- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-26
- Bylos Nr.
- N-575-519-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-06666-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Audrius Bakaveckas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarimo J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 15 d. nutarimu pripažino J. M. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 503 straipsnyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 200 litų baudą. Nuobauda skirta už tai, kad J. M. 2010 m. spalio 17 d., apie 14.25 val., vairuodamas automobilį Chrysler Crossfire, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Kairėnų kapinių, Kairėnų g. 37, Vilniuje, tyčia užvažiavo ant 3 chrizantemų sodinukų, kuriais prekiavo A. M., ir juos sugadino, padarydamas 15 Lt žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Paaiškina, kad yra UAB „Labradoras“ direktorius. Įmonė administruoja Kairėnų kapines ir greta jų esančią teritoriją, tarp jų – ir automobilių stovėjimo aikštelę. 2010 m. spalio 17 d. jam paskambino įmonės darbuotoja ir pranešė, kad aikštelėje be leidimo prekiauja A. M.. Nuvykęs prie kapinių, atbuline eiga automobiliu privažiavo prie A. M. išdėstytų prekių ir sustojo, sodinukų nekliudė. Tuomet nuėjo į kapinių administracijos pastatą, o jam grįžus kartu su administratore, A. M. papriekaištavo, kad jis pervažiavo sodinukus. Mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi tik A. M. ir T. M., suinteresuotų bylos baigtimi, parodymais. Pažymi, jog A. M. turėjo savivaldybės išduotą leidimą prekiauti prie Kairėnų kapinių. Teigia jai paaiškinęs, jog automobilių stovėjimo aikštelė taip pat priklauso Kairėnų kapinių teritorijai, todėl ji galinti prekiauti tik už aikštelės ribų, tačiau A. M. su tuo nesutiko ir atsisakė nutraukti prekybą. Nurodo, jog fakto, kad būtent jis užvažiavo ant sodinukų, nepatvirtina jokie kiti objektyvūs įrodymai. Teismas neapklausė liudytoja įmonės administratorės, mačiusios J. M. manevravimą automobiliu. Be to, nurodo, jog byloje nėra jokių įrodymų apie padarytos žalos dydžio pagrįstumą – plono plastiko vazoną galima be jokių sąnaudų išlyginti, o pats sodinukas fiziškai nebuvo pažeistas.