- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-12
- Bylos Nr.
- N1-14-297/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-70-1-00071-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Nukentėjusysis
- G. V.
- Kaltinamasis
- A. G., E. J.
- Advokatai
- Jonas Amšiejus
- Kategorijos
Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Akvilei Povilanskaitei, dalyvaujant prokurorui Antanui Baranauskui, nukentėjusiajam G. V., kaltinamiesiems A. G., E. J., gynėjams advokatams Jonui Amšiejui, Antanui Skomantui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) mokinys, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2011-06-02 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 3 mėnesiams;
2) 2011-06-15 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, taikant BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
3) 2011-08-12 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., taikant BK 63 str. 1, 2, 4, 5, 9 dalis, laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirtas elgesio apribojimas 12 mėnesių;
4) 2011-10-21 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 4 mėnesiams, remiantis BK 64 str. 1 d., 3 d., dalis bausmės pridėta prie Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011-08-12 nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui, vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirtas elgesio apribojimas 12 mėnesių;
5) 2011-10-20 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d.;
E. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 189 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamieji A. G. ir E. J. 2011 m. kovo 12 d. apie 11 val., veikdami bendrai, būdami G. V. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pamatę, kad nukentėjusysis G. V. neblaivus miega, susitarė pagrobti jo turtą, ir kaltinamiesiems namo patalpose ieškant tinkamo pagrobti turto, G. V. pabudus, kaltinamasis A. G., peržengdamas susitarimo su E. J. pagrobti turtą vagystės būdu ribas, panaudojo G. V. atžvilgiu fizinį smurtą- sudavė jam rankos kumščiu vieną smūgį į veido sritį, po ko nukentėjusysis G. V. vėl užmigo, tuo būdu kaltinamieji pagrobė svetimą turtą - G. V. priklausančius daiktus: televizorių „JVC" su antena 320 Lt vertės, muzikinį centrą „Vido" CD212 380 Lt vertės, medžiaginį krepšį 5 Lt vertės, skaitmeninį fotoaparatą „Premier PC -141" 142 Lt vertės, vyrišką keturkampio formos laikrodį su baltos spalvos odine apyranke 20 Lt vertės, du mobiliuosius telefonus „Nokia" bendrai 100 Lt sumai, mobilųjį telefoną "Siemens" 30 Lt vertės, mobilųjį telefoną "Nokia", kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), 150 Lt vertės su jame buvusia SIM kortele "Ežys" 6 Lt vertės, moterišką laikrodį su dekoratyvine pinta metaline apyranke 15 Lt vertės, sidabrinę grandinėlę smulkaus pynimo 15 Lt vertės, geltono metalo žiedą su raudonos spalvos akute 10 Lt vertės, iš spintelės, stovinčios prie namo, šakų genėjimo žirkles 5 Lt vertės, šakų genėjimo žirkles su šviesios spalvos medinėmis rankenomis 12 Lt vertės, metalinį elektrinio pjūklo diską 20 Lt vertės, tuo padarė nukentėjusiajam G. V. 1230 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis A. G. kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, kad 2011-03-12 jis buvo Jaskonių kaime pas tėvų pažįstamą E. J., su juo ėjo į parduotuvę, sutiko E. J. kaimyną nukentėjusįjį G. V., tada visi miškelyje gėrė alų ir vyną, po to išsiskyrė, G. V. nuėjo į savo namus. Po kiek laiko kaltinamasis užėjo pas G. V., šis paprašė nuvažiuoti į parduotuvę nupirkti alaus, tuo tikslu davė jam dviratį. Kaltinamasis parvežė tris plastikinius 2 l talpos butelius alaus, G. V. vieną butelį davė jam už paslaugą ir kaltinamasis išėjo pas E. J.. Po kurio laiko kaltinamasis pasiūlė E. J. nueiti pas G. V. išgerti alaus, E. J. sutiko ir jie abu atėjo pas nukentėjusįjį, rado jį virtuvėje miegantį. Tada kaltinamieji sugalvojo name paieškoti vertingų daiktų tikslu juos pagrobti. Kaltinamasis nuėjo į kambarį ir paėmė televizorių bei muzikinį centrą, sudėjo juos į ten pat rastą krepšį, tuo metu E. J. buvo virtuvėje. Kai kaltinamasis su daiktais atėjo iš kambario į virtuvę, jis pastebėjo, kad E. J. apžiūrinėjo spinteles. Tuo metu kaltinamasis pamatė, kad prabudo nukentėjusysis G. V., kuris bandė keltis iš lovos ir kažką jam sakė. Kaltinamasis priėjo prie G. V. ir ranka sudavė jam į kaktą, po ko šis vėl krito į lovą ir užmigo. Ar E. J. matė, kad jis sudavė smūgį G. V., kaltinamasis negalėjo tiksliai pasakyti, jo manymu, E. J. turėjo tai matyti, nes buvo virtuvėje. Kaltinamasis pamatė ant stalo mobilųjį telefoną ir jį pasiėmė, taip pat paėmė fotoaparatą. Po to jie su E. J. išėjo iš namo. Kaltinamasis iš spintelės, kuri stovėjo lauke prie namo sienos, paėmė šakų genėjimo žirkles ir pjūklo diską. Daugiau daiktų iš namo jis neėmė, bet juos galėjo paimti E. J.. Kaltinamasis su E. J. grįžo į pastarojo namus, kur paliko pagrobtus daiktus. Vakare jie abu nuėjo pas E. J. pažįstamą vyriškį ir pasiūlė pirkti televizorių, šis sutiko ir kitą dieną sumokėjo kaltinamajam 25 Lt. Paskui atvažiavo kaltinamojo motina ir išsivežė jį į Druskininkus. Iš pagrobtų daiktų kaltinamasis pasiėmė tik telefoną, kurį vėliau pateikė tyrėjai, kitų daiktų jis nematė, jie liko pas E. J..
