriekabe į vartus. Ieškovas buvo išvykęs į komandiruotę Vokietijoje pakeisti kitą vairuotoją, kuris jam perdavė vilkiką DAF valst. Nr.(duomenys neskelbtini) bei planšetinį kompiuterį „Lenovo“. Kompiuteris yra būtinas darbui, nes į jį yra siunčiama vairuotojui pakrovimo adresai, reiso maršrutai bei po krovinio iškrovimo su juo yra nufotografuojami krovinio iškrovimo dokumentai ir išsiunčiami dispečeriui. Ieškovas pradėjęs dirbti atsakovą informavo, kad pametė planšetinį kompiuterį, dėl ko sutriko įmonės veikla, informacijos apsikeitimas, ko pasekoje užsakovas atsakovui sustabdė mokėjimus net 2 savaitėms. Dėl tokių ieškovo veiksmų buvo sutrikdyta įmonės veikla bei patirti nuostoliai. Ieškovas įmonės vadybininkui R. N. paaiškino, kad pasikrovimo metu galimai kompiuteris iškrito per vilkiko duris. Siekiant užtikrinti nepertraukiamą darbą, ieškovui buvo nusiųstas kitas kompiuteris, ieškovas informuotas, jog dėl kompiuterio praradimo atsiradusius nuostolius turės padengti iš nuosavų lėšų. Tada netikėtai kompiuteris atsirado. Dėl tokio ieškovo elgesio įmonė patyrė nuostolius, nes reikėjo mokėti už kito kompiuterio pristatymą į Vokietiją, buvo atsiradusi didelė paklaida dėl pravažiuotų atstumų vykdant krovinių pervežimą, atsiskaitymai užsakovo buvo sustabdyti 2 savaitėms.

Atsakovas yra sudaręs krovinių pervežimo sutartį su Estijos įmone (duomenys neskelbtini) Logistics OU, kuri aprūpina kroviniais ir bendrauja su atsakovo vairuotojais tiesiogiai, naudojant ryšį per planšetinį kompiuterį. Iš minėtos įmonės buvo gautas prašymas pakeisti problematišką vairuotoją A. R., nes šis neklausydavo dispečerio nurodymų, vienašališkai atsisakė vežti krovinį, kuris buvo išsikišęs už vilkiko galo 10 cm, nors leistina norma yra iki 50 cm. Po įvykio Vokietijoje, kai pasikrovimo metu stumdamas vilkiką su priekaba atbulas ieškovas atsitrenkė į vartus ir juos įlenkė, įmonė gavo pretenziją dėl sugadintų vartų iš (duomenys neskelbtini) Logistics OU. Pretenzijoje buvo nurodyta, kad kuo skubiau atsakovas keistų vairuotoją A. R., priešingu atveju, galėjo būti sustabdytas krovinių tiekimas įmonei. Grįžęs iš komandiruotės A. R. nepristatė nei ataskaitos, kiek pravažiavo kilometrų, nei kuro užpylimo čekių ir kitų su komandiruote susijusių išlaidų, t.y. su įmone neatsiskaitė. Tuo pačiu pareiškė, kad tokio darbo ateityje nedirbs.

Ieškovas nemandagiai elgėsi tiek su atsakovo darbuotojais, tiek su UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojais. Ieškovas yra problematiškas asmuo, negebantis tinkamai vykdyti jam pavestų darbo funkcijų. Remiantis šiomis aplinkybėmis, atsakovas nusprendė, kad ieškovas neatsakingai žiūri į darbą, neatsakingai elgėsi su jam perduotu turtu, konfliktiška asmenybė su kitais darbuotojais, todėl yra netinkamas dirbti tolimųjų reisų vairuotojo darbo, t.y. neišlaikė bandomojo laikotarpio.

Ieškovas neturi teisės į priverstinės pravaikštos kompensacijos atlyginimą, kadangi tarp jo ir atsakovo darbo santykiai buvo nutraukti teisėtai. Apsisprendimas, jog darbuotojas neatlaikė išbandymo laikotarpio, kaip akcentuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, yra darbdavio prerogatyva. Darbdaviui įvertinus visą informaciją apie darbuotoją, jo asmenines savybes, buvo priimtas sprendimas dėl ieškovo tinkamumo dirbti jam pavestą funkciją, t.y. kad ieškovas nėra tinkamas dirbti jam pavesto darbo, dėl ko ir buvo atleistas.

Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovas pagal DK 297 straipsnio 1 d. kreiptis į teismą turėjo per 1 mėnesį. Su darbuotoju darbo sutartis nutraukta 2016-10-25, o galutinis atsiskaitymas su darbuotoju atliktas 2016-10-26, tuo tarpu ieškinys teismui pateiktas 2016­-11-30, todėl mėnesio laiko apskundimo terminas yra praėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Ieškovas A. R. 2016 m. rugpjūčio 17 d. darbo sutartimi priimtas į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju tarptautiniams pervežimams. Darbo sutartimi buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis tikslu nustatyti, ar darbuotojas tinka skirtam darbui. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2016 m. spalio 25 d. pagal DK 107 str. 1 d. dėl neatsakingai atliekamo darbo išbandymo laikotarpiu (2016 m. spalio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymas Nr. 01/K).

Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą

Ieškovas ginčija jo atleidimą iš vairuotojo pareigų UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašydamas atleidimą pripažinti neteisėtu. Jo teigimu, atleistas pagal DK 107 str. 1 d. neteisėtai, kadangi atleidžiant iš darbo nebuvo įgyvendintos DK 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos – jis nebuvo raštu prieš 3 dienas įspėtas apie atleidimą, atleidimo priežastys ir motyvai nėra žinomi.

Šalių paaiškinimais, byloje esančia medžiaga nustatyta, kad ieškovas į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimtas vairuotoju tarptautiniams pervežimams. Šalys sudarydamos darbo sutartį susitarė dėl 3 mėnesių išbandymo laikotarpio (darbo sutarties 4 p.).

DK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl išbandymo laikotarpio, siekiant nustatyti ar darbuotojas tinka skirtam darbui.

Darbo sutartis su ieškovu nutraukta DK 107 str. 1 d. pagrindu, t. y. „dėl neatsakingai atliekamo darbo išbandymo laikotarpiu“.

DK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas, ir nemokėti jam išeitinės išmokos.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant ir aiškinant šias teisės normas, išaiškinta, kad išbandymo rezultatų vertinimas, kai išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, yra darbdavio prerogatyva. Tačiau jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo nurodytu pagrindu ir kreipiasi į teismą, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-632- 611/2015). Taigi, ieškovui ginčijant atleidimą, neigiamą išbandymo rezultatą privalo įrodyti atsakovas. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo.

Atsakovas išvadą dėl ieškovo netinkamai atliekamo darbo išbandymo laikotarpiu grindė rašytiniais įrodymais: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-09-01 elektroniniu laišku dėl kompiuterio praradimo; 2016-10-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzija apie eismo įvykį; 2016-10-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimu pakeisti vairuotoją.

Šalių paaiškinimais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašytiniu pranešimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad 2016-09-01 ieškovas, būdamas komandiruotėje, kuriam laikui buvo praradęs kompiuterį, kurį surado vilkiko kabinoje tik po to, kai darbdavio pastangomis ieškovui darbinių funkcijų vykdymui buvo perduotas kitas kompiuteris. Pagal atsakovo atstovo paaiškinimus kompiuteris yra būtinas vairuotojo darbui, nes į kompiuterį yra siunčiama vairuotojui pakrovimo adresai, reiso maršrutai bei po krovinio iškrovimo su juo yra nufotografuojami krovinio iškrovimo dokumentai ir išsiunčiami dispečeriui. Ieškovo teigimu dėl to, kad laikinai nerado kompiuterio visi atsakovo atstovo dokumentai buvo persiunčiami į ieškovo turimą mobilaus ryšio telefoną, todėl įmonės veikla nebuvo sutrikdyta. Teismas sutinka su ieškovo vertinimu, kad dėl laikino kompiuterio praradimo įmonės veikla nebuvo sutrikdyta, tačiau sprendžia, kad toks nerūpestingas ieškovo elgesys dėl jam perduoto kad ir ne itin vertingo turto saugojimo, rodo neatsakingą ieškovo požiūrį į jam patikėtą turtą. Nors įmonės veikla ir nebuvo sutrikdyta, tačiau įmonės atsakingi darbuotojai turėjo pasirūpinti kt. kompiuterio pristatymu ieškovui, buvusiam komandiruotėje užsienyje, patyrė papildomų darbo sąnaudų, o užsakovas privalėjo organizuoti dokumentų, susijusių su krovinio gabenimu, persiuntimą kt. būdais (pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą ieškovas nebegalėjo siųsti CMR kopijų užsakovui adaptuota programa planšetiniame kompiuteryje, iškilo paklaidos tikimybė).