Bylos ikiteisminio tyrimo metu A. G., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat aiškino, kad G. V. turto vagystę padarė kartu su E. J. (t. 2, b. l. 99), parodymų patikrinimo vietoje metu jis detalizavo savo parodymus (t. 2, b. l. 105-113).
Kaltinamasis E. J. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad 2011-03-12 ryte jis su broliu ėjo į parduotuvę, esančią Jaskonių kaime, nusipirkti alaus. Sutiko kaltinamąjį A. G. ir dar tris asmenis, kurių tarpe buvo jo kaimynas G. V., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, jie turėjo vyno ir alaus, pasiūlė kartu išgerti. Visi gėrė miškelyje, po to išsiskirstė. Kaltinamasis grįžo namo ir dirbo savo darbus. Apie 12 val. pas jį atėjo A. G. ir pasiūlė eiti pas G. V. išgerti alaus. Kaltinamasis su pasiūlymu sutiko. Abu nuėjo pas G. V., rado jį namuose vieną, jis sėdėjo virtuvėje ir gėrė alų, pakvietė prisijungti. Kaltinamasis atsisėdo prie stalo, tuo tarpu A. G. vaikščiojo po kambarius. Po kiek laiko kaltinamasis pakilo ir išėjo namo, o A. G. dar liko, bet kaltinamajam einant gatve link savo namų, A. G. jį prisivijo, jis turėjo maišą, kuriame buvo įdėtas televizorius, muzikinis centras. Kaltinamasis suprato, kad šiuos daiktus A. G. pavogė iš G. V. namo, todėl liepė jam nešti daiktus atgal, bet šis neklausė, aiškino, kad nukentėjusysis atidavė jam savo daiktus. Jie abu parėjo pas E. J.. Vakare A. G. paklausė kaltinamojo, kam būtų galima parduoti televizorių. Kaltinamasis pasiūlė nueiti pas jo pažįstamą J. Č.. Jie abu nuėjo pas J. Č. ir šis sutiko paimti televizorių. Kitą dieną atvažiavo A. G. motina ir jį išsivežė namo. Muzikinis centras „Vido“ liko pas E. J., vėliau kaltinamasis jį pardavė už 10 Lt. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas dėl vagystės iš G. V. namo, pas kaltinamąjį buvo daroma krata, jos metu malkinėje buvo rastos šakų genėjimo žirklės, jas ten galėjo atnešti A. G.. Taip pat jis galėjo paslėpti prie šiltnamio maišelį su žiedais, grandinėlėm, laikrodžiais, kurį rado kaltinamojo žmona ir nunešė G. V. žmonai. Policijoje kaltinamajam pasakė, kad reikia grąžinti visus dingusius daiktus, todėl kaltinamasis nuėjo pas J. Č. ir atsiėmė televizorių, jį nunešė ir atidavė G. V..
Nukentėjusysis G. V., apklaustas teisme, parodė, kad kaltinamasis E. J. – jo kaimynas, jo pravardė „(duomenys neskelbtini)", o kaltinamojo A. G. jis anksčiau nepažinojo. 2011-03-12 ryte nukentėjusysis nuėjo į parduotuvę ir nusipirko vyno. Grįždamas namo, sutiko abu kaltinamuosius, su jais buvo E. J. brolis, pasiūlė jiems išgerti ir jie visi miškelyje gėrė vyną. Po to nukentėjusysis parėjo namo. Po kiek laiko pas jį atėjo kaimynas P. B. ir jie dviese išgėrė butelį vyno. Paskui pas nukentėjusįjį atėjo kaltinamasis A. G., jis ieškojo E. J.. Nukentėjusysis paprašė A. G. parvežti iš Ratnyčios parduotuvės alaus, davė jam savo dviratį, parašė pardavėjai raštelį, kad ji duotų alaus į skolą, nes pinigų neturėjo. A. G. parvežė tris 2 l talpos butelius alaus. Jie trise pradėjo gerti alų, paskui A. G. išėjo, pasiėmęs vieną butelį alaus. Po kiek laiko išėjo ir P. B., nukentėjusysis liko name vienas, jis jautėsi stipriai apsvaigęs, todėl užmigo virtuvėje ant lovos. Po kažkiek laiko atsibudo, nes išgirdo kažką vaikštant po virtuvę. Atsisėdęs lovoje, pamatė A. G., kuris virtuvėje atidarinėjo spinteles. Nukentėjusysis tuo pasipiktino, paklausė ką jis daro. Tada A. G. priėjo prie jo ir ranka sudavė į kaktą, nuo ko nukentėjusysis griuvo atgal į lovą ir vėl užmigo. Prabudo kitos dienos ryte, pamatė, kad namuose nėra eilės daiktų: iš svetainės buvo dingęs televizorius „JVC" su antena, taip pat muzikinis centras „Vido", verandoje nebuvo skaitmeninio fotoaparato, iš virtuvės spintelių dingo laikrodžiai, papuošalai, mobilieji telefonai, kieme prie namo stovinčioje spintelėje nerado šakų genėjimo žirklių, elektrinio pjūklo disko. Buvo padaryta 1230 Lt žala. Nukentėjusysis pakalbėjo su kaimynu, kuris sakė matęs, kaip du asmenys, vienas iš jų-E. J., nešė daiktus iš nukentėjusiojo namo. Tada nuėjo pas kaltinamąjį E. J. ir pareikalavo grąžinti daiktus, bet šis gynėsi nieko neėmęs. Nukentėjusysis iš pradžių nesikreipė į policiją, bet kai vėliau pas jį atvažiavo įgaliotinis ir paklausė ar nedingo televizorius bei parodė šakų genėjimo žirkles, kurias nukentėjusysis atpažino kaip savo, jis parašė pareiškimą policijai ir netrukus daiktai atsirado, juos kažkas atnešė ir paliko prie jo namo durų, o televizorių JVC atnešė ir grąžino E. J., sakė, kad televizorių išpirko. Bet televizorius grąžintas be antenos, kurios vertė 30 Lt, be to, negrąžintas fotoaparatas, du telefonai „Nokia“, SIM kortelė, sidabrinė grandinėlė, geltono metalo žiedas, pjūklo diskas, krepšys, todėl nukentėjusysis palaikė byloje pareikštą civilinį ieškinį 328 Lt sumai.
Liudytoja B. V., nukentėjusiojo G. V. sutuoktinė, apklausta teisme, parodė, kad tą dieną, kai buvo padaryta vagystė, ji buvo išvykusi pas dukrą. Sekančią dieną grįžusi, nerado namuose televizoriaus, muzikinio centro, fotoaparato, telefonų, laikrodžių, savo papuošalų, pastebėjo, kad buvo tikrintos visos piniginės, taip pat iš kieme stovėjusios spintelės dingo sodo genėjimo žirklės. Vyras jai paaiškino, kad buvo atėjęs kažkoks jaunuolis ir gali būti, kad tai jis pavogė jų daiktus, nors kaimynai sakė matę iš jų namų išeinančius du asmenis su maišu. Taip pat vyras sakė, kad buvo išgėręs, gavo smūgį į kaktą ir užmigo, daugiau nieko neprisiminė. Po kurio laiko pas juos atėjo kaltinamasis E. J. ir atnešė pagrobtą televizorių "JVC", kuris buvo be antenos, E. J. minėjo šį televizorių iš kažko išpirkęs. Dar E. J. sakė žinąs kur yra pagrobtas muzikinis centras, bet aiškino neturintis pinigų jam išpirkti. Daugiau E. J. atėjęs nebuvo ir kitų iš namo dingusių daiktų negrąžino, tačiau vėliau liudytoja rado prie savo namo durų dingusį muzikinį centrą ir šakų genėjimo žirkles. Dar po kiek laiko pas ją atėjo kaltinamojo E. J. žmona E. J. ir padavė plastikinį maišelį, kuriame buvo jos laikrodis su dekoratyvine apyranke be užsegimo, mobilaus ryšio telefonas Nokia, taip pat svetimi daiktai-vyriškas laikrodis, žiedai, grandinėlės.
Liudytojas P. B., apklaustas teisme, parodė, kad 2011 m. kovo mėn., dienos nepamena, jis užėjo pas G. V. į namus, ten rado atėjusį kaltinamąjį A. G.. Visi tarėsi išgerti alaus, bet neturėjo pinigų. G. V. parašė raštelį pardavėjai ir A. G. su dviračiu nuvažiavo į parduotuvę, parvežė tris butelius alaus. Tada virtuvėje pas G. V. pradėjo gerti alų, šnekėjosi. Po kiek laiko A. G. išėjo. Šiam išėjus, neužilgo išėjo ir liudytojas, jis paliko nukentėjusįjį namuose vieną, virtuvėje prie stalo. Kai kitą dieną sutiko G. V., šis pasakė, kad iš namų dingo televizorius ir kiti daiktai.
Liudytojas V. P., apklaustas teisme, parodė, kad 2011-03-12 jis buvo Jaskonių kaime, dirbo statomo gyvenamojo namo viduje. Pro langą pamatė gatve einančius nukentėjusįjį G. V., kaltinamąjį E. J., kurį pažįsta iš matymo pagal pravardę „(duomenys neskelbtini)“, ir dar du nepažįstamus asmenis. Aiškiai matėsi, kad visi girti. Liudytojas pastebėjo, kad G. V. atsiskyrė nuo kompanijos ir pasuko link savo namo, o kaltinamasis E. J. nuėjo į savo namų pusę. Po kurio laiko liudytojas pamatė, kad E. J. su nepažįstamu vaikinu užėjo pas G. V. į namus, o išėjo jie abu po pusvalandžio ir nešėsi krepšį, kuris matėsi buvo pilnas, bet kas tiksliai jame buvo liudytojas nežino. Kitą dieną liudytojas sutiko G. V., kuris pasiskundė, kad jį apvogė, tuomet liudytojas jam papasakojo, kad išvakarėse matė, kaip iš jo namo su pilnu krepšiu išėjo E. J. ir nepažįstamas vaikinas.