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog ieškovas 2016-10-11 su puspriekabe iškrovimo vietoje važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į vartus. Ieškovo aiškinimu atsakovas jokios žalos nepatyrė. Byloje pateikta 2016-10-11 pretenzija įrodo, kad dėl įvykio UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu laikė vilkiko (duomenys neskelbtini) vairuotoją, iš įvykio foto nuotraukų matyti, kad ieškovo vairuojama puspriekabė įvykio metu buvo nežymiai įlenkta, todėl nors nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovo patirtus nuostolius dėl šio įvykio, pats faktas savaime įrodo ieškovo neatidumą, vairuojant automobilį.

2016-10-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavime pakeisti vairuotoją nurodė, kad vairuotojas A. R. dažnai neatsiliepia į telefono skambučius, kai dispečeris turi perduoti svarbią informaciją, susijusią su darbu; nevykdo duotų nurodymų – atsisako vežti krovinį. Šioje informacijoje, adresuotoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepaminėti konkretūs faktai, kai ieškovas vengė bendrauti su užsakovu, tačiau faktas, jog atsakovas iš užsakovo gavo informaciją apie užsakovą netenkinantį ieškovo elgesį, leido atsakovui kaip darbdaviui daryti prielaidą, jog ieškovo elgesys atliekant darbines pareigas, nebuvo nepriekaištingas.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovas grįžęs iš komandiruotės nepristatė ataskaitos, kiek pravažiavo kilometrų, nei kuro užpylimo čekių ir kitų su komandiruote susijusių išlaidų, t.y. su įmone neatsiskaitė. Tačiau atsakovas ieškovui galutinį atsiskaitymą išmokėjo, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovo minimi dokumentai buvo pristatyti, priešingu atveju, atsakovas, neturėdamas ieškovo ataskaitų, nebūtų galėjęs apskaičiuoti ieškovui išmokėtino galutinio atsiskaitymo.

Vairuotojo tarptautiniams pervežimams darbas yra susijęs su patikėtų materialinių vertybių išsaugojimu, bendravimu su užsakovais, krovinius pakraunančiais (iškraunančiais) asmenimis, reikalaujantis padidinto atsargumo, atidumo, todėl asmeninės savybės tokios kaip atsakingumas, gebėjimas dirbti komandoje, organizaciniai gebėjimai, tinkamos aptarnavimo ir elgesio manieros yra ne mažiau svarbios už dalykines savybes – gerus vairavimo įgūdžius, turimą kvalifikaciją bei patirtį. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl atsakovo nerūpestingo ir neatsargaus elgesio disponuojant jam patikėtu turtu (aplinkybės susijusios su planšetinio kompiuterio praradimu, eismo įvykiu), netoleruotinas ieškovo elgesys bendraujant su užsakovo įgaliotais asmenimis (duotų nurodymų nevykdymas, kontakto telefonu su užsakovu nepalaikymas) leidžia daryti išvadą, kad per išbandymo laikotarpį ieškovas netinkamai atliko jam pavestas užduotis, kurios buvo susijusios su jo tiesioginių pareigų vykdymu ir kvalifikacija.

Ieškovo darbas reikalauja padidinto atsargumo, atidumo valdant transporto priemonę, punktualumo pristatant krovinius, atsakingumo saugant ir naudojant tiek perduotą turtą, tiek patikėtą vežti krovinį, todėl konstatuotina, kad darbdavys, gavęs duomenų apie ieškovo netinkamą pavestų užduočių vykdymą, turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog darbuotojas dėl savo dalykinių savybių nesugeba arba negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį, kad išbandymo ieškovas neišlaikė ir pasinaudodamas DK 107 str. 1 d. numatyta teise nutraukti darbo sutartį.

Ieškovas pateikė padėkas ir apdovanojimus, kurie anot ieškovo patvirtina jo turimą kvalifikaciją. Šie ieškovo pateikti dokumentai įrodo tik tai, jog ankstesnėse darbo vietose ieškovas dirbo nepriekaištingai, tačiau, ar darbuotojas savo žinias ir kvalifikaciją tinkamai panaudojo dirbdamas konkretų jam pavestą darbą pas atsakovą, vertinti turi teisę tik darbdavys, t.y. atsakovas. Ieškovas darbdavio nurodytų aplinkybių, kad netinkamai vykdė darbines funkcijas, nepaneigė.

Byloje nustatyta, kad ieškovas rašytinio darbdavio įspėjimo kaip tai numatyta DK 107 straipsnio 1 dalyje negavo, ieškovas nebuvo supažindintas ir su 2016 m. spalio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. 01/K dėl atleidimo. Kaip nurodo ieškovas, apie tai, kad galimai yra atleistas sužinojo tik iš 2016-10-25 SMS žinutės, informuojančios, jog priskaitytas atlyginimas už 08-10 mėnesius bei atostoginiai kartu su komandiruotpinigiais pervesti pavedimu. Šioje žinutėje nėra informacijos apie darbo sutarties nutraukimą, darbo sutarties nutraukimo pagrindą. Atsakovo atstovo teigimu apie darbo sutarties nutraukimą ieškovas buvo informuotas žodžiu, ieškovas buvo pareiškęs, kad tokio darbo ateityje nedirbs, tačiau ieškovui šias aplinkybes neigiant, vienintelė informacija iš darbdavio, iš kurios ieškovas turėjo suprasti apie jo atleidimą laikytina 2016-10-26 SMS žinutė. Tačiau šios žinutės turinys neleidžia daryti išvados, kad ieškovas apie atleidimą iš darbo nuo 2016 m. spalio 25 d., nepasibaigus išbandymo laikotarpiui, buvo tinkamai informuotas.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kyla ginčas dėl to, ar darbdavio DK 107 straipsnio 1 dalį nustatytos tvarkos (pagal kurią darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas) pažeidimas, atleidžiant ieškovą iš darbo dėl nepatenkinamo išbandymo rezultatų, yra pagrindas atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu.

Ieškovo nuomone faktas, kad atleidžiant iš darbo nebuvo įgyvendintos DK 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos – jis nebuvo raštu prieš 3 dienas įspėtas apie atleidimą, sudaro pagrindą pripažinti atleidimą neteisėtu ir ieškovą grąžinti į darbą. Atsakovo atstovo vertinimu formalus DK 107 straipsnio 1 dalyje nustatytos atleidimo iš darbo per išbandymo laikotarpį tvarkos pažeidimas, neįspėjus apie būsimą atleidimą, nesuteikia pagrindo darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu.

Darbo sutartis sudaroma šalių valia ir tik šios sutarties šalys gali spręsti, ar darbas yra priimtinas (kai išbandymas nustatytas darbuotojo prašymu) arba ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestą darbą (kai išbandymas nustatomas darbdavio iniciatyva). Bet kuriuo atveju, darbuotoją renkasi darbdavys, kuriam, kaip jau minėta, DK 105 straipsnis suteikia teisę pasirinkti darbuotoją, panaudojant išbandymo metodą, darbdavys turi teisę pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo, todėl teismas sutinka su atsakovo atstovo pozicija, jog nustačius, jog ieškovas išbandymo neišlaikė, vien tik formalus DK 107 straipsnio 1 dalyje numatytos atleidimo procedūros pažeidimas negali būti pagrindas atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu. Teismas ieškovo reikalavimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu netenkina (CPK 178 str.).