Liudytoja E. J. teisme parodė, kad 2011 m. pavasarį pas jos vyrą E. J. buvo atėjęs kaltinamasis A. G. ir kvietė eiti išgerti alaus, jie abu išėjo. Grįžo išgėrę, atsinešė krepšį, kuriame buvo televizorius, muzikinis centras. Tą naktį A. G. liko pas juos nakvoti, o ryte liudytoja paskambino A. G. motinai, kad ši pasiimtų sūnų. Kas toliau nutiko su televizorium jai nežinoma, o muzikinis centras kurį laiką buvo jų namuose, paskui kažkur dingo. Taip pat liudytoja paaiškino, kad vasarą E. J. rado prie jų šiltnamio po šiferiu pakištą maišelį, kuriame buvo keli laikrodžiai, grandinėlės, žiedai, jis pasakė, kad tai gali būti G. V. daiktai, todėl liudytoja nunešė tą maišelį B. V. ir jai atidavė, pasakiusi, kad šiuos daiktus neva jai perdavė A. G. motina.
Liudytojas J. Č., apklaustas teisme, parodė, kad 2011 m. kovo mėn. vakare pas jį atėjo kaltinamieji E. J. ir A. G., kažkuris iš jų rankose laikė juodos spalvos maišą. E. J. pasakė, kad A. G. tėvai išvykę į užsienį, jis neturi ko valgyti, reikia pinigų, todėl nori parduoti savo televizorių. Liudytojas paklausė televizoriaus dokumentų, tada abu kaltinamieji užtikrino, kad gali juos atnešti. E. J. siūlė pirkti televizorių už 50 litų, o A. G. sutiko jį parduoti ir už 20 litų. Liudytojui kilo įtarimas dėl siūlomo televizoriaus, jis pasakė, kad pagalvos dėl jo pirkimo, tada kaltinamieji išėjo, palikę jam maišą su televizoriumi. Kitą dieną pas liudytoją vėl atėjo kaltinamasis A. G., jis sakė, kad labai reikia pinigų, tuomet liudytojas davė jam 25 Lt. Nežinojo, kad televizorius vogtas. Po mėnesio atėjo E. J. ir pasakė, kad reikia grąžinti televizorių, todėl atidavė jį E. J..
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu fiksuota, kad nukentėjusysis G. V. atpažino kaltinamąjį A. G. kaip asmenį, kurį jis 2011-03-12 sutiko kartu su E. J., kuris buvo nukentėjusiojo namuose, atvežė alaus, ir kuris virtuvėje apžiūrinėjo spintelių turinį bei sudavė nukentėjusiajam smūgį į kaktą, kai šis bandė atsikelti nuo lovos (t. 1, b. 1. 55-56).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad bylos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. V. parodė savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kambarį, kuriame stovėjo televizorius, muzikinis centras, taip pat parodė verandoje ir virtuvėje spinteles, iš kur buvo pavogti ten laikomi laikrodžiai, papuošalai, telefonai, kieme parodė spintelę, iš kurios buvo pavogtos šakų genėjimo žirklės ir pjūklo diskas (t. 1, b. 1. 37-47).
Kratos protokolu ir daiktų apžiūros protokolu fiksuota, kad 2011-04-08 padarius kratą kaltinamojo E. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), malkinėje rastos metalinės šakų genėjimo žirklės (t. 2, b. 1. 38-40, 41-42).
Daiktų parodymo atpažinti protokolu fiksuota, kad nukentėjusysis G. V. atpažino kratos metu rastas žirkles kaip jam priklausančias, žirklės grąžintos savininkui (t. 1, b. l. 48-51, 52-54).
2011-04-10 daiktų pateikimo protokolu fiksuota, kad įtariamasis A. G. pateikė du mobilaus ryšio telefonus-Siemens C55, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), ir Siemens, kurio IMEI neįskaitomas (t. 2, b. 1. 116), jie apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 2, b. 1. 117-121). Mobilaus ryšio telefonas Siemens C55, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkui G. V. (t. 1, b. 1. 52-54).
2011-05-26 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu B. V. pateikė televizorių "JVC", muzikinį centrą "Vido", mobilaus ryšio telefoną Nokia, šakų genėjimo žirkles, moterišką ir vyrišką laikrodžius, kurie apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir po apžiūros grąžinti B. V. (t. l, b. 1. 62, 63-71, 72).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamųjų A. G. ir E. J. kaltė pagrobus G. V. turtą yra įrodyta. Darydamas tokią išvadą, teismas atmeta kaltinamojo E. J. parodymus, kuriuos vertina kaip kaltinamojo gynybinę poziciją, ir remiasi kaltinamojo A. G. paaiškinimais, duotais tiriant įrodymus teisme, taip pat jo parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad G. V. turto vagystę jis padarė ne vienas, o veikdamas bendrai su kaltinamuoju E. J., kuris pritarė A. G. sumanymui pasinaudoti tuo, kad namo savininkas G. V. neblaivus miega, ir kuris kartu su A. G. ieškojo namo patalpose vertingų daiktų, o juos radęs paėmė ir užvaldė. Tokia išvada seka iš A. G. parodymų, kad jis pagrobė tik dalį kaltinime išvardintų daiktų, o kitų, kaip pvz. laikrodžių, papuošalų, trijų „Nokia“ telefonų, jis nematė ir neėmė, tačiau kai kurie iš šių daiktų savininkams buvo grąžinti ir jie grąžinti būtent kaltinamojo E. J., kuris perdavė juos savo sutuoktinei, kad ši atiduotų nukentėjusiajam. Taip pat reikšminga ir ta aplinkybė, kad E. J. sodyboje (malkinėje) kratos metu buvo rastos iš G. V. pagrobtos šakų genėjimo žirklės. Netikėti kaltinamojo A. G. parodymais teismas neturi pagrindo, A. G. neturi motyvo apkalbėti E. J., be to, A. G. parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai-nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, daiktiniai įrodymai. Nukentėjusysis G. V. paneigė kaltinamojo E. J. versiją, neva jis pas nukentėjusįjį namuose gėrė alų kartu su nukentėjusiuoju, o A. G. tuo metu vaikščiojo po kambarius. Liudytojas P. B. patvirtino, kad A. G. iš pradžių buvo vienas atėjęs pas G. V., šiam paprašius, parvežė alaus, tai atitinka nukentėjusiojo G. V. ir kaltinamojo A. G. parodymus. Liudytojas V. P. nurodė matęs, kad pas nukentėjusįjį į namus ėjo abu kaltinamieji ir po kurio laiko abu išėjo, nešini pilnu krepšiu, kas atitinka A. G. paaiškinimus. Liudytojas J. Č. patvirtino, kad televizorių jam atnešė ir siūlė pirkti abu kaltinamieji, E. J. aiškino, kad tai neva A. G. turtas, kad jie gali atnešti televizoriaus dokumentus. Kaltinamasis A. G. bylos ikiteisminio tyrimo metu pateikė telefoną „Siemens“, kurį, kaip jis aiškino, paėmė G. V. namo virtuvėje nuo stalo, kas sutampa su nukentėjusiojo G. V. parodymais, kad vienas telefonas buvo padėtas virtuvėje ant stalo, o kiti – spintelės stalčiuje. Kitų telefonų A. G. nurodė nematęs ir neėmęs, bet jau minėta, kad vieną iš dingusių telefonų „Nokia“ nukentėjusiajam grąžino E. J. per savo sutuoktinę. Taigi, teismas sprendžia, kad abu kaltinamieji dalyvavo G. V. turto pagrobime. Tačiau jų padarytos nusikalstamos veikos nėra tapačios. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. G., užvaldydamas nukentėjusiojo G. V. turtą, panaudojo fizinį smurtą–sudavė ranka pabudusiam nukentėjusiajam į kaktą, kad šis netrukdytų pasiekti nusikalstamo rezultato, po ko nukentėjusysis vėl užmigo. Kaltinime be pagrindo nurodyta, kad nukentėjusysis G. V. nuo smūgio neteko sąmonės. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats nukentėjusysis, jis aiškino buvęs stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir lėmė, kad po smūgio į kaktą jis vėl užmigo. Svetimo turto pagrobimas, susijęs su fizinio smurto panaudojimu, yra kvalifikuojamas kaip plėšimas. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji iš anksto nesitarė dėl G. V. turto pagrobimo, jie detaliai neaptarė kaip, kokiu būdu užvaldys daiktus, nenumatė fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl A. G. veiksmai, kuomet jis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį ranka į kaktą, kad šis jam netrukdytų ieškoti daiktų, vertintini kaip vykdytojo ekscesas. BK 26 str. 1 d. nustatyta, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Nagrinėjamu atveju byloje nesurinkta patikimų įrodymų, kad kaltinamieji buvo susitarę pagrobti G. V. turtą plėšimo būdu, taip pat, kad E. J., kuris veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tikrai matė A. G. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, juos suprato ir prie tokių veiksmų prisijungė. Kaltinamasis A. G. tik spėjo, kad E. J. turėjo matyti jo suduotą smūgį nukentėjusiajam, tačiau tai tėra prielaida, kuri neparemta objektyviais duomenimis, be to, nukentėjusysis G. V. nurodė matęs virtuvėje tik vieną asmenį-A. G.. Taip pat teismas sprendžia, kad nėra pagrindo inkriminuoti kaltinamiesiems turto pagrobimą kvalifikuojančio požymio-įsibrovimo į gyvenamąją patalpą. Iš kaltinamojo A. G. parodymų seka, kad kaltinamieji pas nukentėjusįjį ėjo tikslu išgerti alaus, o ne vogti, sumanymas pagrobti svetimus daiktus kilo tada, kai kaltinamieji, įėję į namą, pamatė, jog namo šeimininkas neblaivus miega ir dėl savo būsenos nesupras jų veiksmų. Netikėti tokiais A. G. paaiškinimais nėra pagrindo, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija, kad prieš nusikaltimą A. G. lankėsi G. V. namuose su jo sutikimu, jie bendravo, kartu vaišinosi alumi. Laikytina, kad byloje nesurinkta patikimų įrodymų, kad kaltinamieji įsibrovė į G. V. gyvenamąjį namą tikslu pagrobti nukentėjusiojo turtą. Išdėstytų motyvų pagrindu kaltinamojo A. G. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip plėšimas pagal 180 str. 1 d., o kaltinamojo E. J. veiksmai, atsižvelgiant į pagrobto turto vertę, kaip vagystė pagal BK 178 str. 1 d.
Šiame epizode E. J. dar buvo kaltinamas pagal BK 189 str. l d., kad jis naudojosi nusikalstamu būdu gautu turtu ir jį realizavo, t. y. kad 2011 m. kovo 12 d. po 11.30-14.30 val. jis savo namuose naudojosi muzikiniu centru „Vido" CD212 380 Lt vertės, žinodamas, kad šis muzikinis centras gautas nusikalstamu būdu, t. y. pagrobtas iš G. V. gyvenamojo namo, ir 2011 m. balandžio 6 d. jį realizavo, parduodamas už 10 Lt ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Pagal šį kaltinimą E. J. išteisintinas, nes jo veiksmuose nėra BK 189 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių. Veiksmai, atlikti su jau pagrobtu svetimu turtu, papildomai kaip savarankiška nusikalstama veika nekvalifikuojami, naudojimasis nusikalstamu būdu įgytu turtu ar tokio turto realizavimas gali būti inkriminuojamas tik kitam asmeniui, žinančiam (suvokiančiam), kad turtas įgytas nusikalstamu būdu, tačiau ne pačiam tą turtą pagrobusiam asmeniui.