Tačiau teismas sprendžia, kad vis tik darbdavys atleidimo iš darbo tvarkos, nustatytos DK 107 straipsnio 1 dalyje, nesilaikė, tuo buvo pažeistas ieškovo interesas būti informuotam apie būsimą atleidimą. Siekiant iš dalies apginti ieškovo interesus (CPK 417 str.), atleidimo iš darbo data perkeltina iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas ir ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už tris darbo dienas, t.y. 82,11 Eur ((27,37x3), neišskaičius mokesčių, DK 9 str. 1 d., 130 str. 5 d.).

Dėl apmokėjimo už priverstinės pravaikštos laiką ir procesinių palūkanų priteisimo

Nenustačius, jog atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir procesinių palūkanų, šie reikalavimai taip pat atmestini (CPK 178 str.).

Ieškovas prašydamas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, prašė priteisti 6 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio pareiškimo dienos iki pilno atsiskaitymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir teismo sprendimo nevykdymo teisinių padarinių, yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomos specialaus pobūdžio darbo teisės normos (DK 303 straipsnis, DK 303 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, civilinėje byloje 3K-3-424/2010; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012)). Remiantis suformuota teismų praktika, ieškovui priteisus 82,11 Eur darbo užmokestį, procesinės palūkanos nepriteistinos.

Dėl termino kreiptis į teismą

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas teikdamas ieškinį teismui praleido DK 289 str. nustatytą terminą. Teismas su tokia atsakovo pozicija nesutinka. Ieškovas iš darbo atleistas 2016 m. spalio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. 01/K nuo 2016 m. spalio 25 d., ieškovas ieškinį pašto tarnybai pateikė 2016 m. lapkričio 24 (UAB „Jūros paštas“ spaudas ant voko), todėl 1 mėnesio termino kreiptis į teismą nėra praleidęs.

Dėl dalies reikalavimų atsisakymo

Ieškovas pirminiu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti neišmokėtą 2215 Eur darbo užmokestį, tačiau šio reikalavimo atsisakė, ginčą išsprendus Darbo ginčų komisijoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, ieškovo atsisakymas nuo ieškinio priimtinas, nenustačius aplinkybių, kad atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, taip pat į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo.

Ieškovo išlaidos teisinei pagalbai sudaro 800 Eur. Ieškovui teisinė pagalba buvo teikiama ir teisme, ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijoje, kuri 2016-12-19 sprendimu nusprendė ieškovo A. R. reikalavimą tenkinti iš dalies ir išieškoti iš atsakovo 550 Eur darbo išmoką. Šiuo sprendimu teisinės pagalbos išlaidų klausimas neišspręstas. Kadangi ginčas buvo nagrinėjamas ir baigiamas teisme, darytina išvada, kad ieškovas turi teisę į dalį išlaidų, susijusių su ginčo nagrinėjimu ir DGK, atlyginimo.

Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 700 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys tenkinamas iš dalies, todėl dalį šių išlaidų turėtų atlyginti ieškovas. Įvertinus tai, kad ieškovo reikalavimas dėl darbo užmokesčio patenkintas 25 procentais, ieškovo reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu iš esmės netenkinamas, iš ieškovo atsakovo naudai išieškotinos išlaidos mažintinos iki 420 Eur.

Iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas buvo atleistas (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso koodekso 268, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2016 m. spalio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. 01/K, kuriuo A. R. atleistas iš darbo pagal DK 107 straipsnio 1 dalį, nustatytą atleidimo dieną, perkeliant iš 2016 m. spalio 25 d. į 2016 m. spalio 28 dieną ir laikyti A. R. atleistu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 28 d.

Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 82,11 Eur (neišskaičius mokesčių) A. R..

Civilinę bylą dalyje dėl 2215 Eur darbo užmokesčio priteisimo nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš A. R. 420 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.