Nukentėjusiojo G. V. civilinis ieškinys 328 Lt sumai už pagrobtus ir negrąžintus daiktus yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas. Žala nukentėjusiojo turtui padaryta kaltinamųjų tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl kaltinamieji privalo žalą visiškai atlyginti, jie atsako solidariai (BPK 109 str., CK 6.263 str., CK 6.279 str. 1 d.). Nepilnamečiui A. G. neturint turto, pakankamo žalai atlyginti, ½ dalį žalos turi atlyginti jo tėvai (CK 6.276 str. 2 d.).
Dėl kaltinimo padarius R. V. turto vagystę ir turto sugadinimą
Kaltinamieji A. G. ir E. J. atiduoti teismui kaltinant juos, kad 2011 m. kovo 26 d. laikotarpiu tarp 15 val. ir 16 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdami bendrai, išlauždami plastikinio lango rėmą ir išdaužę lango stiklą, įsibrovė į gyvenamąją patalpą - R. V. priklausantį neįrengtą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš katilinės patalpos pagrobė svetimą turtą - R. V. priklausančius du "Fiskar" kirvius 300 Lt vertės, juodos spalvos plastikinę dėžutę, kurioje buvo 12 vnt. mažų atsuktuvų "Wurth", vienas 6,60 Lt vertės, bendrai 80 Lt sumai, geležinę raudonos spalvos dėžę su joje buvusiais šešiakančiais raktais bendrai 200 Lt vertės, juodos spalvos metalinę įrankių dėžę su joje buvusiais žvaigždžių formos šešiakančiais "Wurth" įrankiais bendrai 350 Lt vertės, metalinę pilkos spalvos dėžę su raktų galvutėmis įvairaus dydžio bendrai 350 Lt vertės, tuo padarė nukentėjusiajam R. V. 1280 Lt turtinę žalą, tokiais veiksmais kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje vagystės iš R. V. priklausančio neįrengto gyvenamojo namo metu, sugadino svetimą turtą-išlaužė plastikinio lango rėmą ir išdaužė lango stiklą, tuo padarė nukentėjusiajam R. V. 1500 Lt turtinę žalą, tokiais veiksmais kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą BK 187 str. 1 d.
Kaltinamasis E. J. kaltės pagal šį kaltinimą nepripažino tiek teisme, tiek ir bylos ikiteisminio tyrimo metu. Teisme paaiškino, kad po 2011-03-12, kai buvo padaryta vagystė G. V. namo, jis A. G. nebuvo sutikęs ir apie jokią vagystę iš neįrengto namo sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ jis nežino. Kaltinamasis A. G. dėl kažkokių priežasčių jį apkalba. 2011-03-26, kuomet buvo padaryta R. V. turto vagystė, kaltinamasis nurodė buvęs savo namuose, A. G. pas jį nebuvo atėjęs, visa tai gali patvirtinti jo šeimos nariai. Bylos ikiteisminio tyrimo metu E. J., apklaustas įtariamuoju, aiškino tas pačias aplinkybes, kad nukentėjusiojo R. V. nepažįsta, jo name nėra buvęs, iš namo jokių daiktų nepagrobė, lango nesugadino (t. 2, b. l. 4-5, 9, 15-16, 31-32).
Kaltinamasis A. G. dėl šio kaltinimo kaltę visiškai pripažino, paaiškino, kad 2012-03-26 jis buvo atėjęs į Jaskonių kaimą pas E. J. ir šis pasiūlė nueiti ir apvogti namą, kurio savininkas neva buvo jam skolingas. Kaltinamasis sutiko ir dienos metu apie 15-16 val. E. J. nuvedė jį prie naujai pastatyto gyvenamojo namo. E. J. kažką darė prie lango, paskui pašaukė kaltinamąjį ir jį pakėlė, tada jis atidarė langą, įlipo vidun, po to padėjo įlipti E. J.. Kaltinamasis liko prie lango, o E. J. nuėjo ieškoti daiktų ir netrukus atnešė kirvius ir dėžes su įrankiais. tada jie iš vidaus atidarė namo terasos duris ir išėjo su pagrobtais daiktais, juos paliko pas E. J. ir daugiau apie tuos daiktus A. G. nieko nežino, jokio atlygio iš E. J. jis negavo.
Nukentėjusysis R. V., apklaustas teisme, parodė, kad 2011-03-27 nuvykęs prie savo namo sodų bendrijoje "(duomenys neskelbtini)", pastebėjo pravertas namo terasos duris, kas kėlė įtarimą, nes šios durys atsidaro tik iš namo vidaus ir jos paprastai būna užrakintos. Įėjęs pamatė, kad vieno kambario plastikinio lango rėmas yra išlaužtas ir iš vidaus, t. y. iš kambario pusės, išdaužtas vienas stiklo paketo langas, nulaužta lango rankena, tuo padaryta 1500 Lt žala. Namo viduje pasigedo dviejų "Fiskar" kirvių, taip pat keturių dėžių su įvairiais darbo įrankiais-atsuktuvais, raktais, raktų galvutėmis, tuo padaryta 1280 Lt turtinė žala. Dėl vagystės kreipėsi į policiją. Jokie daiktai nebuvo rasti ir grąžinti, todėl nukentėjusysis palaikė byloje pareikštą civilinį ieškinį 2780 Lt sumai. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamųjų jis nepažįsta ir E. J. už jokias paslaugas nėra skolingas.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2011-03-27 apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad namo pirmo aukšto plastikinio lango rėmas yra išlaužtas, sudužęs vidinis šio lango paketo stiklas, ant palangės ir ant grindų rasti avalynės pėdsakai (t. 1, b. 1. 4-14).
Teismas, įvertinęs bylos įrodymus šioje kaltinimo dalyje, sprendžia, kad kaltinimas E. J. ir A. G. pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. yra neįrodytas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Be to, nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, teismo išvados negali būti paremtos vien tik kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimą, jeigu to nepatvirtina kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5. p., 3.1.8 p.).
Kaltinimas A. G. ir E. J. dėl R. V. turto vagystės ir sugadinimo iš esmės yra grindžiamas vien tik nepilnamečio kaltinamojo A. G. parodymais. Tačiau A. G. ikiteisminio tyrimo eigoje ir tiriant įrodymus teisme nebuvo nuoseklus, jo parodymuose gausu prieštaravimų, kurių pašalinti teismui nepavyko. Bylos ikiteisminio tyrimo metu A. G., apklaustas įtariamuoju dėl vagystės įsibraunant į R. V. gyvenamąjį namą, nevienodai aiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes. Pirmos apklausos, vykusios 2011-04-08, metu jis nurodė, kad E. J. akmeniu išdaužė namo lango stiklą, tada A. G. padėjo E. J. pasiekti langą, E. J. atidarė lango rankeną iš vidaus, po to E. J. pakėlė A. G. ir šis įlipo pro langą, po to padėjo įlipti E. J., tada E. J., pasišviesdamas prožektoriumi, nuėjo ieškoti daiktų, atnešė du kirvius, mėlynos spalvos dėžę, po to E. J. atidarė namo duris iš vidaus ir jie nuėjo iki E. J. namų, malkinėje paliko daiktus, tada antrą kartą grįžo į svetimą namą, vidun įėjo pro duris, E. J. atnešė dvi juodos spalvos dėžes, jas abu nunešė pas E. J. į malkinę, kas buvo tose dėžėse A. G. nematė ir nežino (t. 2, b. l. 77-78). Tokius pat parodymus A. G. davė ir 2011-06-06 akistatoje su E. J. (t. 2, b. l. 82-83) bei 2011-06-07 darant parodymų patikrinimą vietoje (t. 2, b. l. 105-106, 114, 115). 2011-08-23 A. G. pareiškė, kad jokios vagystės su E. J. iš neįrengto namo jis nepadarė, apkalbėjo save ir E. J.; nuvežtas į nusikaltimo vietą, jis matė sudužusį namo langą, todėl ir rodė, kad šį langą išdaužė E. J., taip pat iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų žodžių žinojo, kad iš namo buvo išnešta daug dėžių, todėl jis sakė, kad dėžes iš namo išnešė per kelis kartus (t. 2, b. l. 91-92). 2011-10-12 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. G. vėl prisipažino padaręs vagystę, bet jau aiškino, kad E. J. pasiūlė apvogti namą, nes to namo savininkas buvo jam skolingas (anksčiau apie tai A. G. neminėjo), kad E. J. namo lango stiklą išdaužė su plyta, o ne su akmeniu, kad dėžės, kurias E. J. rado namo viduje, buvo trys-dvi juodos ir viena raudonos spalvos ir kad tose dėžėse buvo įrankiai (kokie-nenurodė), dėžes ir du kirvius pagrobė vienu kartu (t. 2, b. l. 99-100). 2011-10-13 A. G., dar kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno, patvirtino, kad į namo vidų pateko, E. J. plyta išdaužius lango stiklą ir atsukus lango rankenėlę, po ko jie abu pro langą įlipo namo vidun, iš kur pagrobė jau keturias dėžes su atsuktuvais, raktais, raktų rinkiniais (t. 2, b. l. 103-104). Teisme po kaltinamojo akto paskelbimo ir įrodymų tyrimo pradžioje A. G. pareiškė, kad vagystės iš R. V. namo nepadarė, bet perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, jis pasakė, kad juos tvirtina ir kaltę pripažįsta (t. 3, b. l. 24, 25). Tačiau kaltinamojo A. G. nurodytas įsibrovimo į namą būdas prieštaravo nukentėjusiojo R. V. parodymams apie tai, kad iš lauko pusės lango stiklas nebuvo sudaužytas, o buvo išlaužtas lango rėmas ir nulaužta lango rankena. Tada kaltinamasis A. G. pakeitė parodymus, teigdamas, kad jis nematė ir nežino, kaip E. J. atidarė langą, pro kurį abu įlipo vidun. Tuo tarpu E. J., kaip jau minėta, kategoriškai neigia dalyvavęs šiame nusikaltime. Byloje nesurinkta duomenų, kurie paneigtų E. J. versiją, kad po 2011-03-12 padaryto nusikaltimo jis nebuvo susitikęs su A. G., kad pastarasis 2011-03-26 nebuvo atvykęs į Jaskonių kaimą pas E. J. ir kad vagystės iš R. V. namo metu E. J. buvo savo namuose. Taip pat nesurinkta įrodymų, kurie patikimai patvirtintų A. G. parodymus dėl R. V. turto pagrobimo ir jo sugadinimo, įvykio vietoje rasti avalynės pėdsakai neidentifikuoti, iš namo pavogti daiktai nesurasti, duomenų, kad nukentėjusysis R. V. buvo už ką nors skolingas E. J., nėra. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad nesurinkta pakankamų, objektyvių ir patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmišką ir neginčytiną išvadą, kad kaltinamieji įsibrovė į R. V. namą ir pagrobė bei sugadino jo turtą, todėl abu kaltinamieji pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. išteisintini, neįrodžius jų dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Nukentėjusiojo R. V. civilinis ieškinys 2780 Lt sumai atmestinas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).
Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kai nusikalstamą veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė gali būti pripažinta atsakomybę sunkinančia, jeigu asmens neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nustatyta, kad A. G. prieš tai, kai padarė plėšimą, gėrė alų, tačiau kad jis nuo to apsvaigo ir ši aplinkybė nulėmė jo nusikalstamus veiksmus, pakankamų duomenų nesurinkta.
Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad G. V. turto vagystę jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jų padarinius, kaltinamųjų vaidmenį darant nusikaltimą, jų asmenybes. Kaltinamasis A. G. padarė apysunkį nusikaltimą, susijusį su fizinio smurto panaudojimu, nukentėjusiajam padarytos žalos neatlygino. A. G. charakterizuojamas neigiamai kaip blogai lankantis mokyklą, nedrausmingas (t. 2, b. l. 151). Tačiau kartu įvertinama tai, kad kaltinamojo tyčia pagrobti svetimą turtą susiformavo staiga, jis nusikalto nepilnametis, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Sutiktina su kaltinimo pozicija, kad A. G. teisiamas jau šeštą kartą. Tačiau kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaip matyti iš A. G. atžvilgiu priimtų teismo nuosprendžių, didesnė dalis nusikalstamų veikų padaryta 2011 m. sausio, balandžio ir gegužės mėnesiais, visos šios veikos paaiškėjo A. G. prisipažinus dėl jų padarymo, tačiau nepilnamečio atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai, kurie buvo daromi vienoje ikiteisminio tyrimo įstaigoje, nebuvo sujungti į vieną, vyko atskirai, į teismą bylos buvo siunčiamos skirtingu laiku, dėl ko ir gavosi tokia nepilnamečiui nepalanki teisine prasme situacija, kai jo atžvilgiu buvo priimti penki teismo nuosprendžiai. Įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, nes pripažintina, kad kitos rūšies bausmių nepakanka nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į kaltinamojo amžių ir socialinę brandą, jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (kaltinamojo šeima nuo 2005 m. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą), taip pat į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiojo elgesys, vartojant alkoholinius gėrimus su nepilnamečiu, nebuvo tinkamas. Nusikaltimas padarytas iki Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-10-20 ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011-10-21 nuosprendžių priėmimo, todėl bausmės subendrintinos remiantis BK 63 str. 9 d. nuostatomis. Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti A. G. panaikintina, nes šiuo metu jis yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje.
Kaltinamasis E. J. padarė nesunkų nusikaltimą, jis neturi galiojančio teistumo. Baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba, registruotas darbo biržoje. Turi šeimą, kurioje auga keturi vaikai. Įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, skirtina laisvės apribojimo bausmė. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į nusikaltimo padarymo aplinkybes, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į tai, kad byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamajam E. J. yra paskirtos dvi kardomosios priemonės-dokumento paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Teismas mano, kad BPK 119 str. nustatytiems kardomųjų priemonių tikslams pasiekti pakaks vienos kardomosios priemonės-įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, todėl ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o kita kardomoji priemonė-dokumento (paso) paėmimas panaikintina.
Prie bylos pridėtas mobilaus ryšio telefonas „Siemens“ nuosavybės teise priklauso kaltinamajam A. G., todėl telefonas grąžintinas savininkui (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304-307 str.,
nusprendė:
A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šią bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-10-20 ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011-10-21 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant, ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.
Nustatyti atlikti laisvės atėmimo bausmę nepilnamečių pataisos namuose.
Remiantis BK 63 str. 9 d., į paskirtą bausmę įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-10-20 nuosprendį.
Bausmės pradžia-nuosprendžio paskelbimo diena-2012 m. balandžio 12 d.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
A. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. dėl R. V. turto vagystės ir turto sugadinimo išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.
E. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Remiantis BK 66 str. 2 d., įskaityti į paskirtą bausmę dvi laikino sulaikymo dienas nuo 2011-04-08 iki 2011-04-10, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Panaikinti E. J. kardomąją priemonę dokumento paėmimą ir po nuosprendžio paskelbimo grąžinti nuteistajam jo Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. LB 561958, išduotą 1997-03-07 Kauno Panemunės pasų poskyrio.
Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje E. J. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
E. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
E. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. dėl R. V. turto vagystės ir turto sugadinimo išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.
Visiškai tenkinti G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys nesklebtini), civilinį ieškinį. Priteisti iš A. G. ir E. J. solidariai 328 Lt (tris šimtus dvidešimt aštuonis) litus G. V. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. A. G. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, išieškoti po 82 Lt (aštuoniasdešimt du litus) iš A. G. tėvų Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančių (duomenys neskelbtini).
Civilinio ieškovo R. V. civilinį ieškinį 2780 Lt sumai atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos pridėtą mobilaus ryšio telefoną Siemens juodos ir šviesiai pilkos spalvų plastikiniu korpusu, kurio IMEI neįskaitomas (pradžia (duomenys neskelbtini)), grąžinti nuteistajam A. G..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.